23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2018/09
Nenugalima jėga ir įsipareigojimų vykdymas
  • Andrius MAŽUTIS Advokatų profesinės bendrijos TVINS vyriausiasis teisininkas
  • Mano ūkis

Gamtinės oro sąlygos, ligos, valstybės institucijų veiksmai ir kita kartais sukelia aplinkybes, kurios neleidžia žemdirbiams vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Susiklosčius tokiai situacijai, žemės ūkio subjektas gali išvengti įsipareigojimų nevykdymo padarinių, jeigu esamos aplinkybės pripažįstamos nenugalima jėga (force majeure).

Nenugalimos jėgos aplinkybei konstatuoti yra būtinos šios sąlygos: sudarant sutartį aplinkybių nebuvo ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.

Svarbu pažymėti, kad nenugalimos jėgos konstatavimas dar nereiškia, jog įsipareigojimų nebus privaloma vykdyti, kai nenugalimos jėgos aplinkybės išnyks. Be to, yra atvejų, kai net ir esant nenugalimos jėgos aplinkybei, žemės ūkio subjektas nėra atleidžiamas nuo įsipareigojimų vykdymo ir atsakomybės. Tarkime, kyla klausimas, ar pirkėjui ir pardavėjui-importuotojui sudarius trąšų pirkimo-pardavimo sutartį, o valstybės institucijoms netrukus uždraudus šių trąšų importą į šalį pusei metų, pardavėjas turėtų pareigą trąšas pristatyti pirkėjui, kai draudimas bus atšauktas? Ar tokiu atveju atsirastų skirtumas, jeigu trąšų pardavėjas ir trąšų importuotojas būtų skirtingi asmenys?

Įsipareigojimų vykdymas išnykus nenugalimai jėgai

Atsakymas į klausimą, ar įsipareigojimus bus privaloma vykdyti, kai nenugalimos jėgos aplinkybės išnyks, visų pirma, priklauso nuo to, kokio pobūdžio įsipareigojimai yra vykdomi. Nenugalimos jėgos kontekste gali būti išskiriami vienkartinio, tęstinio, mišraus pobūdžio įsipareigojimai.

Jeigu agroverslo prisiimtas įsipareigojimas apima tik konkretaus veiksmo atlikimą, toks įsipareigojimas yra laikomas vienkartinio pobūdžio įsipareigojimu. Pavyzdžiui, parduodant grūdus yra pareiga pateikti grūdus juos įsigijusiam supirkėjui; teikiant paslaugas (rangą) – nukulti lauke augančius javus ir pan. Šiuo atveju nenugalimos jėgos poveikis yra neapibrėžtas, nes jis priklauso nuo nenugalimos jėgos trukmės ir įsipareigojimo įvykdymą turinčios gauti šalies valios. Jeigu nenugalimos jėgos aplinkybės tęsiasi palyginti ilgą laiką, įsipareigojimą įvykdyti gali būti neįmanoma ir (ar) įvykdymą turinti gauti šalis gali nebebūti suinteresuota įsipareigojimo įvykdymu. Jeigu nenugalimos jėgos aplinkybė tęsiasi palyginti trumpą laiką ir įvykdymą turinti gauti šalis yra suinteresuota įsipareigojimo įvykdymu, įsipareigojimas, pasibaigus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybei, turi būti įvykdomas. Pastaruoju atveju galima sakyti, kad įsipareigojimų vykdymas tiesiog yra atidedamas vėlesniam laikui.

Tęstiniai įsipareigojimai yra tokie, kuriuos prisiėmus nuolat ar periodiškai reikia atlikti tam tikrus veiksmus. Pavyzdžiui, sudaroma paramos sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra, pagal kurią tam, kad būtų skirta parama, žemdirbys (paramos gavėjas) 5 metus iš eilės turi apsėti lauką tam tikromis grūdinėmis kultūromis. Tačiau dėl nepaprastai gausių kritulių vienais iš įsipareigojimų vykdymo metų laukas sėjos laikotarpiu yra patvinęs (įmirkęs) taip, kad sėjos darbai negali būti atliekami. Šiuo atveju nenugalimos jėgos poveikis paprastai yra laikinas, kadangi, išnykus nenugalimos jėgos aplinkybėms, likę įsipareigojimai gali būti vykdomi toliau. Kitaip tariant, negalėjimas dėl nenugalimos jėgos įvykdyti vienos dalies iš įsipareigojimų nedaro įtakos likusios dalies įsipareigojimų vykdymui. Tad jeigu ūkininkas dėl nenugalimos jėgos vienais metais negalėjo apsėti lauko reikiamais augalais, nenugalimos jėgos aplinkybėms išnykus toks įsipareigojimas turės būti vykdomas kitais metais.

Jeigu žemės ūkio subjektas pagal sutartį turi pareigą atlikti tam tikrą vienkartinį veiksmą, o vėliau kurį laiką atlikti tam tikrus su juo susijusius veiksmus, įsipareigojimų pobūdis yra laikomas mišriu. Tokio mišraus pobūdžio įsipareigojimas, pavyzdžiui, gali būti išnuomojamas sandėlis, kai yra įsipareigojama nuomininkui juo leisti naudotis 3 metus, arba iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gaunama parama žemės ūkio technikai įsigyti, kai įsipareigojama, kad ši technika 5 metus bus naudojama žemės ūkio veiklai. Šiuo atveju atsiradus nenugalimai jėgai, dėl kurios, tarkime, sugriūna nuomojamas sandėlis ar sunaikinama žemės ūkio technika, nenugalimos jėgos poveikis bus absoliutus, t. y. šiuo atveju ūkininkas nebeturės galimybių, kartu ir pareigos, nuomoti sandėlio arba vykdyti žemės ūkio veiklos naudojant techniką, įsigytą paramos lėšomis.

Kitaip nei anksčiau aptartų vienkartinio bei tęstinio pobūdžio įsipareigojimų atveju, mišraus pobūdžio įsipareigojimų situacijoje yra svarbu, kokios kitos pasekmės kyla vieną iš šalių atleidus nuo įsipareigojimų vykdymo. Svarbu pabrėžti, jog kiekviena situacija yra kitokia, tačiau, tarkime, minėto sandėlio nuomos atveju, pasekmės gali būti nuomos mokesčio, sumokėto iš anksto, nuomininkui grąžinimas, o įsipareigojimų vykdymo Nacionalinei mokėjimo agentūrai atveju – paramos mokėjimo sustabdymas pagal projektą, kurio dėl nenugalimos jėgos tęsti toliau negalima.

Nenugalimos jėgos poveikio rūšys

Kitas ne ką mažiau svarbus aspektas sprendžiant dėl įsipareigojimų vykdymo atsiradus nenugalimos jėgos aplinkybei yra įvertinimas, ar nenugalimos jėgos poveikis prisiimtiems įsipareigojimams yra tiesioginis ar netiesioginis. Minėtas įvertinimas lems, ar apskritai bus galima remtis nenugalimos jėgos, atleidžiančios nuo įsipareigojimų vykdymo, aplinkybe.

Tiesioginis nenugalimos jėgos poveikis yra toks, kai nenugalima jėga daro įtaką konkrečiai įsipareigojimą turinčiai vykdyti šaliai. Pavyzdžiui, ūkininkas (grūdų augintojas) ir grūdų supirkėjas sudaro grūdų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią grūdai supirkėjui turi būti pristatyti ne vėliau kaip per savaitę, o priešingu atveju ūkininkas turės mokėti baudą. Tačiau kitą dieną po sutarties sudarymo dėl liūties kyla potvynis ir ūkininkas dėl apsemtų kelių per nustatytą terminą negali pristatyti supirkėjui grūdų. Šiuo atveju nenugalimos jėgos poveikis yra tiesioginis, kadangi potvynis būtent ūkininkui, turėjusiam pareigą pristatyti grūdus, sutrukdė įvykdyti savo įsipareigojimą. Tokiu atveju ūkininkas turėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės.

Drauge reikia atkreipti dėmesį, kad, remiantis Civiliniu kodeksu, nenugalima jėga nelaikomas atvejis, kada rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių arba sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių. Taigi tam tikrų prekių nebuvimas rinkoje arba finansinių išteklių neturėjimas, kuris yra tiesiogiai susijęs su įsipareigojimą turinčia vykdyti sutarties šalimi, nebus laikomas nenugalima jėga.

Netiesioginis nenugalimos jėgos poveikis pasireiškia tuo, kad egzistuojanti nenugalima jėga daro įtaką ne sutarties šalims, o su šiomis šalimis susijusiems subjektams. Pavyzdžiui, Aukščiausiasis Teismas vienoje iš nagrinėtų bylų sprendė tokią situaciją, kai pirkėjas ir pardavėjas sudarė sutartį dėl prekių pirkimo, tačiau pardavėjas nebuvo šių prekių gamintojas. Pardavėjas prekių sudedamąsias dalis turėjo įsigyti iš kitos įmonės (gamintojo), esančios užsienyje. Užsienio valstybei uždraudus prekių sudedamųjų dalių importą, gamintojas neturėjo galimybių prekių pagaminti bei pristatyti pardavėjui, todėl pardavėjas negalėjo įvykdyti įsipareigojimų pirkėjui. Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad šiuo atveju pardavėjas negali būti atleistas nuo atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, kadangi nenugalima jėga atsirado vykdant įsipareigojimus ne pardavėjui, o prekių gamintojui (su pardavėju susijusiam asmeniui).

Taip pat aktualu pažymėti, kad tokios aplinkybės kaip gaisras, audra, kruša, liūtis ir t. t. savaime nėra laikytinos nenugalima jėga. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aplinkybė gali būti pripažinta nenugalima jėga tik tada, kai jos atsiradimo priežastys tokios specifinės ar paplitimo mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokios aplinkybės atitinkamomis sąlygomis negalėjo numatyti ar tikėtis. Taigi nenugalimos jėgos aplinkybės taikymas dėl įsipareigojimų vykdymo yra labai ribotas ir apima tik išskirtinius atvejus.

Šalių susitarimai dėl atleidimo nuo atsakomybės

Nors Civiliniame kodekse įtvirtinta atleidimo nuo atsakomybės dėl nenugalimos jėgos galimybė, o sąlyga dėl atsakomybės netaikymo esant nenugalimai jėgai įrašoma į bene visas sutartis, praktikoje nenugalimos jėgos kategorijos taikymas yra ganėtinai sunkus ir ribotas. Todėl sutarties vykdymo metu vienai iš šalių bandant remtis nenugalimos jėgos aplinkybe, neretai tarp šalių kyla ginčas dėl to, ar konkreti aplinkybė laikytina nenugalima jėga. Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio sektoriuje nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimas yra vienas dažniausių iš visų kitų ūkio šakų, sutartyje, kuri susijusi su žemės ūkio veikla, reikėtų aptarti, kokioms nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms atsiradus šalys bus atleidžiamos nuo įsipareigojimų nevykdymo padarinių (atsakomybės). Sutartyje šalių aptartos aplinkybės nebūtinai galėtų būti vėliau įvertintos kaip nenugalima jėga, tačiau pasekmės būtų tokios pačios – atleidimas nuo atsakomybės.

Sutarties šalims susitarus dėl konkrečių aplinkybių, kurioms atsiradus atsakomybė dėl įsipareigojimų neįvykdymo nebūtų taikoma, nereikėtų įrodinėti nenugalimos jėgos taikymo sąlygų. Tai labai supaprastintų situaciją ir sumažintų galimų ginčų atsiradimo tikimybę. Todėl patartina sutartyje atsakomybės netaikymo sąlygas labai smulkiai aprašyti, kad ateityje tarp šalių nekiltų kitas ginčas dėl sutarties sąlygų aiškinimo. Be to, sutarties sąlygos neturėtų prieštarauti teisės aktams, taip pat neturėtų būti nustatytos išskirtinai tik vienos iš šalių naudai, kad nekiltų grėsmė, jog kita šalis vėliau šias sąlygas gali nuginčyti teisme.

Sutarties šalims tariantis dėl konkrečių aplinkybių svarbu pažymėti, kad dėl atsakomybės netaikymo atsiradus nuo sutarties šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms, pavyks susitarti tik su privačiu subjektu. Su valstybės institucijomis (pavyzdžiui, su Nacionaline mokėjimo agentūra) to padaryti nepavyks, kadangi valstybės institucijos veikia pagal standartizuotas sutarčių sąlygas, kurios paprastai nėra koreguojamos.