Varpų fuzariozė pastaraisiais metais tapo viena iš svarbiausių miglinių javų ligų. Ji pažeidžia kviečius, miežius, kvietrugius, avižas, rugius, kukurūzus. Tai liga, kuri nuostolių padaro kasmet.

Plika akimi lengviausia varpų fuzariozę atpažinti žieminiuose ir vasariniuose kviečiuose. Pieninės brandos metu ar vaškinės brandos pradžioje ligos apimta varpa ar jos dalis išbąla. Vyraujant drėgniems orams, pažeistos varpos būna vietomis ar ištisai apsitraukusios rausva grybiena. Varpų fuzariozę miežiuose neįgudusiems atpažinti sunkiau. Jos požymiai gerokai skiriasi nuo požymių kviečiuose. Fuzariozės sukėlėjai pažeidžia pavienes miežių grūdų užuomazgas, kurios paruduoja ar pavandenija. Dar sunkiau atpažinti Fusarium pažeidimus avižų pasėlyje. Nors literatūroje nurodoma, kad sergančių fuzarioze avižų varputės šluotelėje pabąla, tačiau tai nebūtinai dėl užsikrėtimo Fusarium.

Išplitus varpų fuzariozei, ne tik sumažėja grūdų derlius, bet ir suprastėja jo kokybė – Fusarium pažeisti grūdai subręsta smulkesni, raukšlėti, pabalę ar su rausvu apnašu, trupa, mažo daigumo. Smarkiai ligos pažeistų pasėlių subrendusiuose grūduose dažnai aptinkami didesni negu reglamentuota toksinų kiekiai, tokių grūdų nepageidauja supirkėjai. Dėl toksinų grūduose nukenčia gaminamų produktų kokybiniai parametrai.

Varpų fuzariozę sukelia ne vienas Fusarium genties grybas: F. graminearum, F. culmorum, F. avenaceum. F. poae ir kiti. Tačiau F. culmorum ir F. graminearum yra pagrindiniai toksino DON producentai. Lietuvoje 2012 m. kviečiuose ir miežiuose išplitus F. graminearum smarkiai išaugo toksino DON rizika grūduose.

Avižose pastaruoju metu dominuoja Fusarium poae ir Fusarium langsethiae, kurie yra pagrindiniai toksinų T-2 ir HT-2 producentai.

Labiau plinta vasariniuose javuose

LAMMC Žemdirbystės institute jau daugiau kaip dešimtmetį daromuose įvairiuose su varpų fuzarioze susijusiuose tyrimuose išlieka ta pati tendencija – Lietuvos sąlygomis gausiau varpų fuzariozė plinta vasariniuose javuose negu žieminiuose. Ligos epidemiologija, kiekvieno varpų fuzariozės sukėlėjo vystymuisi reikalingos aplinkos sąlygos padeda suprasti šią tendenciją.

Varpų fuzariozės vystymosi ciklo kritinis tarpsnis užsikrėsti yra žydėjimas (atvirai žydintiems javams) arba visiškas išplaukėjimas (daugumos veislių vasariniams miežiams, avižoms). Sporos ar konidijos nusileidžia ant atvirų žiedynų ir sudygusios prasiskverbia į varpažvynius ir kitas varpos dalis.

Žieminiai kviečiai Lietuvoje žydi birželį, kai oro temperatūra dažniausiai dar nesiekia 20 °C, vyrauja sausi orai. O štai vasariniai kviečiai žydėjimo tarpsnį pasiekia birželio paskutinėmis bei liepos pirmomis dienomis, šilčiausiu vasaros periodu. Tam metui būdingi vasariški lietūs, gilios rasos. Šie veiksniai ir lemia gausesnį ligos išplitimą vasariniuose javuose nei žieminiuose. Užsikrėtimui javai jautresni žydėjimo pradžioje negu pabaigoje, derliaus nuostoliai taip pat didesni būna tuomet, kai užsikrečiama javams tik pradėjus žydėti.

Miglinių augalų liekanos dirvos paviršiuje didina varpų fuzariozės plitimą

Varpų fuzariozės vystymosi ciklas vaizdžiai iliustruoja šiaudų liekanų svarbą dirvos paviršiuje – tai vienas iš pagrindinių užkrato šaltinių, todėl, atsėliuojant miglinius javus ir ypač sėjant į ražienas, labai padidėja rizika užsikrėsti varpų fuzarioze. Visai netinkamas priešsėlis yra kukurūzai. Su šių augalų liekanomis dirvoje varpų fuzariozės sukėlėjai gali išlikti net kelerius metus, ypač kai jos nesusmulkinamos ir neužariamos.

Žemdirbystės institute atlikti tyrimai parodė, kad varpų fuzariozės kontrolė, pasėjus vasarinius kviečius po kukurūzų, mažiau veiksminga negu atsėliuojant kviečius po kviečių. Taigi vasarinių kviečių sėja po kukurūzų yra vienas iš didžiausių rizikos veiksnių varpų fuzariozei išplisti. Rekomenduojama nors minimali vienų metų pertrauka tarp miglinių javų auginant rapsus, ankštinius ar kitus ne miglinius augalus. Jei dėl pasėlių struktūros ūkyje vis dėlto tenka auginti javus po javų, būtina labai gerai susmulkinti ir paskleisti šiaudus dirvos paviršiuje, juos įterpti.

Sėkla – svarbus infekcijos šaltinis

Svarbus varpų fuzariozės infekcijos šaltinis yra ir sėkla. Visos Fusarium rūšys, kurios sukelia varpų fuzariozę, aptinkamos ir ant sėklos. Daugiausia pastaraisiais metais randama F. culmorum ir F. graminearum. Užkratas nuo sėklos patenka į dygstantį augalą, sukeliami pašaknio puviniai, nuo kurių vėliau infekcija lietaus purslais patenka ant varpų. Taigi ligota sėkla gali būti kaip tiesioginis infekcijos šaltinis pirmaisiais metais.

Pašaknio puvinių apimti augalai po derlius nuėmimo lieka dirvos paviršiuje ir po to sėjant javus jie užsikrečia jau nuo augalų liekanų – užsikrėtusios sėklos poveikis varpų fuzariozei išlieka ir antraisiais metais. Sėklos beicavimas sumažina pašaknio ligų plitimą ir kartu varpų fuzariozės užkrato kiekį pasėlyje.

Didžiausią žalą varpų fuzariozė ligos epidemijos metais gali padaryti jautrių veislių pasėliuose. Atlikti skirtingų javų veislių jautrumo varpų fuzariozei tyrimai natūraliomis lauko sąlygomis vaizdžiai iliustruoja jų skirtingą reakciją į ligą (tai matyti grafikuose). Tačiau dažnai jautresnės varpų fuzariozei veislės pasižymi kitomis teigiamomis savybėmis (pvz., mažesniu jautrumu lapų ligoms, didesniu atsparumu žiemos nepalankioms sąlygoms, geresne salyklo išeiga ar kitomis savybėmis). Auginant jautresnes varpų fuzariozei veisles, tiesiog reikėtų iš anksto numatyti kontrolės priemonių visumą, tarp jų ir purškimą fungicidais per žydėjimą.

Nepraleisti tinkamiausio purškimo laiko

Nuo varpų fuzariozės veiksmingai saugo fungicidai, kurių sudėtyje yra metkonazolo, protiokonazolo ir tebukonazolo. Rinkoje yra produktų tiek tik su šiomis veikliosiomis medžiagomis, tiek komerciniuose kelių veikliųjų medžiagų produktuose. Purškiant nuo varpų fuzariozės, kartu dar apsaugoma ir nuo kitų plintančių ligų, todėl kelių veikliųjų medžiagų komerciniai fungicidai ar vienanarių fungicidų darbiniai mišiniai yra normali praktika.

Siekiant efektyvios varpų fuzariozės kontrolės, rekomenduojama purkšti fungicidą visa registruota norma. Vienos veikliosios medžiagos fungiciduose esantis jos kiekis (metkonazolo 90 g/l, protiokonazolo 200 g/l ar tebukonazolo 250 g/l), tenkantis 1 ha purškiant visa norma, užtikrina geriausią efektyvumą nuo varpų fuzariozės. Naudojant komercinius ar darbinius mišinius nuo varpų fuzariozės, reikėtų atkreipti dėmesį, koks kiekis kiekvienos iš minėtų veikliųjų medžiagų tenka vienam hektarui.

Siekiant geriausio efekto nuo varpų fuzariozės, būtina atsižvelgti į vieną svarbiausių veiksnių – purškimo laiką. Jis labai aiškiai apibrėžtas augimo tarpsniu – nuo varpų fuzariozės purškiama per žydėjimą, o uždarai žydinčių veislių augalai purškiami jiems išplaukėjus.

Vyraujant šiltiems orams, šis laikotarpis palyginti trumpas, ypač vasariniuose javuose. Jis gali trukti vos kelias dienas. Labai svarbu nesuvėlinti purškimo, nes mažėja naudojamų produktų efektyvumas, kai augalas jau užsikrėtęs. Visiškai nesuprantamas fungicidų naudojimas nuo varpų fuzariozės pieninės brandos metu išryškėjus ligos požymiams pasėliuose.

Purškiant nuo varpų fuzariozės labai svarbu, kad fungicidai patektų tiksliai į užsikrėtimo vietą, tad varpos padengimas darbiniu skiediniu labai svarbus efektyviai ligos kontrolei. Išpurškiamas darbinis skiedinio srautas neturėtų būti vertikaliai status, o nukreiptas kampu.

Visi rizikos veiksniai, turintys įtakos varpų fuzariozei plisti, surikiuoja į eilę apsaugos priemonių svarbą. Štai kokia ta eilės tvarka:

• pirmiausia reikia pasirinkti kuo atsparesnes šiai ligai veisles,
• sėti beicuotą sėklą į tinkamai paruoštą dirvą,
• pasirinkti priešsėlius, kurie sumažina užkrato riziką iš dirvos,
• taikoma dirvos dirbimo technologija turi skatinti spartų augalų liekanų įrimą.

Ir dar svarbi taisyklė – augalų apsaugos sistemoje nuo lapų ir varpų ligų paskutinį purškimą numatyti per žydėjimą, kai galima tikėtis geriausio fungicidų efekto nuo varpų fuzariozės.

***

Sąlygos užsikrėsti varpų fuzarioze susidaro tuomet, kai vyrauja drėgni ir šilti orai. Jei per žydėjimą 48–72 val. pasėliuose laikosi drėgmė, o oro temperatūra tuo metu yra apie 22–29 °C, galima prognozuoti varpų fuzariozės protrūkį. Kad liga išplistų vėsesniu oru, reikia ilgesnio laikotarpio ir aukštos santykinės oro drėgmės. Žemesnė negu 16 °C temperatūra užsikrėtimui mažiau palanki.