23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2018/06
Vakarietiška kryptis skatino tobulėti
  • Dovilė ŠIMKEVIČIENĖ
  • Mano ūkis

Vieni giria, kiti džiaugiasi, treti galbūt kritikuoja, bet abejingų Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai nėra. Konsultantai jau 25-erius metus ūkininkus veda modernaus žemės ūkio keliu.

Konsultavimo tarnyba prasmingą veiklą pradėjo 1993-iaisiais. Vienas Konsultavimo tarnybos kūrėjų – buvęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas profesorius Jonas Čiulevičius prisimena, kaip kilo idėja nepriklausomybei žengiant pirmuosius žingsnius kurti naują struktūrą, kuri tarnautų žemės ūkiui ir žemdirbiams. „Tapus Ūkininkų sąjungos pirmininku teko daug keliauti po Europą. Nuvykusio į Daniją manęs paklausė, ar Lietuvoje yra kam konsultuoti besikuriančius ūkininkus. O Danijoje Konsultavimo tarnyba yra bene stipriausia Europoje. Išgirdę neigiamą atsakymą, jie pasisiūlė mums padėti įkurti tokią tarnybą ir Lietuvoje. Nuo to viskas ir prasidėjo“, – pasakojo J. Čiulevičius.

Konsultavimo tarnybos 25-metis pažymėtas tarptautine konferencija. Tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis pabrėžė, kad jo vizija teikti ūkininkams nešališkas paslaugas „čia ir dabar“ galioja iki šių dienų. „Daugelį darbų galėjome padaryti turėdami gerus steigėjus – Lietuvos ūkininkų sąjungą, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją ir Lietuvos žemės ūkio ministeriją. Visada kartu dirbome su rajonų Ūkininkų sąjungos ir žemės ūkio skyriais, pasiaukojamą darbą atliko konsultantai“, – kalbėjo E. Makelis. Lietuva – nedidelė valstybė, bet jos galimybės, neabejoja LŽŪKT direktorius, labai išaugo įstojus į Europos Sąjungą. Ir dabar daug ką turime tik dėl to, kad esame ES nariai. „Žinoma, yra kritikuotinų dalykų, vis dėlto šiandien esame gana stiprūs“, – pabrėžė konferencijos šeimininkas.

Į 25-mečio konferenciją pakviesti ir Konsultavimo tarnybos bičiuliai bei partneriai iš kitų ES valstybių: Suomijos, Lenkijos, Graikijos, Estijos, Latvijos.

Konferencijos pranešėjai stengėsi paliesti vieną temą – bendrąją žemės ūkio politiką po 2020-ųjų, kurios laukia finansavimo pokyčiai, bet išliks dėmesys ūkininkų konsultavimo sistemai, ryšių ir inovacijų sklaidai.

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė teigė, kad kalbant apie BŽŪP ateitį, juntamos pesimistiškesnės EK pareigūnų nuotaikos. Bet yra išskiriamos tam tikros svarbios sritys, kurios išliks, o bus svarstomos tik lėšų proporcijos. Kalbant apie BŽŪP konsultavimo, inovacijų ir tyrimų tikslus, numatoma stiprinti ryšius ir sąsajas su inovacijomis ir tyrimais, taip pat – ūkių konsultavimo sistemos vaidmenį, perteikiant žinias ūkininkams. Numatoma įtraukti ūkininkus į tyrimų ir inovacijų kūrimo procesus, skatinti juos prisidėti sprendžiant problemas. Taigi, konsultavimo reikšmė, J. Stakėnienės teigimu, išliks didelė, nes ES parama ar jos intensyvumas greičiausiai mažės, todėl ūkininkams bus labai svarbu mažinti sąnaudas.

Žemdirbių konsultavimas užsienyje

Airijos žemės ūkio konsultavimo tarnyba „Teagasc“, kuri vienija mokslą, konsultavimą ir mokymą, yra pusiau valstybinė ir neretai minima kaip sektinas pavyzdys. Šalies, dydžiu panašios į Lietuvą, tiesa, turinčios daugiau gyventojų, „Teagasc“ turi 52 biurus, jai priklauso 7 tyrimų centrai, 4 „Teagasc“ ir 3 privačios kolegijos, apie 90 demonstracinių ūkių. Paslaugos, kuriomis kasmet pasinaudoja apie 45 tūkst. ūkininkų, yra mokamos. Šios tarnybos konsultavimo paslaugų vadovas dr. Dermotas Makartis (Dermot McCarthy) teigė, kad skirtingas organizacijas susieti tarpusavyje reikia daug pastangų, tačiau tai duoda rezultatą – ūkininkai visas reikalingas paslaugas gauna vienoje tarnyboje.

Airijoje labai populiarios diskusijų grupės, kurios jau prigyja ir Lietuvoje (vadinamos pasidalijimo patirtimi grupės), organizuojamos atvirų durų dienos demonstraciniuose ūkiuose. Žvelgiant į ateitį, itin didelis dėmesys bus skiriamas tvariai ūkio plėtrai, todėl, teigė D. Makartis, ūkininkams reikės keisti požiūrį, o konsultantai turės būti lyderiai, kurie ves ūkininkus pokyčių keliu.

Suomijos konsultavimo tarnyba „Pro Agria“ yra privati ir priklauso ūkininkams, kurių net 85 proc. naudojasi tarnybos paslaugomis. Tarnybos metinė apyvarta siekia 50 mln. eurų. Racionalūs suomiai suskaičiavo, kad kasmet su klientais konsultantai susitinka 45 tūkst. kartų, nuvažiuoja pusšešto mln. kilometrų. Tai kainuoja, todėl „ProAgria“ nutarė kurti dar daugiau e. paslaugų. „Pro- Agria“ tarptautinių santykių direktorius ir vyriausiasis IT sektoriaus specialistas Jusis Juhola (Jussi Juhola), atsakingas ir už naujų galimybių elektroninėje erdvėje plėtrą, įsitikinęs, kad šis procesas neišvengiamas.

Ar paslaugų skaitmenizavimas neatitolins konsultanto nuo ūkininko? J. Juholos įsitikinimu, šis procesas – tai ne grėsmė, o galimybė. „Tiesioginis bendravimas yra labai svarbus, su klientu asmeniškai susitikti visada yra maloniau. Bet tarpiniai susitikimai gali vykti ir internetu, šia kryptimi mes ir einame. Tad mūsų tikslas tikrai nėra sumažinti susitikimų su klientais skaičių“, – sako „Pro- Agria“ atstovas.

Į priekį eina tas, kuris nebijo laužyti tvarkos

Konsultavimo tarnybą su 25-erių metų jubiliejumi pasveikinęs naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pritarė, kad progresuoja ir į priekį eina tas, kuris nebijo laužyti nusistovėjusios tvarkos. „Mes turime eiti Airijos ir kitų šalių pavyzdžiu, rodydami Europai, kad Lietuva yra laukas, kuriame, pasėjus eurą, galima gauti daug daugiau. Ir kalbame ne tik apie pinigus, o apie tai, kaip sumaniai juos sugebame panaudoti“, – įsitikinęs naujasis ministras.

Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus ir Žemės ūkio mokslo tarybos prie ŽŪM pirmininkas akademikas Zenonas Dabkevičius palankiai vertina LŽŪKT veiklą ir perspektyvą. „Kiek Konsultavimo tarnyba padarė per 25 metus ir kiek dar yra idėjų, galimybių rodo, kad ir toliau viskas eis į priekį. Konsultantai turi dirbti taip, kad ūkininkai jų klausytų ir užduotų klausimų. Turi būti ir tęstinumas, atsakomybė, profesionalumas ir pasitikėjimas, bendradarbiavimas. Ir visi turime galvoti, kaip padėti žemės ūkiui, kaip per mokslą diegti inovacijas“, – kalbėjo Z. Dabkevičius.

Reziumuodamas konferenciją akademikas atkreipė dėmesį, kad, nors konsultavimo tarnybos dirba skirtingai, jų tikslai – tie patys: perduoti mokslo žinias ir inovacijas tiesiai ūkininkams.

Latvijos žemės ūkio konsultavimo ir mokymo centro valdybos narys, ES finansuojamų kaimo plėtros projektų ekspertas, įvairių ES organizacijų narys Edgaras Lindė teigė, kad svarbiausi klausimai – kaip turi vystytis konsultavimo paslaugos, kur mes turime judėti. „Egzistuosime, jeigu keisimės – tai labai svarbi taisyklė konsultavimo tarnyboms“, – pabrėžė svečias iš Latvijos.