Visas pomidorų veisles ir hibridus pagal augalų augimą galima suskirstyti į dvi grupes: vegetatyvinio arba generatyvinio tipo augalus. Kaip nustatyti, ar pomidorai yra vegetatyvinio, ar generatyvinio tipo? Tą įgudus nesunku identifikuoti pagal išorinius požymius.

Vegetatyvinis vystymasis – tai augalo vystymosi periodas, per kurį didėja jo vegetatyvinių organų – lapų, šaknų, stiebų – masė ir skaičius. Generatyvinis vystymasis – tai augalo vystymosi periodas, per kurį didėja jo generatyvinių organų – žiedų ir vaisių – masė ir skaičius.

Dažnas augintojas renkasi pomidorus, kurių charakteristikose pažymėta, kad jie yra generatyvinio tipo, t. y. genetiškai užprogramuota, kad jie yra derlingi. Tačiau pomidorų produktyvumui neigiamą įtaką daro ir pernelyg intensyvus generatyvinis, ir pernelyg intensyvus vegetatyvinis vystymasis. Nesvarbu, kokius pomidorus auginsime, reikia išlaikyti balansą tarp vegetatyvinio ir generatyvinio vystymosi.

Balansas ir disbalansas

Augalo balansas – tai tokia augalo būklė, kai ir vegetatyvinis, ir generatyvinis vystymasis yra subalansuotas. Aukštaūgių pomidorų ir vegetatyvinis, ir generatyvinis vystymasis vyksta kartu – nuolatinė konkurencija tarp lapų, augimo kūgelio, žiedų ir vaisių formavimosi.

Disbalansas tarp vegetatyvinio ir generatyvinio vystymosi yra tada, kai augalas per daug apkrautas vaisiais ir lėtai auga arba kai antžeminė augalo dalis yra per daug išsivysčiusi, blogai dera. Kai ant augalo yra daug vaisių, asimiliacijos produktai, visų pirma, patenka į juos. Tada sulėtėja arba nustoja vystytis šaknų sistema ir vegetatyviniai organai. Tokie augalai greitai nusilpsta, blogai mezga, smulkėja vaisiai. Per daug aktyvus augalų vegetatyvinis vystymasis mažina augalų derlių.

Augalo vystymosi balanso palaikymas priklauso nuo pomidorų augimo tarpsnio, nes kiekvienu tarpsniu generatyvinis ir vegetatyvinis vystymasis vyksta skirtingu tempu. Iki 4–7 žiedyno pasirodymo dominuoja pomidorų vegetatyvinis vystymasis, o generatyviniai organai tuo metu gauna mažesnį kiekį asimiliacijos produktų. Laikui bėgant, augalas gausiau žydi, auga ir didėja vaisiai, generatyviniai organai reikalauja vis daugiau maisto medžiagų.

Generatyvinio tipo augalams vegetatyvinį vystymąsi svarbu išlaikyti iki septintos kekės suformavimo. Vegetatyvinio tipo augalams jau po ketvirtos kekės pasirodymo svarbu skatinti jų generatyvinį vystymąsi. Augalo balanso atkūrimo trukmė priklauso nuo hibrido galingumo: kuo jis galingesnis, tuo ilgiau trunka atkurti balansą.

Esant balansui tarp vegetatyvinio ir generatyvinio vystymosi, augalas vidutiniškai per savaitę suformuoja vieną žiedyną ir gerai mezga vaisius. Tokio augalo storas stiebas, jo lapai tamsiai žali, viršūnėje lapai pirmoje dienos pusėje šviesiai žali, antroje dienos pusėje – tamsiai žali, žiedynai stambūs, kompaktiški.

Daug ką parodo skaičiai

Ar taisyklingas augalų vegetatyvinis ir generatyvinis augimas, sprendžiama pagal augalo priaugimą, vaisiaus dydį, lapo ilgį, stiebo skersmenį, atstumą tarp kekių, vaisiaus kotelio ilgį. Per savaitę stiebas turi priaugti 17–20 cm, t. y. po 2,4–3,5 cm per dieną. Stiebo skersmuo po aukščiausiai esančia keke turi būti 8–14 mm. Per savaitę turi susiformuoti apie 3 naujus lapus ir vieną kekę.

Kad būtų galima įvertinti žiedų vystymąsi kekėse, skaičiuojamos žiedų užuomazgos. Priklausomai nuo auginimo laiko, tarpsnio ir hibrido, augalas turi suformuoti 5,5–8,5 žiedines užuomazgas per savaitę. Optimaliomis sąlygomis kas savaitę išsivysto 5–7 žiedai (skaičiuojami žiedai išsivysčiusiose žydinčiose kekėse). Priklausomai nuo auginimo laikotarpio, žiedų skaičius kinta nuo 3 iki 9 vnt., t. y. 0,4–1,3 vnt. per dieną.

Vertinant vaisių vystymąsi ir priaugimą, vidutiniškas užmegztų vaisių skaičius kekėje (vaisiaus skersmuo didesnis negu 1 cm) sudaro 4–8 vnt. per savaitę. Reikia skaičiuoti ir netaisyklingai užmegztus vaisius. Vaisių kekių vystymosi tempas 19 oC temperatūroje yra 0,125 kekės per dieną, t. y. kas 8 dienos susiformuoja nauja kekė. Aukštesnėje temperatūroje kekės susiformuoja greičiau, žemesnėje – lėčiau.

Koks augalo augimo balansas, galima spręsti pažiūrėjus į jo viršūnę. Jeigu vyrauja vegetatyvinis vystymasis, tai augalo viršūnė palyginti didelė, viršutinė kekė yra gana žemai, virš jos nedaug lapų (apie tris), o atstumas nuo viršutinės kekės iki viršūnės – apie 15 cm (tai priklauso nuo hibrido). Be to, kekės labai ilgos, pomidorų vaisiai netaisyklingos formos. Augalai blogai mezga. Augalo viršūnėje gali susiformuoti lapai arba šoninės atžalos.

Esant generatyviniam vystymuisi, augalas suformuoja daug vaisių. Jie palyginti stambūs – stambesni negu būdingi tam hibridui. Augalo viršūnė labai plona, maža, atstumas nuo viršutinės kekės iki viršūnės – mažiau negu 15 cm (tai priklauso nuo hibrido). Augalai gerai mezga, vienu metu mezga ir žydi. Žiedai, skirtingai negu per vegetatyvinį vystymąsi, ryškūs, tamsiai geltoni, o ne blyškiai geltoni. Atžalos formuojasi vėlai arba visai nesiformuoja.

Temperatūros įtaka

Daugumą augalo gyvybinių funkcijų lemia oro ir dirvos temperatūra. Ji turi įtakos maisto medžiagų pasisavinimui, fotosintezės ir kvėpavimo intensyvumui. Kad augalas gerai augtų ir vystytųsi, jam reikia optimalios temperatūros; bet koks nukrypimas nuo optimalios temperatūros turi neigiamos įtakos.

Esant žemai oro ir dirvos temperatūrai, augaluose sutrinka maisto medžiagų apykaita, jie gali žūti. Temperatūros įtaka augalų augimui ir vystymuisi priklauso nuo jų būklės, auginimo sąlygų ir nuo daugelio kitų veiksnių.

Temperatūros įtaka augalams glaudžiai susijusi su apšvietimu. Dieną fotosintezės metu augalų lapuose susidaro organinės medžiagos. Kaip žinome, naktį fotosintezė nevyksta. Todėl augalai kvėpuodami naudoja organines medžiagas. Juo aukštesnė nakties temperatūra, tuo intensyvesnis kvėpavimas, todėl nakties temperatūra šiltnamyje turi būti žemesnė už dienos temperatūrą. Oro temperatūros reguliavimas, priklausomai nuo apšvietimo, turi didelę reikšmę auginant pomidorus šiltnamyje.

Pirmas dvi dienas po sodinimo temperatūra šiltnamyje turi būti 20–21 ^oC, t. y. tokia pat, kaip ir daigyne. Pomidorai nemėgsta streso, todėl vidutinę paros temperatūrą reikia mažinti palaipsniui. Po pirmų dviejų dienų temperatūra mažinama dviem laipsniais – iki 18–19 ^oC, priklausomai nuo oro sąlygų. Geriausia šiltnamyje palaikyti tokią pačią nakties ir dienos temperatūrą. Optimali vidutinė paros temperatūra iki pirmos kekės pasirodymo (5–6 savaitės po sėjos) būtų 18–19 ^oC.

Kuo vėliau pomidorai sėjami, juo apšvietimo sąlygos yra geresnės ir vidutinė paros temperatūra aukštesnė. Kai pirmoji kekė jau siekia kelis milimetrus ilgio, kelioms dienoms temperatūrą dieną reikėtų sumažinti iki 19 ^oC, naktį – iki 18 ^oC. Po to temperatūra ir naktį, ir dieną pažeminama vienu laipsniu. Esant 100 J radiacijai, vidutinė paros temperatūra turėtų būti 17,5 ^oC, t. y. 18 ^oC dieną, 17 ^oC – naktį, kai dienos šviesos periodas yra 7 val. Po pietų reikėtų 1–2 ^oC pakelti temperatūrą dviem trims valandoms.

Optimali temperatūra pomidorų augimui skirtingais vystymosi tarpsniais yra 22 ± 7 ^oC (15 oC naktį ir iki 29 ^oC saulėtą dieną). Esant minimaliai 8 ^oС (22–14 ^oC) ir maksimaliai temperatūrai 36 ^oC (22 + 14 ^oC) pomidorai nustoja augti. Kai oro drėgmė siekia 95 proc., pomidorai gali pakęsti oro temperatūrą iki 40 ^oC. 

Jeigu apšvietimo sąlygos blogos, temperatūrą reikia sumažinti. Jeigu apšvietimas daugiau kaip 200 J, tai vidutinė paros temperatūra turėtų būti aukštesnė – 18–18,5 ^oC. Reikia nuolat stebėti augalus, pvz., jeigu žiedynai vystosi aukštyn į viršų, tai rodo, kad temperatūra yra per aukšta. Kad kekės būtų stiprios, ankstyvu laikotarpiu skirtumas tarp dienos ir nakties temperatūros turi būti 1–2 ^oC. Jeigu hibridas yra galingas, temperatūrų skirtumas gali būti didesnis.

Vegetatyvinio augimo metu (iki vasaros) skirtumo tarp nakties ir dienos temperatūrų neturėtų būti, nes žema nakties temperatūra sulaiko vaisių nokimą, sustiprina apkrovimą vaisiais, jie auga didesni. Pirmomis derliaus skynimo savaitėmis būtina temperatūrą kelti palaipsniui. Tai susiję su tuo, kad tuo periodu šaknys vystosi silpnai, nes apšvietimas nepakankamas, o augantys vaisiai reikalauja daug maisto medžiagų.

Trumpus tarpubamblius ir trumpas stiprias kekes galima suformuoti esant pakankamai žemai temperatūrai per saulėtekį ir saulėlydį. Saulėtekio metu temperatūra turėtų kilti nuo 17 ^oC iki 18–18,5 ^oC. Maksimalus temperatūros kilimo greitis neturėtų būti didesnis negu 1 ^oC per valandą. Jeigu tai vyksta greičiau, tai oro ir augalo (vaisiaus) temperatūros skirtumas gali pasiekti kritinę ribą ir sukelti kondensato susidarymą. Atsiranda rizika augalams susirgti pilkuoju puviniu. Per saulėlydį temperatūros mažėjimo greitis nėra limituotas: tuo metu augalo temperatūra visada yra aukštesnė ir kondensatas negali susidaryti.

Temperatūros režimo reguliavimas

Vienas svarbiausių agrotechnikos elementų auginant pomidorus yra temperatūros režimo reguliavimas. Žinoma, kad šildomuose šiltnamiuose reguliuoti temperatūrą paprasčiau negu nešildomuose šiltnamiuose, tačiau auginimo sąlygos neturi įtakos šio agrotechnikos elemento svarbai.

Šilumos režimas uždarame grunte priklauso nuo klimato sąlygų, aktyvių temperatūrų sumos šilumos arba šilto periodo (periodo be šalnų) trukmės. Norint auginti pomidorus kuo anksčiau, naudojamos įvairios agrotechninės priemonės: daigai sodinami pietiniuose šlaituose, eilutės dėstomos šiaurės-pietų kryptimi, augalai mulčiuojami polimerinėmis plėvelėmis, agroplėvele, durpėmis, šiaudais ir t. t. Tai pagerina šilumos režimą, sulaiko dirvos drėgmę. Dėl to augalai auga intensyviau, padidėja jų produktyvumas.

Apsiniaukusią dieną generatyvinio vystymosi metu paros oro temperatūra turi būti ne aukštesnė negu 18 ^oC, o aukščiausia dienos temperatūra – 20 ^oC. Galima rekomenduoti tokį režimą – iki nakties 17 ^oC, o vėliau – 17,5 ^oC, dienos temperatūra saulei tekant – 18 ^oC. Saulėtą dieną saulė stimuliuoja generatyvinį augalo augimą. Reikia į tai atkreipti dėmesį ir atvėsinti augalus rytinėmis valandomis.

Temperatūra šiltnamyje turi nuolat kilti didėjant apšvietimui, tačiau ji neturi būti per aukšta. Temperatūros režimas turėtų būti toks: naktį – 16 ^oC, apsiniaukusią žiemos dieną – 17,5 ^oC, saulėtą žiemos dieną – 21 ^oC, apsiniaukusią vasaros dieną – 23 ^oC, saulėtą vasaros dieną – 25 ^oC. Jeigu oras labai keičiasi, po ilgo apsiniaukusių dienų periodo ateina saulėtos dienos, tada reikia atkreipti dėmesį į oro drėgmę. Temperatūrą reikėtų nedaug pakelti, stengiantis palaikyti optimalią drėgmę.

KAIP GALIMA DARYTI ĮTAKĄ AUGIMUI?

Augimui galima daryti įtaką ne tik reguliuojant oro temperatūrą bei skirtumą tarp dienos ir nakties temperatūrų. Yra įvairių agrotechninių priemonių, kurios turi įtakos augalų vegetatyviniam bei generatyviniam vystymuisi.

Reguliuoti vaisių skaičių kekėje

Esant tinkamiausioms mikroklimato ir mitybos sąlygoms optimalus vaisių skaičius ant augalo labai daug priklauso nuo vaisiaus dydžio. Per derėjimą augalų vystymosi balansas reguliuojamas skabant žiedus. Esant generatyviniam augalo vystymuisi normuoti užuomazgų skaičių kekėse reikėtų iki žiedų, kuriuos norima nuskinti, išsiskleidimo. Jeigu augalas mezga silpnai, tai žiedus galima skinti nelaukiant, kol jie pražys. Tada pagerės šaknų sistemos, lapų ir atžalų augimas, išsivystys stiprūs žiedynai.

Iki pirmųjų vaisių nokimo pradžios vis didėja augalo apkrovimas vaisiais. Septintos kekės žydėjimo pradžia turi sutapti su vaisių nokimo pradžia. Ant pomidoro augalo vidutiniškai turėtų būti 28–30 vaisių. Jeigu vaisiai noksta lėtai, reikėtų nuskinti kelis stambius vaisius ir juos sunokinti, taip sumažinamas augalo apkrovimas vaisiais. Esant vegetatyviniam augalų vystymuisi, vaisių skaičių kekėje rekomenduojama normuoti prasiskleidus žiedams arba susiformavus nedideliems vaisiams (iki 1 cm). Augalo apkrovimą vaisiais galima padidinti kekėse paliekant daugiau vaisių.

Reguliuoti lapų skaičių ant augalo

Lapų skynimas stimuliuoja augalo generatyvinį vystymąsi. Tačiau reikia turėti saiką ir neskabyti lapų be reikalo. Pagal galimybes galima nuskinti ne visą lapą, o tik jo dalį. Pradėjus žydėti penktai kekei, galima pradėti skabyti aukštaūgių pomidorų apatinius lapus, tačiau tik iki pirmos derančios kekės po 1–2 lapus per savaitę. Vyraujant vegetatyviniam augalo augimui, galima šalinti po 3–5 lapus iš karto, tačiau tik kraštutiniu atveju. Visų pirma, reikėtų šalinti lapus, kurie blogai apšviečiami, kurie išsidėstę į augalo vidų ar pan. Jei augalai yra vešlūs, nuskinkite nedidelį dar besiskleidžiantį lapelį ties augalo viršūne.

Aukštaūgiai pomidorai (formuojant juos vienu stiebu) šiltnamiuose, kur špagato viršutinio pririšimo aukštis 2,0–2,5 m, karštomis vasaros dienomis turi turėti ne mažiau kaip 24–26 lapus. Neaukštuose šiltnamiuose indeterminantiniai pomidorai (formuojant juos dviem stiebais) per derėjimą ant kiekvieno stiebo turi būti su 12–14 lapų. Karštomis vasaros dienomis, esant sausringam periodui, nepatariama šalinti generatyvinio tipo pomidorų lapų. Priešingai, galima padidinti lapų skaičių ant augalo paliekant papildomą ūglį su 1–2 lapais (be žiedyno). Norint stimuliuoti aukštaūgių pomidorų generatyvinį vystymąsi, galima birželio viduryje tarp 3 ir 5 kekių palikti augti papildomą ūglį su viena žiedine keke ir 2–3 lapais virš jos.

Rišti augalus ir tvirtinti kekių laikiklius

Rišant augalus ir sukant viršūnes, reikėtų apsukti špagatą aplink augalą, o ne atvirkščiai. Sukant špagatą aplink augalą, jis turi eiti virš kekės, o ne po keke. Vienu sukimu reikėtų apsukti ne mažiau kaip 1,5–2 tarpubamblius. Galima augalus prie špagato tvirtinti naudojant tam tikrus laikiklius. Nuolat sukant generatyvinio tipo augalo viršūnę aplink špagatą, dar labiau stimuliuojamas jo generatyvinis vystymasis. Jeigu kekės linkusios lūžti, reikėtų naudoti kekių laikiklius. Tuomet nereikėtų kekės prispausti prie stiebo, o stengtis išsaugoti natūralų kampą tarp kekės ir stiebo. Jei kekė užlūžta, sutrinka maisto medžiagų patekimas į augalą, vaisiai blogiau noksta arba visai nustoja augti.

Reguliuoti laistymą ir keisti substrato bei oro drėgmę

Drėgmės sumažinimas substrate sulėtina vegetatyvinį augalo augimą, sudaro geresnes sąlygas šaknų sistemai vystytis. Tačiau tai reikia daryti atsargiai. Sumažinus substrato drėgmę yra rizika, kad pablogės vaisių mezgimas. Substrato drėgmės sumažinimas 8–10 proc. stimuliuoja generatyvinį augalo vystymąsi, o jeigu drėgmė sumažinama 15 proc., jau pasireiškia drėgmės deficitas. Dažnas laistymas nedidelėmis normomis padeda palaikyti stabilią substrato drėgmę, tai stimuliuoja atžalų augimą.

Norint paskatinti vegetatyvinį augimą, reikėtų kuo anksčiau pradėti augalų laistymą, o baigti laistyti kuo vėliau. Norint paskatinti generatyvinį augimą, viską reikia atlikti atvirkščiai: pradėti laistyti vėliau, o baigti anksčiau.

Generatyvinį vystymąsi skatina sumažinta liejimo norma. Kita priemonė – padaryti taip, kad augalai mažiau išgarintų vandens. Tam reikia padidinti oro drėgmę šiltnamyje ir sumažinti oro temperatūrą. Kai pirmųjų vaisių skersmuo sieks 2–3 cm, reikia palikti įprastas laistymo normas.

Vegetatyvinį vystymąsi skatina padidinta (iki 80 proc.) oro drėgmė – tam reikia mažiau vėdinti šiltnamį ir palieti dirvą. Tik nereikia pamiršti, kad drėgnas oras yra gera terpė plisti grybinėms ligoms. Generatyvinį vystymąsi skatina sumažinta oro drėgmė – tam šiltnamį reikia intensyviai vėdinti ir šildyti.

Reguliuoti trąšų normą

Vienas paprastesnių būdų išlaikyti augalo vystymosi balansą – reguliuoti azoto ir vandens patekimą į augalą. Sumažinus azoto normą, bus suaktyvintas augalų generatyvinis vystymasis ir pristabdytas vegetatyvinis. Tačiau yra rizika, kad augalai gali pajusti azoto trūkumą. Tokiu atveju reikia padidinti kalio trąšų normą.

Padidinus maisto medžiagų kiekį dirvoje, galima paskatinti generatyvinį augimą. Sumažinus maisto medžiagų kiekį, pomidoras pradės auginti vegetatyvinę masę. Kitaip tariant, kai augalą gerai tręši, jis augina vaisius (generatyvinis vystymasis), o kai sumažini tręšimo normą – vyksta vegetatyvinis vystymasis.

Taigi, įsidėmėkite: esant maisto medžiagų koncentracijai grunte didesnei už optimalią bei rečiau ir gausiau laistant, skatinamas generatyvinis augimas. Nedidelė maisto medžiagų koncentracija grunte ir dažnesnis laistymas skatina vegetatyvinį augalo augimą. Tuomet formuosis šaknų sistema. Tačiau reikia atminti, kad tokiu atveju būtų pakankamas augalams prieinamo azoto kiekis. Nustatyta, kad papildomas tręšimas boro ir vario trąšomis per lapus skatina žydėjimą ir vaisiaus augimą. Tręšiant mangano trąšomis, paspartėja vaisių nokimas.

Reguliuoti CO₂ koncentraciją

CO₂ tręšimo įtaką pomidorams lemia apšvietimo lygis. Geromis apšvietimo sąlygomis tręšiant CO₂ stipriai didėja vidutinė vaisiaus masė, o jeigu apšvietimo sąlygos nėra geros, didėja ne tik vidutinė vaisiaus masė, bet ir vaisių skaičius. Taigi augalų tręšimas CO₂ skatina generatyvinį augalų vystymąsi..

Kad paskatintume vegetatyvinį augalų vystymąsi, rekomenduojama apipurkšti šiltnamio stogą kreida, kad mažiau patektų saulės šviesos. Šį būdą reikėtų naudoti tuo atveju, jeigu kitos priemonės nedavė laukiamų rezultatų. Rezultatą galima pamatyti tik po tam tikro laiko, t. y. po 3–4 savaičių. Dar vienas patarimas: nereikėtų laukti, kol disbalansas bus ryškiai matomas pagal išorinius požymius, o jį reguliuoti iš anksto.