Populiarėjantis vietinių maisto produktų vartojimas Europoje, auganti jų paklausa ir iš to kilusi būtinybė ūkininkams plėsti gaminamos ir auginamos produkcijos asortimentą, didinti jos vertę paskatino trumpų maisto tiekimo grandinių kūrimą. Daugėja ūkininkų turgų, plečiasi tiesioginiai pardavimai iš ūkių, maisto produktų tiekimo tiesiai į namus paslaugos, kuriami mobiliųjų parduotuvių tinklai.

Ekonomistai pabrėžia vietinių maisto produktų vartojimo augimo naudą ūkininkams, aplinkai ir visuomenei. Dalyvavimas trumpose maisto tiekimo grandinėse leidžia didinti ūkių kuriamos pridėtinės vertės dalį, stiprinti vietinius ūkius, pagerinti jų rentabilumą, mažinti aplinkos taršą (gabenant maistą nedideliais atstumais), užtikrinti galimybę vartotojams įsigyti kokybiško ir sveiko maisto.

Įdomu tai, kad Europoje esama regioninių skirtumų organizuojant trumpas maisto tiekimo grandines. Šiaurės regione (jam priskiriama Airija, Jungtinė Karalystė, Olandija, Belgija, Liuksemburgas, Šveicarija, Vokietija, Austrija, Danija, Švedija, Suomija) dominuoja maisto produktų tiekimas tiesiai iš ūkių vartotojui į namus ir prekyba specializuotose parduotuvėse bei ūkininkų turguose. Pietų regione (Prancūzija, Kipras, Graikija, Italija, Malta, Portugalija, Ispanija) populiariausia yra prekyba iš ūkių, o realizavimas parduotuvėse ir turguose mažiau populiarus. Trečiame regione, kuriam priskiriamos naujosios ES šalys narės (Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija), vyrauja prekyba ūkininkų turguose, kita populiari trumpos maisto grandinės forma – produkcijos tiekimas vartotojui tiesiai į namus.

Prekyba turgeliuose

Pastaraisiais metais ūkininkų turgaviečių ir turgelių tinklas Lietuvoje sparčiai plėtėsi. Jų atsirado ir mažiausiose savivaldybėse, o sostinėje veikia daugiau kaip trys dešimtys. Beveik tiek pat prekyviečių apima mobiliųjų turgelių tinklas didesniuose Lietuvos miestuose.

Kėdainiuose, prie autobusų stoties, trečiadieniais ir šeštadieniais veikiantis ūkininkų turgelis turi ištikimų pirkėjų ratą. Jame galima nusipirkti mėsos, žuvies, pieno, duonos gaminių, daržovių, medaus. Paobelio kaimo ūkininkė Liuda Juodenienė šeštadieniais prekiauja daržo gėrybėmis. „Šiltuoju metų laiku, kai darže sužaliuoja daugiau šviežių daržovių, atvažiuoju ir trečiadieniais. Mūsų ūkis nėra didelis, kartu su dukra dirbame apie 10 ha. Didžiausią plotą užima bulvės. Esame įsirengusios maždaug 8 arų šiltnamius, kuriuose auginame agurkus, pomidorus, paprikas. Kelerius metus auginame ir raugiame kopūstus (turime tam leidimą), jais turguje irgi prekiaujame. Kopūstai tapo mūsų ūkio vizitine kortele“, – pasakoja L. Juodenienė.

Šiame turgelyje medumi prekiauja bitininko Vytauto Braciškos šeimyna, Šlapaberžės kaime įkurdinusi 50 bičių šeimų, o dar 20 – Zarasų rajone. Didžiąją dalį medaus parduoda šiame turguje, iš rudens nemažai derliaus nuperkama tiesiai iš namų. „Dar važiuojame su medučiu į įvairias didžiąsias muges. Greta bityno turime ir nediduką medelyną. Jame auginame vaismedžių sodinukus. Tad parduodame ir juos“, – pasakoja V. Braciška.

Paskata dirbti bendrai

Siekiant paremti ir paskatinti gamintojų dalyvavimą trumpose maisto tiekimo grandinėse, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonėje „Bendradarbiavimas“ numatyta veiklos sritis „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Parama teikiama nuo 2016 metų. Atsižvelgusi į ankstesnių metų patirtį, Žemės ūkio ministerija šiemet supaprastino reikalavimus paraiškoms, padidino paramos sumą, išplėtė galimų pareiškėjų sąrašą.

Ūkininkai, tiesiogiai prekiaujantys turguose, sako, jog pajamos iš prekybos nėra didelės, bet jos papildo šeimos biudžetą. Smulkiuosius ūkininkus domina galimybė pasinaudoti europine parama, tačiau apie bendradarbiavimą, kaip vieną iš kooperacijos formų, jie nėra galvoję. Žemės ūkio ministerija patvirtina: ūkininkai šia priemone domisi, tačiau realių veiksmų kol kas imasi vienetai, nors paramos teikimo sąlygos yra patrauklesnės ir paprastesnės nei kitų priemonių.

Pretenduoti į paramą gali ūkininkai, juridiniai asmenys, kurie užsiima žemės ūkio ir maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, ir tarpininkai (asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų prekybos tarpininkavimu). Esminė sąlyga – pretenduoti į paramą turi grupė asmenų, t. y. ne mažiau kaip du ūkio subjektai (veikiantys pagal jungtinės veiklos sutartį). Paramos paraišką privalu teikti su partneriais. Taip skatinamas bendradarbiavimas.

Kam skiriama parama

Paramos lėšomis leidžiama įsigyti naujos technikos, skirtos kroviniams vežti ir (arba) mobiliai prekybai vykdyti, mechaninių-hidraulinių vežimėlių ir (arba) krautuvų (išskyrus teleskopinius), prekybinių baldų (stelažų, lentynų, šaldymo vitrinų ir kt.) ir įrangos (pavyzdžiui, svarstykles). Paramos lėšos gali būti panaudotos ir naujų pastatų ir (arba) statinių statybai, rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui, fasavimo ir pakavimo, gaminamų produktų apdorojimo ir (arba) perdirbimo ir paruošimo realizuoti įrangai pirkti, produktų etikečių kūrimui ir gaminimui, programinei įrangai įsigyti ir (arba) programavimo darbams ir kt.

Kiek paramos galima gauti

Parama pagal veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ teikiama diferencijuotai. Didžiausia paramos suma projektui negali viršyti 90 tūkst. eurų. Tačiau projektuose, kuriuose dalyvauja 4 ir daugiau subjektų, neįskaitant tarpininko, paramos suma gali siekti iki 120 tūkst. eurų. Parama 2014–2020 m. laikotarpiu negali viršyti 200 000 eurų.

Projekto bendrosioms, einamosioms bendradarbiavimo, verslo plano parengimo išlaidoms finansuoti taikomas 100 proc. intensyvumas, verslo plano įgyvendinimo išlaidoms – 60 proc. paramos intensyvumas.

Taisyklėse nustatyti galimi paramos lėšų išmokėjimo būdai:

• išlaidų kompensavimas;
• išlaidų kompensavimas su avansu (avansas mokamas po paramos sutarties pasirašymo, jo dydis negali būti didesnis nei 40 proc. nuo tinkamos paramos sumos. Avanso mokėjimas suteikia galimybę pradėti projektą be banko paskolos ar nuosavų lėšų indėlio).

Šių metų paraiškų teikimui buvo numatyta keletas supaprastinimų pagal šią veiklos sritį. Tai yra: galimybė pareiškėjui skolintis lėšų iš fizinių bei juridinių asmenų, atsisakyta 15 proc. apribojimo statybų ir infrastruktūros gerinimo išlaidoms, papildyta keturiomis naujomis išlaidų kategorijomis, sutrumpintas projekto kontrolės laikotarpis iki 3 metų, tačiau jei projekte dalyvauja tarpininkas, projekto kontrolės laikotarpis paliekamas 5 metai nuo galutinio lėšų išmokėjimo.

Bendra ūkininkų veikla organizuojant ir vykdant perdirbimą ir prekybą ne tik supaprastina visą procesą, bet ir neša naudą: leidžia derinti transportavimo, platinimo, rinkodaros, reklamos bei kokybės valdymą. Šios veiklos teigiamus rezultatus liudija ir kitų šalių patirtis.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ remiama veikla – ūkio subjektų bendradarbiavimas, užtikrinant aktyvesnį žemės ūkio produktų paklausos augimą, tinkamą žemės ūkio produktų propagavimą bei gamintojų integraciją į maisto tiekimo grandinę, paramą skiriant trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu. Šiai veiklos sričiai skirta 3,05 mln. eurų.  ES

ŠALIŲ PATIRTIS REMIANT TRUMPAS MAISTO TIEKIMO GRANDINES

Italija. Aštuoni Pietų Tirolio ūkininkai, vertęsi gyvulininkyste, nusprendė tęsti veiklą bendradarbiavimo pagrindais ir imtis aukštos kokybės ekologiškos mėsos gamybos ir perdirbimo. Produkcijai populiarinti jie sukūrė vietinės ekologiškos jautienos prekės ženklą „Laugenrind“. Vėliau ėmėsi ir pieno perdirbimo. Gamybos ir prekybos apimtys augo, kainos pakilo apie 30 proc. Bendradarbiavimo nauda paskatino prisidėti daugiau ūkininkų, šiuo metu jų veikloje dalyvauja apie 30 ūkininkų.

Graikija. Salonikų regione bendrai veiklai susivienijusios moterys ūkininkės gamina tradicinius miltinius gaminius, įkūrė arbatinę, kavinę ir kepyklą, tiekia maistą renginiams. Žaliavą gamybai perka tik iš vietos ūkininkų, pabrėžia, jog gaminių sudėtyje nėra priedų, konservantų. Akcentuoja produkcijos tradiciškumą, kuris kuria papildomą pridėtinę vertę. Ūkininkų šeimoms priklausančios moterys veikia kaip tarpininkės tarp gamintojų ir vartotojų. Jų veikla prisideda prie moterų ūkininkių pozicijų stiprinimo.

Prancūzija. Paryžiaus regiono ūkininkai nusprendė dalį vaisių ir daržovių realizuoti sostinės geležinkelio stotyse, kad jų produkcija pasiektų kuo daugiau vartotojų. Kiekvieną savaitę stotyse buvo parduodama apie 20 tonų vaisių ir daržovių. Geležinkelio bendrovė, įvertinusi labai teigiamą tokios prekybos naudą, ėmėsi iniciatyvos skatinti ir kitų šalies regionų ūkininkus, kad šie prekiautų savo užauginta produkcija geležinkelio stotyse.