Ūkininkai ir įmonės, siekiančios pasinaudoti investicine parama, privalo atitikti ekonominio gyvybingumo reikalavimus. Be to, gavus paramą dažnai privalu gerinti verslo rodiklius, t. y. didinti ekonominį gyvybingumą. Straipsnis supažindina su šio kriterijaus taikymo praktinėmis problemomis bei neseniai atsiradusiais pokyčiais.

Neretai paramos gavėjas apie ekonominio gyvybingumo rodiklius susimąsto tada, kai paramos administratorius pareikalauja paaiškinti, kodėl vienas ar kitas kriterijus yra nepasiektas. Praktikoje pasitaiko, kad pranešimą gavęs asmuo net nežino, kaip į tokį raštą atsakyti, nes ekonominio gyvybingumo didėjimo rodiklius jam apibūdino konsultantai, rengę paraišką paramai gauti. Kartais ima svarstyti, ar nurodyto rodiklio pasiekimas buvo realus. Tačiau šaukštai paprastai jau būna po pietų, gavėjui tenka grąžinti visą gautą paramą bei patirti kitų neplanuotų išlaidų.

Reikalavimų naujam ūkiui pokyčiai

Pažengusiam ūkiui numatyti ekonominio gyvybingumo rodiklius yra paprasčiau. Patyręs žemdirbys gali bent daugmaž numatyti ateityje planuojamas gauti pajamas, turi patirties vertinti riziką, nustatyti sėjomainą, apsispręsti, kokias kultūras auginti pavasarį, o kokias rudenį. Tačiau naujai įsikūrusiam ūkiui (dažniausiai – jaunajam ūkininkui) aiškiau planuoti ateitį yra sunku. Pirmiausia, tokiam ūkiui dar daug ko reikia įsigyti – nuo padargų iki savaeigės žemės ūkio technikos. Tam dažnai neužtenka Europos Sąjungos teikiamų galimybių, tenka padargus įsigyti skolinantis papildomai. Didelės skolos ūkio veiklos pradžioje lemia vieno iš ekonominio naudingumo rodiklių – skolos (maksimalaus įsiskolinimo lyginant su turimu turtu) – nesilaikymą. O nesilaikančiam šio rodiklio ūkiui gresia sankcijos, be to, bankai, žinodami apie esančius jaunojo ūkininko įsipareigojimus dėl šio rodiklio laikymosi, atsargiau skolina pinigus. Taigi skolos rodiklis praktikoje gali lemti sankcijų taikymą bene kiekvienam jaunajam ūkininkui, turinčiam tikslą greitai plėsti ūkį.

Naujai įsikūrę ūkiai ne kartą kėlė šią problemą ir prašė jiems leisti bent laikinai nesilaikyti minėto rodiklio. Todėl jiems gera naujiena yra tai, kad 2018 m. kovą patikslintos ekonominio gyvybingumo taisyklės šią problemą išsprendė, t. y. veiklos sritims „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ir „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ skolos rodiklis nebetaikomas. Dabar jaunieji ūkininkai gali tikėtis, kad dėl padidėjusios skolos negaus didžiulių sankcijų.

Ekonominių rodiklių švelninimas

Pokyčius pajus ir patyrę ūkininkai. Antai anksčiau ūkiai turėjo atitikti vidinės grąžos normos rodiklį (vidinė grąžos norma – tai palūkanų norma, kuriai esant investuoto kapitalo vertė lygi grynųjų pinigų srautų vertei per prognozuojamąjį laikotarpį). Atitikti šį rodiklį dažnai būdavo neįmanoma, nes grynųjų pinigų srautų ne visada pavykdavo pasiekti. Nuo šiol vidinės grąžos normos rodiklis taikomas tik veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.

Be to, pagal anksčiau galiojusią tvarką ekonominiai gyvybingumo rodikliai buvo griežtesni. Pagal iki kovo galiojusią redakciją skolos ir grynojo pelningumo rodiklius agroverslas turėjo atitikti ataskaitiniais metais. Šiuo metu skolos, grynojo pelningumo rodiklį užtenka atitikti pasirinktinai – ataskaitiniais arba praėjusiais metais. Abu rodiklius būtina skaičiuoti pagal tų pačių finansinių metų finansinės atskaitomybės ataskaitas, t. y. ataskaitinių arba praėjusių ataskaitinių metų. Didesnis lankstumas leidžia agroverslui pasirinkti, kuris duomuo būtų palankesnis paramai gauti.

Be to, paramą gauti tapo paprasčiau. Nauji ūkio subjektai, teikiantys paraiškas pagal supaprastintas priemonių ir (ar) veiklos sričių įgyvendinimo taisykles, laikomi tinkamais finansinei paramai gauti, jeigu skolos rodiklio reikšmė paraiškos teikimo arba ataskaitiniais metais mažesnė arba lygi 0,6. O iki įsakymo priėmimo buvo numatytas reikalavimas atitikti daug didesnius reikalavimus, t. y.: 1) grynojo pelningumo reikšmė paraiškos teikimo arba ataskaitiniais metais turėjo būti lygi 2 proc. ar didesnė; 2) skolos rodiklio reikšmė paraiškos teikimo arba ataskaitiniais metais lygi 0,6 arba mažesnė.

Sankcijų pokyčiai

Kitas su ekonominiu gyvybingumu susijęs pokytis apima sankcijų taikymą. Jos dažnai buvo kritikuojamos dėl neproporcingumo. Pavyzdžiui, vienoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje buvo nagrinėjamas ginčas su paramos administratoriumi, kuris agroverslui pritaikė šimtatūkstantinę sankciją dėl to, kad subjektas nepasiekė rodiklių, susijusių su darbuotojų įdarbinimu. Nepaisydamas agroverslo teiktų argumentų teismas sprendė, kad darbuotojų įdarbinimas yra vienas iš esminių ekonominio gyvybingumo rodiklių, todėl sutiko su paramos administratoriaus pozicija reikalauti visos paramos grąžinimo.

Kitoje byloje paramos administratorius pritaikė sankciją už tai, kad agroverslo turimos žemės plotas sumažėjo daugiau kaip 20 procentų. Pareiškėjas nesutiko su Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) sprendimu, kuriuo dėl tariamai padaryto pažeidimo reikalaujama sugrąžinti dalį paramos. Pareiškėjo nuomone, NMA klaidingai vertino, kad jis valdo mažesnį, nei buvo įsipareigojęs, žemės ūkio naudmenų plotą, pateikė duomenų, kad 2013 metais, palyginti su 2009 m., šis plotas sumažėjo apie 10 proc., o leistina riba – 20 proc., todėl įsipareigojimas projekto kontrolės laikotarpiu nemažinti ploto daugiau nei 20 proc. nebuvo pažeistas. Tačiau teismas nurodė, kad agroverslo ataskaitiniai metai yra finansiniai metai, einantys prieš paramos paraiškos pateikimo metus. Tad apeliantas turėjo vertinti ne paraiškos pateikimo metus (2009-uosius), o prieš tai buvusius, t. y. 2008 metus. Remiantis šiuo kriterijumi pareiškėjo skundas buvo atmestas.

Tokiais atvejais agroverslas ne visada sutinka, kad gavo teisingą ir proporcingą sankciją. Neesminis trumpalaikis žemės plotų sumažėjimas ar nepakankamas darbuotojų įdarbinimas (dar turint omenyje ir darbo sezoniškumą) agroverslui atrodo pakankamas pagrindas sumažinti ar netaikyti sankcijos. Tačiau apginti savo interesus būdavo nelengva dėl gana griežto teisinio reguliavimo.

Minėtą problemą gerokai sušvelnino sankcijų taikymo tvarkos ir dydžio pakeitimai, įsigaliojus žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 8 d. įsakymui Nr. 3D- 141 „Dėl žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 3D-929 „Dėl sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo.

Pasikeitė sankcijos dydis. Iki šio įsakymo įsigaliojimo už ekonominio gyvybingumo reikalavimų nesilaikymą buvo taikoma sankcija – 0,5 proc. išmokėtos paramos sumos sugrąžinimas, bet ne mažiau kaip 100,01 Eur. Nuo šiol, jeigu nebus laikomasi grynojo pelningumo rodiklio, sankcija už tuos finansinius metus, kuriais bus pateiktas mokėjimo prašymas, bei dar kitais metais nebus taikoma, tačiau po to sankcija už kiekvienus metus didės, t. y. jei rodiklis nepasiektas antrus metus po finansinių metų, kuriais buvo pateiktas mokėjimo prašymas, taikoma 10 proc. paramos susigrąžinimo sankcija nuo paramos sumos; jei rodiklis nepasiektas trečią kartą, taikoma 20 proc. sankcija nuo paramos sumos ir t. t.

Tad įsigaliojus įsakymui NMA, taikydama sankciją už minėtą pažeidimą, sankciją skaičiuos priklausomai ne tik nuo nustatytos neatitikties priežiūros rodikliams nuokrypio, tačiau atsižvelgs ir į metus, kada buvo padarytas pažeidimas, t. y. jei projekto priežiūros rodiklis nepasiektas ir (arba) neišlaikytas pirmaisiais projekto arba verslo plano kontrolės metais, skiriama 100 proc. 1 punkte nurodyto dydžio sankcija, jei antraisiais – 80, jei trečiaisiais – 60, jei ketvirtaisiais – 40, jei penktaisiais – 20 procentų.

Šis pokytis naudingas ir labai svarbus agroverslui. Kaip matyti iš meteorologinių reiškinių Lietuvoje, žemės ūkio versle ypač sunku ar net neįmanoma prognozuoti keleto metų į priekį. Tad būtų nesąžininga iš agroverslo reikalauti itin tiksliai prognozuoti kelerius metus, o šiai prognozei nepasitvirtinus ir todėl neatitinkant rodiklių – skirti neproporcingą sankciją.

Iki minėto įsakymo įsigaliojimo buvo numatyta, kad jei po projekto arba verslo plano įgyvendinimo laikotarpio (nuo galutinio mokėjimo prašymo pateikimo) pabaigos nepraėjo 12 mėnesių, sankcijos už finansinių rodiklių nepasiekimą nėra taikomos. Įsigaliojus įsakymui, įtvirtintos kitokios sąlygos. Jeigu galutinis mokėjimo prašymas pateiktas iki liepos 1 d., sankcija už projekto priežiūros rodiklių nepasiekimą taikoma už kalendorinius metus, einančius po galutinio mokėjimo prašymo pateikimo metų, ir visus kitus metus per projekto kontrolės laikotarpį. Jei galutinis mokėjimo prašymas pateiktas po liepos 2 d., sankcija už projekto priežiūros rodiklių nepasiekimą taikoma už antrus po mokėjimo prašymo pateikimo einančius kalendorinius metus ir visus kitus metus per projekto kontrolės laikotarpį.