Šiaulių rajono Meškuičių seniūnijoje ūkininkaujantis Linas Šateika – vienas garsiausių šalyje daržovių augintojų, daržininkystės versle su žmona Daiva besisukantis daugiau kaip du dešimtmečius. Per tą laiką jie morkų ir svogūnų plotus išplėtė iki 300 ha, pastatė modernias saugyklas, įsigijo našios technikos, tačiau sako, kad investicijoms galo nematyti – jos suplanuotos dar mažiausiai penkiolikai metų į priekį.

Linas dabar su šypsena prisimena daržininkavimo pradžią, kai pusės hektaro svogūnų laukas atrodė didžiulis plotas. Kurį laiką šeima augino įvairių rūšių daržoves, tačiau ilgainiui apsistojo ties morkomis ir svogūnais. Pernai deklaravo 146 ha morkų ir 152 ha svogūnų.

Tam, kad būtų išlaikyta sėjomainos rotacija, laukais keičiasi su kaimynais – dažniausiai su Naisių žemės ūkio bendrove. Kaip pabrėžia Linas, mainantis laukais, svarbu būti garantuotam, kad žemė bus gerai dirbama, tręšiama, nenualinta. Nuo trijų laukų sėjomainos jau pereita prie keturių laukų, o po metų ar dvejų galbūt pavyks sudaryti ir penkių laukų sėjomainą. Kitaip tariant, tas pats augalas į lauką grįš tik kas penkti metai.

Planus pakoregavo embargas

Auginamų daržovių plotai jau keleri metai nesikeičia. Stipri plėtra buvo anksčiau, kai Linas atrado Rusijos rinkoje labai gerą nišą – aptarnavo vieną didelį prekybos tinklą, kuriam tiekdavo po 1 kg fasuotas plautas morkas. „Jiems reikėjo didžiulių kiekių. Konkuravome su tiekėjais iš Izraelio: nuo vasario mėnesio žydai pradėdavo tiekti šviežias morkas, bet į tą firmą niekaip negalėdavo įlįsti, nes mūsų kokybė buvo geresnė“, – su pasididžiavimu prisimena Linas.

Turint gerą rinką, išsiplėtė plotai, atsirado visa reikalinga technika, moderni prekinio paruošimo įranga. Nemaža dalis – 30–40 ha augančios morkos buvo parduodamos Rusijai tiesiai iš laukų: kasamos, plaunamos, rūšiuojamos, fasuojamos ir iš karto išgabenamos. Viskas pavydėtinai sklandžiai vyko iki Rusijos embargo europietiškoms daržovėms, paskelbto 2014-ųjų vasarą – tada situacija radikaliai pasikeitė.

„Baigėsi dideli daržovių pardavimai tiesiai iš laukų ir tapo aišku, kad būtinai reikia dar vieno sandėlio produkcijai laikyti. Prašėme banko paskolos jo statybai, bet išgirdome abejonių – jei jūs parduodavote 60 proc. produkcijos į Rusiją, tai ką dabar darysite? Teko keisti banką, buvo košmariškai sunkus periodas“, – prisimena Linas.

Net ir sunkioje situacijoje patyręs daržininkas nesutriko: kai užsidarė Rusijos rinka, Linas atrado Latviją ir Estiją – dabar didžioji dalis produkcijos išvežama į šias kaimynines šalis. Morkos parduodamos ir į Baltarusiją, nes vietiniai augintojai dar neparuošia fasuotų morkų. Lietuvos vartotojai Šateikos ūkyje išaugintų morkų gali nusipirkti IKI prekybos centruose.

Derliui nuimti – galingas kombainas

Gerais metais morkų derlius siekia 100 t/ha, yra tekę kasti ir 120 t/ha. Vidutinis svogūnų derlius siekia apie 60 t/ha. Susidaro didžiuliai kiekiai produkcijos, kurią reikia nuimti per trumpą laiką, tad derliaus nuėmimo darbus reikia itin kruopščiai planuoti.

Linas 2016 m. įsigijo danišką savaeigį morkų nuėmimo kombainą Asa-Lift. „Jau senokai bendradarbiauju su latvių firma SIA „Abilita“, kuri yra oficiali „Asa–Lift“ firmos atstovė. Iš jų pirkau du vienvagius morkų kasimo kombainus, kurie puikiai veikia, tačiau naujai įsigytas savaeigis kombainas su vikšrine važiuokle nustebino našumu ir pravažumu. Net ir praėjusį itin šlapią sezoną jis nė karto nebuvo užbuksavęs, įveikė didžiausias balas. Manau, jis vien jau atsipirko per pernai metus“, – naujuoju pirkiniu patenkintas ūkio šeimininkas.

Asa–Lift kombainai gaminami pagal individualius užsakymus: atsižvelgiama, kokios dominuojančios ūkio dirvos, ar reikalinga apsauga nuo akmenų – žodžiu, įsiklausoma į visus kliento pageidavimus. Linas gerai žinojo, kokio kombaino jam reikia: kad būtų vikšrinė važiuoklė ir kad kasimo agregatas būtų kombaino priekyje (o ne šalia).

Gamintojai, gavę tokį nestandartinį užsakymą, kurį laiką dvejojo. Tačiau, atsiradus vienam vokiečiui ūkininkui, kuris pateikė lygiai tokią pat mašinos koncepciją, gamykla apsisprendė iš karto pagaminti du tokius pat kombainus. Beje, Liną maloniai nustebino ir kaina – apie 100 tūkst. eurų mažesnė už konkuruojančių firmų. „Tiek pinigų sutaupyti – tai ne juokas“, – patikina ūkininkas.

Keturvagis, 3 m darbinio pločio, 25 t sveriantis kombainas ūkį pasiekė vėlyvą 2016 m. rudenį, bet dar spėta jį išbandyti. „Jei ne tas kombainas, būtume palikę apie 10 ha nenukastų morkų“, – prisimena Linas. Praėjusiais metais didžioji derliaus dalis buvo nukasta jau su vikšriniu kombainu. Dirbta tikrai sparčiai: kai būdavo geresni orai, per dieną nukasdavo ir į sandėlius suveždavo po 1 000 tonų morkų.

„Pagrindinis morkų kasimo laikas – spalio antroji pusė. Kai pradedame imti morkas, visada prilyja, nėra buvę metų, kad nuimtume sausai. O pernai laukai tiesiog plaukė. Atidirbę sudėtingą sezoną, įsitikinome, kad mūsų kombaino konstrukcijos pageidavimai buvo racionalūs. Dar norėjome vikšro ir ant galinio rato, bet gamintojas pažadėjo tai pakoreguoti vėliau. Tiesa, dėl to kombainas sulėtės, bet mums greitis nėra aktualus – svarbu, kad nemintų dirvos“, – paaiškina ūkininkas.

Svogūnai sandėliui dar „neužsidirbo“

Svogūnų kasimo technika – daug paprastesnė negu morkų. „Naudojame visokius senus laužus, kurie puikiai atlieka savo darbus. Turime tris senus svogūnų nuėmimo kombainus, kas kelerius metus pakeičiame transporterius, ir jie savo darbą atlieka tobulai“, – sako Linas. O sūnus Julius priduria, kad svogūnai kasami ir su savaeigiu amerikietišku kombainu, kurį ūkio darbuotojai juokais pavadino „Obama“. „Gerai tai, kad turime įvairios derliaus kasimo technikos, vieni tinka vienomis sąlygomis, kiti – kitomis“, – paaiškina vyrai.

Paprastai situacija kartojasi – iki Naujųjų metų prekyba daržovėmis būna vangi, o nuo sausio taip įsisuka, kad vos spėjama ruošti produkciją. Kad klientų netrūktų, svarbu kuo ilgiau išlaikyti kokybiškas daržoves. Morkoms palaikoma 0–3 laipsnių temperatūra, o svogūnams svarbiausia – kad būtų sausa. Morkų saugyklų talpų jau užtenka, bet svogūnams dar trūksta. Kaip sako Linas – svogūnai dar „neužsidirbo“ savoms saugykloms, tačiau ši investicija numatyta artimiausiuose planuose.

Ūkio buhalteriją tvarko Daiva – ji jau galutinai persikvalifikavo iš mokslinės agronomės į buhalterę. O didžiausias Daivos ir Lino turtas – penki sūnūs. Vyriausias Julius – agronomas, jau turintis savo ūkį, Jovaras – būsimasis architektas, šios specialybės kryptingai siekęs nuo mažens, vidurinysis Ignas Vilniuje mokosi kulinarijos ir svajoja turėti savo restoraną, o du jaunėliai – septintokas Lukas ir ketvirtokas Linas – kol kas panirę į kompiuterijos pasaulį. Graži šeima suteikia stabilumo ir tvirtybės rizikingame ir nuolat besikeičiančiame daržovių auginimo versle besisukančiam Linui.

„Treji metai iš eilės buvo labai rimtos investicijos. Dabar sėdžiu banke, bet tvarkingai išsimoku. Rizikuoti aš pripratęs ir to nebijau. Mūsų versle nebūna taip, kad galėtum pasakyti – jau viskas įsigyta ir padaryta. Darbų eilė sudaryta mažiausiai 15 metų į priekį“, – optimistiškai nusiteikęs daržininkas Linas Šateika.