Pasaulis įvairiai sprendžia apsirūpinimo maistu ir jo saugumo problemą. Kai kurios valstybės jau seniai atsisakė maisto rezervų, o Lietuvos laikomos maisto atsargos yra valstybės paslaptis. Maisto rezervų naudojimo patirtis rodo, kad ši sistema dažnai neveikia, o atsargos dingsta net tokiose valstybėse kaip Estija.

Pasaulyje didžiausias maisto rezervų atsargas sudaro ryžiai ir kviečiai. Daugiausia maisto saugyklų įrengta besivystančiose Afrikos ir Azijos šalyse. Per pastaruosius 20–30 metų daug valstybių atsisakė maisto rezervų, nes jų išlaikymas brangiai kainuoja, o jei maistas prastai laikomas, susiduriama ir su jo saugumo problema.

Kinija ir Indija nuolat kaupia

JAV Žemės ūkio ir prekybos politikos institutas savo analizėje teigia, kad didžiausias ryžių atsargas turi Kinija. Manoma, kad ši valstybė nuolat saugyklose laiko iki trečdalio viso kasmetinio ryžių derliaus – apie 55 mln. tonų. Kinija taip pat nuolat kaupia kiaulienos ir aliejaus atsargas.

Indija nuolat turi apie 26 mln. t kviečių, tačiau dauguma jų saugomi lauke džiuto maišuose, pakrautuose ant nuo žemės pakeltų platformų ir uždengtuose brezentu. Laikyti atsargas Indijai kasmet kainuoja 1,2 mlrd. JAV dolerių arba po 1 dolerį vienam šalies gyventojui. Tai leidžia Indijai išlaikyti stabilias kviečių ir ryžių kainas vidaus rinkoje, net kai pasaulinėje rinkoje jos kyla.

Saudo Arabija nuolat turi apie 1,5 mln. t kviečių atsargas, stato naujas grūdų saugyklas atsargoms laikyti. Irakas savo atsargose laiko apie 1,5 mln. t ryžių.

Lenkijos Materialinių rezervų agentūros svetainėje nurodoma, kad šalies maisto atsargas sudaro grūdai, grūdų produktai, mėsa ir mėsos produktai, daržovės, gyvuliniai riebalai, pieno produktai, mineralinis vanduo, cukrus. Lenkijos žiniasklaidoje ši rezervo sistema nuolat kritikuojama, raginama pertvarkyti, tačiau pastaruoju metu jokių pokyčių nesiimta.

Jungtinių Tautų teigimu, per 2007– 2008 m. maisto krizę 35 šalys naudojo savo maisto atsargas. Pavyzdžiui, Indija į rinką paleido 25 mln. t ryžių ir taip sustabdė šalyje kylančias kainas.

JAV rezervo atsisakė

JAV kviečių atsargas pradėjo kaupti prieš Antrąjį pasaulinį karą. Dar 1961 m. JAV turėjo sukaupusios 222 mln. t grūdų atsargų, jų turėjo užtekti 95 dienas išmaitinti viso pasaulio gyventojus. 1974 m. atsargos sumažėjo iki 26 dienų.

Nuo 1996 m. JAV grūdų rezervai yra uždrausti. Tačiau saugoti grūdai ir jų saugyklos niekur nedingo. Jie buvo perduoti specialiam fondui (The Bill Emerson Humanitarian Trust), kuris nuolat turėjo sukaupęs iki 4 mln. t grūdų. Jie buvo siunčiami į užsienio šalis, jose kilus maisto krizėms. Atsargos daugiausia gabentos į įvairias Afrikos šalis. Nuo 2008 m. grūdų rezervų neliko. Dabar kasmet fondui skiriama lėšų, kad jis galėtų nupirkti 4 mln. t grūdų ir juos gabenti į šalis, kuriose trūksta maisto.

Nors JAV oficialiai draudžiama laikyti grūdų atsargas, nėra žinoma, ar visi laikosi šios tvarkos. Pavyzdžiui, yra paslaptis, kiek grūdų turi sukaupusi didžiausia pasaulyje grūdų bendrovė „Cargill“. Bendrovė atkreipė dėmesį į save, kai 2008 m., maisto krizės laikotarpiu, jos pelnas iš prekybos kviečiais išaugo 86 procentais.

Jungtinė Karalystė taip pat nebeturi maisto atsargų. Anksčiau šalis kaupdavo miltų, cukraus, riebalų, sausainių ir mielių atsargas. 1995 m. visos atsargos buvo likviduotos. Jos buvo laikomos 67 vietose visoje karalystėje.

Vokiečiai paraginti turėti atsargų

Vokietijos Federalinė žemės ūkio ir maisto agentūra (BLE) yra atsakinga už nacionalinių maisto atsargų pirkimą, saugojimą ir kontrolę. Atsargos laikomos privačiuose sandėliuose, kurie laimi viešuosius konkursus.

Šalis kaupia didžiules maisto atsargas, kurių laikymo vietos neskelbiamos, tačiau vokiečių žurnalistai ne kartą lankėsi sandėliuose, kur laikomas valstybės maisto rezervas. „Spiegel TV“ žurnalistai prieš keletą metų buvo įleisti į vieną iš maždaug šimto grūdų saugyklų.

Reportaže pasakojama, kad saugyklose palaikoma 18^o C temperatūra, jose sandėliuojama apie 540 tūkst. t kviečių ir avižų, 60 tūkst. t ryžių, 43 tūkst. t lęšių ir žirnių. Kituose šaltiniuose minima, kad saugoma ir 500 t nenugriebto pieno miltelių bei 6 tūkst. t kondensuoto pieno.

Maisto mėginiai yra paimami kas dvejus metus. Didžiausi atsargų kenkėjai yra įvairūs parazitai, žiurkės, kurios gaudomos įprastais spąstais. Kas 10 metų pakeičiamos visos atsargos.

Teigiama, kad turimų atsargų vokiečiams užtektų kelioms savaitėms. Skaičiuojama, kad iš 4 tūkst. t kviečių galima iškepti 100 mln. bandelių. Saugyklos įrengtos atokiau nuo didžiųjų miestų ir branduolinių elektrinių, dujų talpyklų ir panašių objektų.

Vokietijos vyriausybė 2016 m. nustebino gyventojus, paraginusi juos pačius nuolat turėti maisto atsargų dešimčiai ir vandens penkioms dienoms. Toks raginimas buvo paskelbtas pirmą kartą po Šaltojo karo pabaigos.

Atsargų (įskaitant kuro, vaistų ir kitų) saugojimas 2016 m. vokiečiams kainavo 16 mln. eurų. Vokietijos politikai ne kartą išsakė kritiką, kad ši apsirūpinimo maistu sistema yra pasenusi.

Vokiečiai valstybės maisto atsargas naudoja retai. Teigiama, kad 1986 m. po Černobylio katastrofos Vokietijos kūdikiams buvo išdalyta 1 000 t pieno miltelių. Net per 2002 m. didžiulius potvynius maisto atsargų vokiečiams neprireikė.

Rusija parėmė Venesuelą

Egiptas praėjusių metų pabaigoje turėjo sukaupęs kviečių, kurių turi užtekti beveik 3 mėnesiams, tačiau šalis atsargas siekia padidinti iki 6 mėnesių. Per mėnesį Egipte sunaudojama 800 tūkst. t kviečių. Turkija turi sukaupusi apie 4 mln. t kviečių atsargas.

Analitikų duomenimis, Rusija nuolat turi apie 25 mln. t grūdų savo rezervuose. Šioje šalyje kasmet sunaudojama apie 75 mln. t grūdų. Rusijos vyriausybės teigimu, grūdų atsargos siekia tik 4 mln. t, o praėjusių metų pabaigoje 0,5 mln. t leista eksportuoti, kad būtų atlaisvinta vietos naujam derliui. Saugoti grūdai buvo išvežti į Venesuelą.

Azijiečiai veikia kartu

Jungtinių Tautų studija atskleidžia, kaip veikia maisto rezervo schemos Azijoje. Pietryčių Azijos valstybių organizacijos ASEAN, kuri vienija 10 valstybių, narės dar 1979 m. pasirašė Maisto saugumo rezervo sutartį, pagal kurią valstybės rūpinasi ryžių atsargomis.

Tailandas įsipareigojęs nuolat turėti 15 tūkst. t ryžių, Vietnamas – 14, Indonezija ir Filipinai – po 12, Malaizija – 6, Singapūras – 5, Brunėjus – 3 tūkst. tonų. Vienu metu atsargos buvo pasiekusios 87 tūkst. tonų. Tačiau tiek užtektų tik pusę dienos išmaitinti 10 Pietryčių Azijos valstybių gyventojų. Tai, kad ši sistema neveikia, paaiškėjo 1997 m., kai Indonezijoje pritrūko ryžių. Tuomet valstybė skolinosi pinigų iš Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko ir pirko ryžių iš Tailando ir Vietnamo.

Vėliau prie ASEAN susitarimo prisijungė Kinija, Japonija ir Pietų Korėja, kurios ketino bendrai prisidėti 700 tūkst. t ryžių.

Bendrą rezervą 1988 m. sukūrė Pietų Azijos asociacija, kurią sudarė Bangladešas, Butanas, Indija, Maldyvai, Nepalas, Pakistanas ir Šri Lanka. Jos sukaupė 241 tūkst. t ryžių ir kviečių. Tačiau ši schema taip pat neveikė. Šri Lankai ir Bangladešui pritrūkus ryžių, jie buvo imami ne iš atsargų – valstybes tiesiogiai parėmė Indija. Suveikė ir politiniai motyvai: norint pasinaudoti bendru rezervu, valstybė turi paskelbti nepaprastąją padėtį, bet jokia vyriausybė nelinkusi to daryti.

Iš pasaulio turtingiausių šalių bene didžiausias atsargas turi sukaupusi Japonija. 2017 m. šalis turėjo 1,2 mln. t įvairių grūdų, didžiąją dalį sudarė kukurūzai, ryžiai, sorgai. Praėjusių metų vasarį 340 tūkst. t kukurūzų iškeliavo į malūnus, kai kukurūzai dėl šaltos žiemos vėliau pristatyti iš JAV. 2011 m. japonai taip pat naudojo atsargas po žemės drebėjimo, tuomet į rinką paleista 750 tūkst. t kukurūzų.

Estijoje „pasiskolino“ miltų atsargas

Saugoti atsargas kainuoja, o kartais jos dingsta. 2014 m. pranešta, kad Egipte pavogta 50 proc. miltų rezervo atsargų. 2000 m. keli šimtai tonų miltų dingo iš Uzbekijos valstybės rezervo.

Nuskambėjo istorija 2004 m., kai Estijoje iš valstybės rezervo dingo 13 tūkst. t grūdų. Jie laikyti privačios kompanijos, kurios akcijų turėjo ir valstybė, sandėliuose. Žala įvertinta 1,2 mln. eurų. Paaiškėjo, kad grūdus saugojusi bendrovė „Rakvere Viljasalv“ juos išvežė į Latviją, ten įformino kaip latvišką produktą, o paskui parvežė atgal, sumalė ir pardavė. Bendrovės vadovas tuomet teigė, kad grūdus tik pasiskolino, nes norėjo pagerinti įmonės finansinę padėtį.

Lietuvoje – valstybės paslaptis

Lietuvos politikai šiemet prabilo, kad valstybės maisto rezervo sistema yra pasenusi ir ją reikėtų keisti. Pabandžius pasiaiškinti, kokius produktus mūsų šalis kaupia ekstremalioms situacijoms, paaiškėjo, kad šie duomenys yra konfidencialūs ir riboto naudojimo.

Nuo 1997 m. maisto atsargomis rūpinosi Ūkio ministerija. Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) prievolė kaupti maisto rezervą perduota nuo 2009 metų. Specialiame valstybiniame rezerve nuo 1997 m. kaupiami įvairūs maisto produktai. Kaip skelbta žiniasklaidoje, 2010 m. buvo pirkta 200 tūkst. vnt. gabalinės kiaulienos konservų, 3,5 tūkst. t kvietinių miltų, 1,6 tūkst. t ryžių, 1,3 tūkst. t manų kruopų, 700 t cukraus.

Šiuo metu, kaip informavo Žemės ūkio ministerija, valstybės maisto rezerve saugomi maistiniai grūdai, druska ir cukrus. Jų laikymo vietos ir kiekiai yra neskelbiami. Pagal viešai prieinamus dokumentus galima atsekti, kad Lietuva grūdų atsargas laiko „Jonavos grūdų“ rezervo elevatoriuje. Valstybei priklauso 70 proc. šios bendrovės akcijų. Dar 25,07 proc. „Jonavos grūdų“ akcijų turi UAB „Agrokoncerno grūdai“, kuri akcijas įsigijo nuo 2003 iki 2012 metų.

Kaip teigiama „Jonavos grūdų“ ataskaitoje, 2016 m. už valstybės rezervo grūdų saugojimą Žemės ūkio ministerija sumokėjo 719 tūkst. eurų be PVM, 2015 m. – 1,308 mln. eurų be PVM.

„Jonavos grūdai“ 2016 m. iš viso nupirko ir priėmė saugoti 104 622 t grūdų. Neoficialiais duomenimis, grūdų valstybės rezervui nepirkta nei 2016, nei 2017 metais. Koks kiekis saugomų grūdų priklauso valstybės rezervui, nepavyko išsiaiškinti, nes Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu detalūs duomenys apie valstybės rezervo maistinių grūdų kiekį ir kokybę yra konfidencialūs ir riboto naudojimo.

Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Algirdo Railos, 2011–2013 m. tyrė, kaip grūdai laikomi grūdų augintojų ūkiuose, taip pat „Jonavos grūdų“ valstybinio rezervo elevatoriuje.

Pasak A. Railos, „Jonavos grūdų“ elevatoriuje grūdai saugomi labai gerai. „Tai yra tiesiog pavyzdys, kaip turėtų būti tvarkomi grūdai visuose elevatoriuose. Jonavos elevatoriaus vidiniuose cilindruose tinkamai išdžiovinti grūdai gali būti laikomi be didesnių problemų dvejus metus. Rezervo grūdai yra nuolat keičiami. 2017 m. derliaus grūdų saugoti nerekomenduočiau, jie skirti greitam suvartojimui“, – sako A. Raila.