Mišrios specializacijos Daukniūnų žemės ūkio bendrovės technikos parke – įvairių gamintojų žemės ūkio mašinos, nemažą dalį sudaro ir sena rusiška bei baltarusiška technika, kurią ilgainiui norima pakeisti vakarietiškomis mašinomis. Rinkdamasi techniką bendrovė vadovaujasi paprastu principu – permokėti už garsų prekės ženklą neverta, jei yra pigesnė alternatyva.

Bendrovė valdo 1 650 ha žemės, laiko 1 250 galvijų, iš kurių 600 melžiamų karvių. Banda pamažu didinama – per likusius trejus fermų plėtros projekto metus numatyta ją išplėsti iki 850 karvių. Apie 350 ha žemės ūkio naudmenų bendrovė skiria pievoms ir, nelygu kokie metai, 200– 300 ha kukurūzams, iš kurių gamina silosą gyvuliams šerti.

Likusiame 1 300 ha plote augina žieminius kviečius ir rapsus, salyklinius miežius, žirnius. Pastarųjų augalų, ko gero, šiemet nebesės, nes sandėliuose guli visas pernykštis derlius – vis dar nesudaromos sutartys žirniams pirkti. Atsisakyti žirnių auginimo verčia ir nauji reikalavimai, draudžiantys naudoti cheminius preparatus žalinimui auginamuose pasėliuose. Pasak bendrovės vyr. inžinieriaus agronomo Lino Kairio, geriau paliks pūdymą ir taip leis žemei pailsėti, be to, planuoja žaliajai trąšai sėti garstyčių, kurios užsiskaitys kaip trečia kultūra. „Žinoma, tai padidins pavasarį sėjamos kultūros auginimo sąnaudas, bet nieko nepadarysi – turėsime mažesnį pelną, bet svarbu, kad jis būtų“, – tarsteli L. Kairys.

Daukniūnų žemės ūkio bendrovės dirbamuose laukuose vyrauja 38–40 našumo balo dirvožemiai, todėl ir derliai nėra labai dideli: salyklinių miežių vidurkis siekia 4 t/ ha, žieminių kviečių – nuo 4 iki 6 t/ha. „Kadangi ūkis mišrus, laukus tręšiame gyvulių mėšlu ir srutomis. Nors realiai mėšlas nesuteikia tiek azoto, kiek reikėtų, tačiau naudoti daugiau mineralinių trąšų mes negalime, be to, esant tokiam našumo balui, tai ir neapsimoka“, – tvirtina pašnekovas.

Kaip ir daugumai žemdirbių, dėl didelės drėgmės laukuose rudenį bendrovei suplanuotų plotų apsėti nepavyko. Spėjo pasėti 290 ha rapsų, o iš žieminiams kviečiams numatytų 700 ha pasėjo tik 220 ha, tačiau ir iš jų tikriausiai tik apie 150 ha liks. „Sėjome į labai šlapias dirvas, patys jas sumynėme, prievartavome žemę – labai širdį skaudėjo, kai ją dirbome. Tad ir gerai, kad daugiau nepasėjome, nes dar didesni nuostoliai būtų buvę“, – liūdną faktą konstatuoja bendrovės agronomas.

Nuostolių nepavyko išvengti ir dėl kukurūzų – iš pernai pasėtų 200 ha apie 15 ha liko nenupjauta, nes kombainas į laukus įvažiuoti negalėjo. Tiesa, pašalus juos nukūlė, tačiau sąnaudas gerokai padidino labai drėgnų kukurūzų grūdų džiovinimas. Išdžiovintus kukurūzus naudos kombinuotiesiems pašarams gaminti, nors, L. Kairio įsitikinimu, perkant jie būtų gerokai pigiau kainavę.

Į priekį – mažais žingsneliais

Augalininkystės ūkiui reikalingą techniką bendrovė stengiasi įsigyti savo lėšomis, nes tvirtai laikosi nuostatos, kad investuoti reikia protingai, prieš tai gerai paskaičiavus ir racionaliai įvertinus savo finansines galimybes. „Planuodami investicijas, pirmiausia žiūrime, ar dėl to nenukentės žmonės, ar galėsime išsaugoti jų darbo vietas. Galime per vienus metus viską turėti, tačiau vėliau viską ir prarasti. Tad į techniką investuojame protingai ir taip žengiame į priekį mažais žingsneliais“, – sako bendrovės vyr. inžinierius, atsakingas už 12 augalininkystės ūkio mechanizatorių (iš viso mišrioje Daukniūnų bendrovėje dirba 60 darbuotojų). Atsižvelgiant į metus ir gautą pelną, kasmet bendrovė stengiasi įsigyti po naują traktorių, atnaujinti ir padargus.

Jis neslepia, kad, renkantis žemės ūkio mašinas, svarbus vaidmuo tenka ir kainai – permokėti vien už tai, kad mašiną pagamino garsaus vardo gamintojas ir ji turi jo prekės ženklą, bendrovė nelinkusi. Jei yra pigesnė alternatyva, dažniausiai ją ir renkasi, nes, L. Kairio teigimu, visa technika atlieka darbą, kuriam yra skirta, o kokybei visi gamintojai skiria dėmesį.

Kiekvienas traktorius turi savo operatorių

Traktorius – viena svarbiausių žemės ūkio mašinų, todėl didelius plotus dirbančiai ir gyvulius auginančiai bendrovei jų reikia ne vieno. Šiuo metu Daukniūnų žemės ūkio bendrovė, įskaitant teleskopinius krautuvus ir fermose dirbančius traktorius, turi apie 30 ratinių traktorių, tarp kurių ne tik įvairių gamintojų skirtingo galingumo vakarietiškos, bet ir kolūkio laikus menančios rusiškos ar baltarusiškos mašinos. Bendrovės vyr. inžinieriaus pastebėjimu, nors pastarieji traktoriai – vieni iš nepatikimiausių, jiems reikia daugiausia remonto ir priežiūros, tačiau vis vien stengiamasi per žiemą juos suremontuoti, kad galima būtų naudoti lengvesniems darbams arba duoti praktikantams pasimokyti vairuoti.

„Mūsų bendrovėje kiekvienas vakarietiškas traktorius turi savo operatorių – tik jis vienas juo važiuoja ir dirba, pats jį ir prižiūri. Neleisdami traktorių per rankas, mes nemažai sutaupome, nes išvengiame įvairių lūžimų ir remontų“, – pabrėžia dešimtmetį bendrovėje dirbantis inžinierius.

Prieš porą metų bendrovė įsigijo du Zetor Forterra traktorius – jie į vis mažiau naudojamos technikos gretas nustūmė Belarus traktorius. L. Kairio įsitikinimu, šio Čekijos gamintojo traktoriais reikėtų pakeisti visus bendrovėje turimus baltarusiškus traktorius – taip ne tik sumažėtų remonto išlaidos ir jam skiriamas laikas, bet kartu ir darbuotojai dirbtų komfortiškiau.

Turimi Zetor traktoriai naudojami dirvoms kultivuoti, srutoms bei mėšlui į laukus išvežti ir paskleisti, akmenims rinkti, grūdams vežti. Vienu jų ariami ir laukai – jis patikėtas pensinio amžiaus traktorininkui veteranui, kuris traktorininku dirbti pradėjo dar kolūkio laikais. Pasak L. Kairio, nors jis visą gyvenimą dirbo rusiškais traktoriais, tačiau naujojo traktoriaus komfortą ir galimybes vertina, tiesa, neslepia, kad elektroniką jam perprasti šiek tiek sunkiau nei daugumai jauno amžiaus traktorininkų, kurie yra stabilus bendrovės mechanizatorių branduolys.

„Bandome atsirinkti tokią techniką, kuri gerai dirba, tačiau ją pasirinkę nepermokame už vardą. Pagal kainą, traktoriaus eksploatacijos išlaidas ir atliekamą darbą abu zetoriukai mums jau atsipirko. Nors per dvejus metus vienu išdirbta jau 4 000, o kitu – 3 000 motovalandų, tačiau nė vienas nekėlė jokių problemų ir į remontą pinigų nekišta. Tad ar verta pirkti brangesnius kito gamintojo traktorius, jei ir šie tą patį darbą be problemų atlieka“, – svarsto Daukniūnų žemės ūkio bendrovės technikos specialistas.

Jis pripažįsta, kad ne tik pačių traktorių, bet ir jų atsarginių dalių kaina buvo svarbus pasirinkimą lėmęs kriterijus, taip pat ir tai, kad šiais traktoriais prekiaujanti bendrovė „Specagra“ įsikūrusi visai šalia, Panevėžyje, todėl gali suteikti operatyvias technikos serviso paslaugas.

Prieš įsigydami techniką išbando ūkyje

Panevėžio r. įsikūrusi Daukniūnų žemės ūkio bendrovė su „Specagra“ bendradarbiauja jau ne vienus metus, pas juos ir kitų gamintojų technikai atsargines dalis užsisako, nes, L. Kairio teigimu, ši įmonė ne tik pigiau, bet ir greičiau už kitus tiekėjus jas pristato. Kaip didelį privalumą ir įmonės išskirtinumą, jis akcentuoja ir tai, kad „Specagra“ leidžia norimą įsigyti techniką išbandyti ūkyje, be to, pasiūlo palankias mokėjimo sąlygas. Štai, pavyzdžiui, vieną Zetor traktorių lanksčiomis sąlygomis iš pradžių nuomojosi ir taip įsitikino, kad verta į juos investuoti.

Nors bendrovė turi stacionarią džiovyklą, tačiau pernai įsigijo ir mobilią (dar 2016 m. analogiška, tik mažesnės talpos, pabandė džiovinti bendrovės grūdus). Pasak L. Kairio, be šios džiovyklos per pernykštę lietingą javapjūtę būtų sunkiai išsivertę arba didelę dalį grūdų būtų reikėję atiduoti pašarams.

Įsigijo „Specagros“ atstovaujamo italų gamintojo „Mecmar“ džiovyklą, į kurią telpa 45 t grūdų. „Pasirinkome mobilią, nes jos kuro sąnaudos mažesnės ir eksploatacija pigesnė (nereikia grūdų elevatorių, sraigtinių transporterių, kurie papildomai ima elektrą), be to, ir grūdai joje išdžiovinami greičiau. Pvz., stacionarioje džiovykloje, į kurią telpa 20 t, visas procesas vyksta apie 6–7 val., mobilioje – 45 tonos 18 proc. drėgnumo kviečių išdžiovinama per tris valandas“, – aiškina bendrovės specialistas.

Geru žodžiu bendrovės vyr. inžinierius mini ir kitą iš įmonės „Specagra“ įsigytą techniką, kurios gamintojas – Lenkijos kompanija „Unia“. Tai du germinatoriai, pievoms kedenti naudotos ekologinės akėtėlės, 6 m darbinio pločio Viking kultivatorius, žoliapjovė Alka. Jo teigimu, visos šios mašinos pateisino lūkesčius ir jau seniai atsipirko. O darbymečiu vis dažniau užklumpantys nepalankūs orai verčia mąstyti, kaip visus darbus atlikti kuo greičiau, todėl planuojama įsigyti dar vieną to paties lenkų gamintojo žoliapjovę ir 8 m darbinio pločio kultivatorių.

„Nors pirmenybę teikiame pigesniems padargams, tačiau kol kas jie mūsų nenuvylė: jei jie be problemų ir remontų naudojami 5 metus ir ilgiau, vadinasi, už sumokėtus pinigus atidirba dvigubai daugiau“, – tvirtą nuomonę šiuo klausimu turi Daukniūnų žemės ūkio bendrovės vyr. inžinierius L. Kairys.