Vertinant įprastais laiko suvokimo vienetais, „ketvirtoji karta“ turėtų reikšti, kad ką tik gimęs kūdikis savo prosenelio neprisimena. Arba prisimena tik tai, kaip anas lėtai kėblina pasiramsčiuodamas kriukiu ir bergždžiai bando iškosėti prastos tabokos pakelį, gūdžioje jaunystėje įstrigusį plaučiuose. Paskui lieka kelios pageltusios nuotraukos ir žvakė per Vėlines. Su mašinomis viskas panašiai.

Pirmoji Subaru Forester karta buvo pristatyta 1997-aisiais. Lietuviškais masteliais tai tik truputį daugiau nei vidutinis šalies transporto parkas, tačiau „miškininko“ (būtent taip verčiamas krosoverio pavadinimas į lietuvių kalbą) mūsų keliuose sutikti beveik neįmanoma. Pirmiausia todėl, kad SUV klasės pionieriai su „Honda“ ar „Toyota“ logotipais ant variklio dangčio pasirodė šiek tiek anksčiau. Antra, pirmasis Forester – būkime sąžiningi – atrodė kaip stuobrys, kuriam šokiuose merginos dažniausiai sako „ne“. Tačiau, priešingai nei prognozuota, šis aparatas neliko ratuotu senberniu: mažojo visureigio patvarumas bei pravažumas aukštyn kojom apvertė išankstines automobilininkų nuostatas ir padėjo užkariauti jų širdis, todėl per du vėlesnius dešimtmečius pasirodė dar trys Forester kartos.

Šio modelio ketvirtosios kartos premjera buvo švenčiama 2014 m. ir beveik viskas apie jo technines charakteristikas bei elgsenos kelyje savybes buvo papasakota. Vis dėlto šį rudenį „Subaru“ vėl privertė atsigręžti į „miškininką“ ir iš naujo inventorizuoti jo vietą krosoverių pasaulyje. Priežastis ne tik sunkiai pastebimas kosmetinis kėbulo ir kai kurių dizaino smulkmenų atnaujinimas. Japonai taip pat pakoregavo savo kainodarą, tad dabar galingiausiai versijai Forester XT, turinčiai 240 AG motorą su DiT (tiesioginis įpurškimas + turbokompresorius) sistema, tiesiog neliko konkurentų. Štai apie ką eina kalba.

Nors šis Forester, palyginti su pirmtakais, tikras gražuolis ir širdžių ėdikas, 33 000 eurų liežuvis neapsiverčia vadinti „nedidele“ suma. „Subaru“ atstovybės žmonės, klausydami tokių pastebėjimų, tik skėsčiojo rankomis, esą visureigio saloną aptraukus oda, pridėjus dar keletą akiai malonių smulkmenų, turinčių sukurti kokybės ir jaukumo įspūdį, kaina natūraliai išsipūtė. Kita vertus, paprastai perkantys automobilių modifikacijas su daugiausia galios siūlančiais jėgos agregatais, centų neskaičiuoja ir ima visus įmanomus papildomos įrangos smagėsius.

Tačiau šiais metais japonai atsisuko veidu į tuos benzingalvius, kurie mašiną vertina ne pagal interjero apdailos medžiagų kokybę, bet pagal variklio generuojamas emocijas. Todėl Forester XT viduje odą pakeitę tradiciniais tekstiliniais apmušalais bei atsisakę elektrinio stoglangio, o galinių durelių langų valdymo elektros varikliukus pakeitę „irklais“, jie nuleido kainą iki 30 tūkst. Negana to, „Subaru“ 100-ojo gimtadienio proga nurėžė dar 3 000 eurų. Galutinis rezultatas – simboliškai 27 tūkst. eurų ribą perkopiantis krosoveris, sugebantis 100 km/ val. greitį pasiekti per 7,5 sekundės.

Greičiau juda, ko gero, tik vienas šio segmento automobilis – Audi Q5S, komplektuojamas su 3,0 l darbinio tūrio TDI motoru, turinčiu dvi turbinas ir generuojančiu 313 AG/650 Nm. Nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėjantis per 5,1 sekundės „vokietis“ priverčia tikėti, kad panorėjęs galėtum įsibėgėti ir kur nors ties Alytumi peršokti Nemuno vagą. Tačiau tokia „dyzelinė bomba“ kainuoja daugiau nei dvigubai didesnį pinigų kalną, todėl vargu ar su tokia brangenybe kas nors ryžtųsi važiuoti į šernų medžioklę.

Ketvirtosios kartos Forester atrodo kaip tik tam sutvertas. Prieš kurį laiką pasivažinėjus Suomijos miškuose tapo akivaizdu, kad jis išaugo SUV marškinėlius ir gali bekelėje daryti tokius pat sudėtingus triukus, kaip ir didieji visureigiai. „Subaru Nordic AB“ atstovai, surengę Forester bandymus, dėl trasos akivaizdžiai nesuko galvos. Tiesiog kažkokio seno žvyro karjero šlaituose pažymėjo judėjimo kryptį ir mostelėjo važiuoti ten, kur joks sveiko proto žmogus nevažiuotų.

Pirmasis pratimas – improvizuotas trialo kliūčių ruožas, turintis atskleisti Forester pakabos galimybes ir vairuotojui bekelėje talkinančios elektronikos darbo ypatumus. Judant išilgai šlaito, mašina pasvirusi taip, kad atsidaręs langą ranka nesunkiai pasiektum žemę. Tada reikia sukti link nepadoriai didelių duobių, išdėstytų šachmatų tvarka, girliandos. Pakabos artikuliacija galbūt nusileidžia Land Cruiser, tačiau vienam kuriam nors ratui nuolat tabaluojant ore, mašina užtikrintai juda pirmyn. Tai padaryti leidžia važiavimui bekele ar slidžiam keliui skirta sistema X-Mode. Jos esmė – optimizuoti kiekvieno rato darbą taip, kad net ir vienam ratui praradus sukibimą su žemės paviršiumi į kitus būtų siunčiama pakankamai galios.

Bene įspūdingiausia užduotis, kurią teko įveikti – nusileidimas nuo tokio stataus šlaito, kad dirstelėjus žemyn vyriškumo pasididžiavimo simboliai nevalingai susitraukė iki razinų dydžio. Matydamas išbalusius mūsų ekipažo veidus renginio koordinatorius įjungė nusileidimo kontrolės sistemą (HDC), pamišėliškai šypsodamasis liepė patraukti kojas nuo visų pedalų, sutelkti dėmesį į vairavimą ir tiesiog pasikliauti mašina. Persisvėrę per skardžio kraštą pakibome ant saugos diržų, o Forester smegenys taip žaidė su kiekvieno rato stabdžiu, kad automobilis pamažu nusileido žemyn nė kartelio neslystelėdamas. Koks milžiniškas tokios avantiūros skirtumas, kai nesinaudojama elektronika, pajutome trasą įveikdami antrą kartą, tiksliau, kai, kildami į kalną, iki dugno spustelėjome akceleratorių ir automatiškai išjungėme X-Mode sistemą. Nepastebėję tokios smulkmenos nuo šlaito nuriedėjome taip beprotiškai, kad iš baimės vos nesustojo širdis. Turbūt kažką panašaus jaučia kalnų slidinėjimo naujokėlis, netyčia pasukęs į juodą trasą.

Vinguriuodami tarp medžių realiomis sąlygomis patikrinome dar vieną dalykėlį, kuriuo gyrėsi „Subaru“ atstovai, – apžvelgiamumą. Iš tiesų, dėl didžiulio šoninių langų ploto, statramsčių konstrukcijos ir veidrodėlių montavimo vietų brautis mišku nebuvo pernelyg sunku. Prireikus išlįsti iš vieno plyšio atbulomis, geru žodžiu paminėjome ir galinio vaizdo kamerą.

Apskritai naujasis Forester su savo pirmtakais bendrą turi tik pavadinimą. Visureigis tapo toks pat išmanus, kaip ir patys didžiausi šios srities autoritetai. Dar daugiau – kai kuriais aspektais varžovus „miškininkas“ lenkia. Tarkime, čia sumontuota automatinė stabilizavimo sistema Trailer stability controll ypač palengvina gyvenimą, tempiant iki 2 t sveriančias priekabas. Jau bazinės komplektacijos visureigis turi duraliuminio variklio karterio apsaugą, kuri leidžia drąsiai brautis tolyn ir tais atvejais, kai 22 cm prošvaisos nepakanka kliūtims „apžergti“.

Pabaigai apie variklius. „Subaru“ meniu be 240 AG smarkuolio siūlomi dar du opoziciniai dviejų litrų darbinio tūrio jėgos agregatai: 147 AG dyzelinis ir 150 AG benzininis atmosferinis motorai, jau spėję tapti automobilinės tautosakos herojais. Sakoma, kad jie „niekada nepavargsta, nedirba gulėdami“...