Žemės ūkio paskirties žemės rinkoje 2016-ieji didelių staigmenų nepateikė. Kaip ir buvo tikėtasi, rinka, palyginti su 2015 m., tapo aktyvesnė, pardavimo kainos kilo. Vidutinė žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kaina buvo didžiausia per 16 metų, o vidutinė nuomos kaina kito labai mažai.

Žemės ūkio paskirties žemė ir toliau brangsta, nes jos pasiūla nuolatos mažėja. Rinkoje dominuoja parduodami nedideli, dažniausiai iki 10 ha ploto, sklypai.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo (kitaip – „saugiklių“) įstatymas, įsigaliojęs 2014 m. gegužės 1 d., didžiausią įtaką žemės rinkos susitraukimui turėjo pirmaisiais metais. Jau 2015-aisiais rinka pradėjo aktyvėti, augimas vyko ir 2016 metais. Įtakos turėjo rinkos dalyvių pripratimas prie naujos valiutos euro, neliko nepamatuotų lūkesčių dėl Rusijos taikomų sankcijų. Žemė buvo perkama kaip ilgalaikė investicija, tikintis spėti pasinaudoti ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama.

Nemažai kritikos Lietuvoje sulaukęs „saugiklių“ įstatymas neliko nepastebėtas Briuselio – 2015 m. kovą Europos Komisija (EK) oficialiai pareikalavo, kad Lietuva pateiktų pastabas dėl įstatymo, reglamentuojančio žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą, nuostatų, neatitinkančių ES teisės, ribojančių laisvo kapitalo judėjimą ir įsteigimo laisvę. Briuselio nuomone, nuostatos, kad žemės pirkėjas būtinai turi būti ūkininkas, „yra per griežtos ir diskriminacinės – jomis varžomos investicijos į kaimo plėtrą“. Nuo 2014 m. gegužės Nacionalinė žemės tarnyba išdavė vos keliolika leidimų pirkti žemę užsienio piliečiams.

Atsižvelgdamas į EK įvardytus neatitikimus, 2017 m. rugsėjį Seimas ėmė tikslinti ribojimus parduoti žemę užsieniečiams, mat kai kurie įstatymo reikalavimai yra nesuderinami ir su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) standartais, į kurią Lietuva tikisi sulaukti kvietimo 2018 metais.

Žemės fondo sandara

Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) žemės fondo duomenimis, iki 2017 m. sausio 1 d. žemės ūkio naudmenos (išskyrus kolektyvinius sodus) sudarė 3 407 716 ha, t. y. apie 52,2 proc. šalies ploto: 3 052 914 ha sudarė ariamoji žemė (46,76 proc.), 354 802 ha – pievos ir natūralios ganyklos (5,43 proc.).

Per 2016 m. ariamosios žemės Lietuvoje sumažėjo 1,46 proc., t. y. 45 tūkst. ha, pievų ir natūralių ganyklų – padidėjo 10,82 proc.

Iš viso Nekilnojamojo turto registre iki 2017 m. sausio 1 d. buvo įregistruoti 1 303 875 žemės ūkio naudmenų sklypai (išskyrus sodų bendrijas ir jų narių žemę).

Sutarčių registravimas

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, per 2016 m. I ketvirtį Nekilnojamojo turto registre įregistruota 10 060 žemės ūkio žemės pardavimo sutarčių (24 577,5 ha ploto), iš kurių 7 944 privačios žemės pardavimo sutartys (21 645,6 ha), 2 116 – valstybinės sutartys (2 931,9 ha ploto). Didžiausias pardavimo sutarčių skaičius tenka Vilniaus apskričiai – 1 613 (3 169,3 ha ploto), mažiausias – Tauragės – 572 sutartys (1 514 ha).

2016 m. II ketvirtį įregistruota 11 620 žemės ūkio žemės pardavimo sutarčių (28 386,6 ha ploto), t. y. 15,5 proc. daugiau nei I ketvirtį, iš kurių 9 656 (25 881,9 ha) privačios žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sutartys, 1 964 – valstybinės žemės pardavimo sutartys (2 504,7 ha). Didžiausias žemės pardavimo sutarčių skaičius Vilniaus apskrityje – 1 981 sutartis (3 861 ha), mažiausias – Telšių apskrityje – 682 sutartys (2 147,6 ha ploto).

Trečią ketvirtį įregistruota penktadaliu mažiau, t. y. 9 220 žemės pardavimo sutarčių (20 972,7 ha ploto), iš kurių 7 569 sutartys (18 722,3 ha) privačios žemės, 1 651 – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sutartis (2 250,4 ha ploto).

Paskutinį ketvirtį buvo juntamas 15,6 proc. augimas: įregistruota 10 655 sutartys (25 053,1 ha ploto), iš kurių 8 683 sutartys (22 469,2 ha) privačios žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir 1 972 – valstybinės žemės pardavimo sutartys (2 583,8 ha ploto).

Iš viso 2016 metais Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 41 555 sutartys, kurios sudarė 98 990 ha plotą: 33 852 privačios žemės (88 719,1 ha) ir 7 703 valstybinės žemės (10 270,8 ha) sutartys.

Pirkimo ir nuomos kainų kaita

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC) nuo 2000 m. renka duomenis apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir nuomos kainas. Nuo 2011 m. duomenys buvo renkami apklausiant žemės ūkių valdytojus pagal projektą „Žemės ūkio paskirties žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos kainų statistinis tyrimas“, atliekamą kartu su EK regioninės statistikos direktoratu (Eurostatu), nuo 2015 m. duomenys gaunami iš VĮ „Registrų centras“.

Remiantis ŽŪIKVC ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis, 2016 m. vidutinė žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kaina siekė 3 340 Eur/ha arba 10,4 proc. daugiau negu 2015 m. Lyginant 2016 m. vidutinę žemės ūkio paskirties žemės kainą su 2000 m. laikotarpiu, ji išaugo daugiau kaip 10 kartų.

Nuo 2000 iki 2016 m. vidutinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kainos stabiliai kilo ir tik 2003 bei 2009 m. jos buvo smuktelėjusios. Labiausiai, palyginti su prieš tai buvusiais metais, vidutinės pirkimo kainos augo 2002, 2006, 2008, 2013 ir 2015 metais.

Žemės ūkio paskirties žemės nuomos vidutinė kaina 2016 m. buvo 81 Eur/ha, t. y. vos 1,3 proc. didesnė negu 2015 ir 2014 metais bei 8,4 karto didesnė negu 2000 m. Nuo 2000 m. vidutinė žemės nuomos kaina stabiliai kilo, išskyrus 2009-uosius krizės metus, kai šalyje buvo juntama ekonominė recesija. Didžiausias žemės nuomos kainos augimas, palyginti su prieš tai buvusiais metais, buvo 2006, 2011 ir 2013 metais.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, didesnių kaip 1 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė pardavimo kaina nuo 2000 m. išaugo 7,1 karto ir 2016 m. IV ketvirtį siekė 2 946,7 Eur/ ha. Stabilus kainų augimas 2000–2016 m. laikotarpiu turėjo išimčių tik 2001 ir 2009–2010 m. laikotarpiu.

Žemės našumas ir kaina

Mažiausios vidutinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kainos yra Utenos apskr. (nuo 1 049 Eur/ha), kiek didesnės – taip pat žemo našumo balais pasižyminčioje Alytaus apskrityje (nuo 1 581 Eur/ha). Tačiau Vilniaus apskrities, kuri irgi priskirtina mažo našumo žemėms, savivaldybių vidutinės žemės pirkimo kainos beveik dvigubai didesnės negu Utenos ar Alytaus apskrityse.

Aukščiausio našumo – Kauno, Šiaulių, Tauragės bei Panevėžio apskričių – savivaldybėse 2016 m. buvo didžiausios žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kainos, t. y. atitinkamai nuo 3 214 iki 5 441 Eur/ha.

Lyginant 2016 m. žemės vidutines nuomos kainas skirtingo žemės našumo grupėse, derlingesnėse žemėse taip pat stebimos didesnės nuomos kainos.

Vidutinės pirkimo kainos

ŽŪIKVC duomenimis, žemės ūkio paskirties žemės vidutinės pirkimo kainos 2011–2016 m. kasmet augo Panevėžio, Vilniaus ir Tauragės apskrityse. Vidutinė žemės ūkio paskirties žemės kaina šalyje 2016 m. padidėjo apie 2,86 karto, palyginti su 2011 m. Panevėžio apskrityje ši kaina augo kasmet ir padidėjo net 3,8 karto, palyginti su 2011 ir 2016 m. Mažiausi svyravimai fiksuojami Utenos apskrityje.

Vidutinės nuomos kainos

Žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainos 2011–2016 m. kasmet stabiliai augo Vilniaus apskrityje. Lyginant 2011 ir 2016 m., kaina išaugo 1,45 karto. Didžiausias augimas pastebimas Vilniaus apskr. – 5,57 karto ir Utenos apskr. – 8,25 karto.