Penktadalis Europos Sąjungos šalyse parduodamo medaus gali būti padirbtas. Be kliūčių importuojamas falsifikuotas medus kelia grėsmę viso pasaulio bitininkystei ir tai neabejotinai paveiks pasaulio maisto gamybą. Apie tai kalba Europos žiniasklaida. Lietuva minima tarp valstybių, per kurias į ES iš trečiųjų šalių keliauja abejotinos kokybės medus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, Lietuvai šešėlis metamas nepelnytai.

Remiantis 2016 m. gruodžio mėn. skelbtu tyrimu, kurį atliko Jungtinis Europos tyrimų centras, apie 20 proc. medaus, deklaruojamo kaip ES medaus mišinys arba nemaišytas medus, turinčio su ES valstybe nare susijusią geografinę nuorodą, gali būti su papildomai pridėtu cukrumi. ES ir ne ES šalių medaus mišiniuose apie 10 proc. medaus gali būti su papildomu cukrumi.

Tyrėjai ištyrė 2 264 medaus mėginius visose ES valstybėse narėse, taip pat Norvegijoje ir Šveicarijoje. Mėginiai buvo rinkti visuose medaus tiekimo grandinės etapuose.

Iš visų padirbto medaus mėginių net 30 proc. atvejų medus buvo papildytas cukraus sirupu. Tyrimas atliktas reaguojant į Europos Parlamento pranešimą apie dažniausiai klastojamus maisto produktus, tarp kurių medus užėmė 6-ąją vietą (pirmas penkias užėmė alyvuogių aliejus, žuvis, ekologiškas maistas, miltai, grūdai).

Medaus klastojimas

Gaminant medų sukčiaujama keliais būdais, skelbia portalas Euractiv.com. Pavyzdžiui, parduodant iš skirtingų augalų surinktą medų kaip iš vieno augalo, t. y. brangesne kaina; pridedant cukraus sirupo, kad padidėtų kiekis; anksčiau surenkant medų ir jį dirbtinai išdžiovinant didelėse „medaus gamyklose“, taip sumažinant pagaminimo laiką ir išlaidas. Visais atvejais galutinis produktas neatitinka pirkėjų lūkesčių ir ES standartų.

Lietuvoje galiojančiame Medaus techniniame reglamente medus apibrėžiamas kaip „saldi medžiaga, bičių (Apis mellifera) gaminama iš augalų nektaro, augalų gyvųjų dalių išskyrų arba ant augalo gyvųjų dalių likusių augalais mintančių vabzdžių išskyrų, kurias bitės surenka, perdirba, papildydamos specifinėmis savo medžiagomis, supila į korius, padeda iš jų išgarinti drėgmę ir palieka subręsti“.

Valstybės narės privalo atlikti gaminamo ir importuojamo medaus tyrimus, tikrinti žiedadulkių kilmę ir kiekį, drėgmę ir pridėtų cukrų buvimą. Tačiau bandymų metodai skiriasi, o medaus verslo sukčiai irgi mokosi. Pasak Bayreutho universiteto (Vokietija) struktūrinės biologijos profesoriaus Stefeno Švarcingerio (Stephan Schwarzinger), nėra vieno medaus autentiškumo tikrinimo metodo, nes yra tiek daug būdų jį suklastoti, rašo Euractiv. com. Anot mokslininko, čia kaip su dopingo analize sporte, kai žmonės, kurie atlieka dopingo testą, niekada nežino, ar rinkoje yra naujas vaistas.

Siekiant įveikti sunkumus, kylančius ieškant netikro medaus, S. Švarcingeris siūlo taikyti branduolinį magnetinį rezonansą. Magnetinės bangos pateikia medaus „pirštų atspaudą“, kuris yra lyginamas su 10 000 pasaulio pavyzdžių duomenų baze. Remiantis sutampančiais profiliais, galima sužinoti, ar etiketė nemeluoja.

Šis metodas daug efektyvesnis ir veiksmingesnis, tačiau jis nėra plačiai paplitęs dėl lėto naujų technologijų taikymo maisto sektoriuje, mokslininkų konsensuso trūkumo ir pramonės pasipriešinimo.

Tyrimai Lietuvoje

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateikti tyrimų rezultatai liudija, jog Lietuva nepelnytai minima tarp šalių, kuriose randama daug padirbto medaus. 2015 m. Lietuva taip pat dalyvavo Europos Komisijos inicijuotame tyrime. Tirtas ne tik lietuviškas, bet ir kiniškas, bulgariškas, ukrainietiškas, rumuniškas, daniškas, braziliškas ir turkiškas medus.

Ištirti 32 medaus mėginiai. Nustatyta, kad buvo klaidingas dviejų mėginių biologinės kilmės ženklinimas. Meduje, kurio pavadinime nurodoma „liepų žiedų medus“, vyraujančios žiedadulkės buvo kitų augalų (bastutinių, pupinių). Medaus iš Lenkijos ir Latvijos ženklinimas klaidino vartotojus, todėl produktų realizacija buvo sustabdyta.

Tiriant cukraus kiekį, buvo nustatinėjamas fruktozės ir gliukozės kiekis, sacharozė, kiti sacharidai. Ištirti 39 medaus mėginiai, neatitikimų nenustatyta. Per medaus autentiškumo tyrimą Lietuva Jungtiniame Europos tyrimų centre, esančiame Belgijoje, tyrė 30 medaus mėginių. Neatitikimų nenustatyta.

„Atlikus kompleksinius kelių pakopų tyrimus, tik du mėginiai neatitiko reikalavimų. Lietuviškas medus išsiskyrė aukštais kokybiniais parametrais. Kaip pavyzdį galime pateikti diastazės aktyvumo rezultatus, kurie parodo, ar medus natūraliai perdirbtas bitės organizme, kiek meduje yra vertingųjų medžiagų – fermentų. Lietuvos bitininkų parduodamame meduje diastazės aktyvumo vidurkis buvo apie 30,9 (Šadės vnt.), tuo tarpu meduje iš Kinijos tik 10,6 (Šadės vnt.). Teisės aktai nurodo, kad diastazės aktyvumas negali būti mažesnis negu 8 (Šadės vnt)“, – teigė VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė valstybinė maisto produktų inspektorė Deimantė Biknerytė.

Kiti tyrimai taip pat rodo puikią lietuviško medaus kokybę. 2016 m. buvo paimta 20 medaus mėginių iš prekybos tinklų parduotuvių. Tyrimų duomenys patvirtino, kad Lietuvos bitininkų pagamintas medus atitiko ar net viršijo Medaus techninio reglamento reikalavimus. Nustatyta, kad du įvežtiniai ES ir ne ES medaus ir medaus mišiniai neatitiko reglamento nustatytų diastazės aktyvumo rodiklių, todėl šios medaus partijos buvo pašalintos iš rinkos. Mėginiai taip pat buvo tiriami dėl antimikrobinių medžiagų likučių taršos. Nė viename mėginių teršalų nerasta.

Lietuvos bitynuose gaminamas medus 2016 metais tirtas dėl kenksmingų medžiagų likučių taršos. Atlikus 162 mėginių tyrimus dėl veterinarinių medikamentų, sunkiųjų metalų ir pesticidų, visi mėginiai atitiko teisės aktų reikalavimų nuostatas.

Šiemet jau atlikus 17 medaus kokybinių ir sudėties tyrimų, nustatyti 3 atvejai, kad Latvijos gamintojo „Vinnis“ „Liepžiedžių medus“, pateiktas į rinką, neatitiko Medaus techniniame reglamente nustatytų kokybės ir sudėties reikalavimų, todėl 1 014 pakuočių po 0,5 kg ir 1 402 pakuotės po 0,3 kg grąžintos gamintojui.

„Daug medaus į Lietuvą importuojama iš Ukrainos ir Kinijos. Pernai vykdydama pasienio kontrolę, VMVT atrinko 23 medaus mėginius, kurie tirti dėl sunkiųjų metalų, kenksmingų likučių (antibakterinių, antimikrobinių medžiagų). Visi mėginiai atitiko saugos ir kokybės reikalavimus“, – teigė VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausias veterinarijos gydytojas valstybinis veterinarijos inspektorius Jonas Staunius.

Medaus gamyklos Kinijoje

Europiečiai mėgsta medų ir vidutiniškai per metus jo suvartoja po 0,7 kg, o Graikija ir Austrija pirmauja – šių šalių gyventojai suvalgo po 1,7 kg medaus. Europa suvartoja daugiau medaus nei pagamina. Todėl priversta atsigręžti į Kiniją, kuri eksportuoja 50 proc. Europoje sunaudojamo medaus. Didžiausios importuotojos yra Didžioji Britanija, Belgija ir Ispanija.

Kinija tapo didžiausia pasaulyje medaus gamintoja, 2014 m. pagaminusi 473,6 tūkst. tonų medaus (palyginimui – ES šalys pagamino 161 tūkst. tonų). Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 2000– 2004 m. Kinijoje medaus gamyba padidėjo 88 proc., o tai lėmė eksporto augimas. Kinija iš medaus 2016 m. uždirbo 231 mln. eurų. Tačiau avilių per tą patį laikotarpį padidėjo tik 21 proc. Kinijos bičių populiacija, kaip ir kitur pasaulyje, mažėja dėl apsinuodijimo pesticidais, taršos ir bičių buveinių praradimo vykstant urbanizacijai, rašo Euractiv.com.

Visi šie veiksniai turi įtakos bičių imuninei sistemai, bičių kolonijų skaičius mažėja. Kinijos ūkininkų, apdulkinančių vaismedžius rankomis, nuotraukos tapo taršos šioje srityje simboliu. Kinai sako, kad ateityje tai gali tapti norma visame pasaulyje – nykstant bitėms, gali tekti visus augalus apdulkinti rankiniu būdu.

Kinijoje daugelyje vietų bitės beveik išnyko, todėl apdulkintojų samdymas yra vienintelė išeitis.

Kinų gudrybės

Kyla klausimas, kaip Kinijos bitės gali sunešti tokį didelį derlių? Atsakymas – šalyje paplitęs medaus gamybos metodas.

Surenkamas nesubrendęs vandeningas medus. Tuomet dirbtinai džiovinamas, filtruojamas, kad būtų pašalinti dervos likučiai, taip pat gali būti pašalintos arba pridėtos žiedadulkės, norint užmaskuoti kilmės šalį, o sirupų pridedama, kad atitiktų skirtingas rinkos kainas, rašo Euractiv.com.

Pasak Tarptautinės medaus eksportuotojų organizacijos (IHEO) prezidento Norberto Garsijos (Norbert Garcia), nesubrendusio medaus gamyba rodo, kad vis didesniais kiekiais gaminamas medus, kuris neatitinka medaus apibrėžimo. Profesorius teigia, kad dėl to sąžiningi pasaulio bitininkai kasmet patiria apie 600 mln. JAV dolerių nuostolių.

Pigus Kinijos medus paskatino keletą Europos šalių importuoti medų iš Kinijos ir vėliau jį iš naujo eksportuoti, kaip pagamintą vietoje.

Daugelyje Europos šalių užfiksuota, kad jose medaus eksportas labai padidėjo lygiagrečiai su medaus importu iš Kinijos. Čia lyginamas medaus eksportas iš pasirinktų Europos valstybių (Ispanija, Slovakija, Portugalija, Lenkija, Nyderlandai, Lietuva, Italija, Airija, Vokietija, Belgija) ir importas iš Kinijos. Šie grafikai beveik visiškai sutampa.

Ėmė griežčiau tirti

Padidėjęs vartotojų informuotumas paskatino importuotojus nusigręžti nuo Kinijos medaus, o Europos prekybos centrai vis dažniau atlieka branduolinio magnetinio rezonanso tyrimus, kad būtų išvengta maisto produktų klastojimo.

Dėl milžiniško netikrojo medaus srauto, kuris sumažino pasaulinę medaus kainą, Kinijos eksportuotojai negali konkuruoti su prekiautojais grynu medumi dabartinėmis kainomis. Kinijos sanitarijos institucija (AQSIS) griežčiau ėmė kontroliuoti medaus, ypač skirto ES šalims, kokybę, taip siekdama sumažinti nuostolius. Kinija medaus eksportą į Europą 2016 metais sumažino 3 procentais.

Amerikos bičių augintojų asociacija mano, kad Kinijos bitininkai, norėdami ant produkcijos pakuočių išvengti užrašo „Made in China“, jį eksportuoja per Ukrainą ir Tailandą.

Ukrainoje bitininkystė plečiasi. Šalis šiemet turėjo teisę į ES eksportuoti 5 tūkst. tonų medaus laisvos prekybos sąlygomis, o šį limitą išnaudojo per pusantro mėnesio. Vėliau ukrainiečiams limitas padidintas dar 2,5 tūkst. tonų. Ukrainoje į bitininkystę investuoja ir užsieniečiai. Šiemet Austrijos kompanija investavo apie 10 mln. eurų į medaus gamyklą Čerkasų regione. Joje dirbs 115 žmonių, kasmet bus pagaminama 16 tūkst. tonų medaus.

Medus – tikrai ne iš Marso

Kinijos medaus banga Europoje nėra naujas dalykas. 2002–2004 m. Kinijos medus ES buvo uždraustas dėl kilmės ženklinimo trūkumo ir rizikos, kad jame yra švino. Draudimas buvo panaikintas dėl padidėjusios paklausos, kurios Europa negalėjo patenkinti iš kitų šalių.

Medaus gamybą ES reglamentuoja Medaus direktyva, tačiau medaus kilmės deklaravimo reikalavimai yra labai žemi. Etiketėse galima perskaityti „ES medaus mišinys“ (pvz., medaus mišinys iš daugiau nei vienos valstybės narės), „Ne ES medaus mišinys“ (medaus mišinys iš daugiau nei vienos šalies, kuri nėra iš ES), „ES ir ne ES medaus mišinys“ (pvz., ES ir ne ES šalyse pagaminto medaus mišinys).

Dauguma Europos parduotuvėse randamo medaus yra ženklinamas kaip „ES ir ne ES medaus mišinys“. Anot Europos bičių augintojų asociacijos vadovo Valterio Haefekerio (Walter Haefeker), informacija etiketėje vartotojams nieko nesako, išskyrus tai, kad šis medus nėra iš Marso, rašo Euractiv.com.

ES parlamentas ėmėsi iniciatyvos iš dalies pakeisti šią direktyvą, kad kilmės šalys būtų įtrauktos į etiketę ir nurodomas mišinio santykis. Tačiau iki šiol Europos Komisija nekreipė dėmesio į bitininkų prašymus.

Anot Valterio Haefekerio, jei Europos Komisija reikalautų išsamiau nurodyti medaus kilmę, tai leistų vartotojams pasirinkti geresnį medų, o pramonė būtų priversta dirbti skaidriau. Tačiau, anot bitininkų atstovo, verslui laisva prekyba yra svarbiausias dalykas, o vartotojų apsauga yra tai, prie ko jie turi būti tempiami besispardantys ir klykiantys, rašo Euractiv.com.

Problemų kyla ne tik bitininkams. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija teigia, kad apdulkintojai, tokie kaip bitės ir kiti vabzdžiai, yra atsakingi už 35 proc. pasaulio pasėlių. Be to, sumažėjus kitų rūšių vabzdžių, bičių svarba dar padidėja.

Kaip ukrainietiškas medus keliauja į Europą

Bendrovės „Karigna“, kuri nuo 2014 m. eksportuoja medų iš Ukrainos į ES šalis direktorius Aleksandras Britenkovas teigia, kad dauguma medaus pirmiausia keliauja į ES šalis, nes vakariečiai nepasitiki ukrainiečiais, manydami, kad ten gaminamas prastos kokybės medus. Todėl Ukrainoje gaminamas medus į ES keliauja per Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją.

„Partneriams Vakaruose atvirai deklaruoju, kad medus yra ukrainietiškas. Nežinau, ar ir kitos įmonės taip elgiasi. Kainų skirtumas tarp lietuviško ir ukrainietiško medaus yra didelis: už kilogramą lietuviško medaus ES šalyse mokama po 2,70 euro, ukrainietiško – tik 2,15 euro. Vienas partneris pareiškė, kad pirktų ukrainietišką, bet mokėtų ne daugiau kaip 2 eurus“, – žurnalui „Mano ūkis“ sakė A. Britenkovas.

Anot jo, nekokybiškam medui sunku patekti į rinką. „Ukrainoje iš ūkininkų supirktas medus yra sumaišomas, tada atliekami tyrimai dėl GMO, antibiotikų. Tuomet pardavėjas man atsiunčiu 2 litrus, aš nuvežu tyrimams į Maisto ir veterinarijos tarnybą. Jeigu Vilniuje pasako, kad viskas gerai, užsakau medų. Kai medus vežamas į Vokietiją, vokiečiai jį tikrina du kartus: pirmą mėginį po muitinės procedūrų ir paskui, kai atsiunčiama visa siunta. Tik po šių tyrimų vokiečiai sumoka pinigus.

Medaus iš Kinijos nevežame. Prieš dvejus metus viena kompanija atsivežė vilkiką medaus iš Kinijos, pardavinėjo jį 1,45 metų. Medus neįprastas, labiau tinka kosmetikai, o ne maistui“, – svarstė verslininkas.