Jungtinė Karalystė buvo ir yra patraukli žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo rinka. Importuojamų į šalį žemės ūkio ir maisto produktų vertė nuo 2008 m. svyruoja vidutiniškai apie 63,8 mlrd. JAV dolerių. Britų sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos pasėjo nežinomybę dėl ES bendrosios rinkos likimo ir Jungtinės Karalystės dalyvavimo joje.

Jungtinės Karalystės užsienio prekybai žemės ūkio ir maisto produktais būdinga neigiamo balanso augimo tendencija. Šiuo požiūriu šalis yra importuotoja. Jungtinės Karalystės žemės ūkio ir maisto produktų užsienio prekybos apimtys buvo stabilios iki 2001 m., o importo apimtys nuosekliai mažėjo. Nuo 2002 m. žemės ūkio ir maisto produktų importas į Jungtinę Karalystę pradėjo sparčiai augti ir 2008 m. pasiekė 65,5 mlrd. JAV dolerių. Eksportas irgi spartėjo, bet lėčiau negu importas, ir 2008 m. pasiekė 27,2 mlrd. JAV dolerių.

Užsienio prekybos intensyvėjimas buvo susijęs su ES plėtra: naujų šalių pasiruošimu stoti į ES ir galiausiai įstojimu į bendriją 2004 metais. Tai leidžia manyti, kad Jungtinės Karalystės rinka buvo palanki Rytų Europos šalių žemės ūkio ir maisto produktams realizuoti, tačiau patys britai negavo apčiuopiamos naudos iš paspartėjusios prekybos. Šalies žemės ūkio ir maisto produktų eksporto augimo tempai nepasivijo importo dėl vienodo eksporto ir importo apimčių kitimo cikliškumo. Vidutinis metinis Jungtinės Karalystės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto augimo tempas ilguoju laikotarpiu siekė 3,8 proc., o vidutinis metinis importo augimo tempas sudarė 4,9 procento. Tikėtina, kad spartesnė importo augimo tendencija išsilaikė dėl augančios imigracijos į šalį ir kylančio gyvenimo lygio. Pirmuoju atveju vartojimas didėjo, nes maistas yra pirmojo būtinumo prekė, kitu atveju augančios pajamos vienam gyventojui skatino platesnio ir įmantresnio importuojamų maisto produktų asortimento pasirinkimą. Visa tai prisidėjo prie importo augimo.

Britų importas ir eksportas

Kas buvo importuojama? Kokie produktai paklausiausi Jungtinės Karalystės rinkoje? Šalies žemės ūkio ir maisto produktų importo struktūra yra diversifikuota, pagrindiniai įvežtiniai produktai 2016 m. buvo nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas, valgomieji vaisiai ir daržovės, mėsa ir valgomieji subproduktai, gaminiai iš mėsos, gaminiai iš javų, miltų ir krakmolo, pienas ir pieno produktai, žuvys ir vėžiagyviai bei moliuskai. Dešimties populiariausių į šalį importuojamų žemės ūkio ir maisto produktų apimtys 2016 m. pasiekė 74 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų importo. Palyginti su 1993 m., šių produktų dalis importo struktūroje išaugo 8 proc. (buvo 66 proc.). Vyko ir tam tikri importo koncentracijos procesai.

Lietuvai svarbiose Jungtinės Karalystės importo srityse (mėsos ir pieno produktų) vyksta reikšmingi pokyčiai. Gaminių iš mėsos bei žuvies (KN* 16) importo vertė nuo 2004 iki 2016 m. padidėjo 1,7 mlrd. JAV dolerių. Pieno ir pieno produktų, kiaušinių, medaus (KN 04) importo vertė per minėtą laikotarpį išaugo daugiau kaip 0,5 mlrd. JAV dolerių.

Gaminių iš mėsos bei žuvies importo vertės augimas 2004–2016 m. buvo tik trečioje vietoje po valgomųjų vaisių ir riešutų (KN 08) ir įvairių maisto produktų (KN 21) grupių, kurių importas į Jungtinę Karalystę augo atitinkamai 2,3 ir 2,0 mlrd. JAV dolerių.

Tarp sparčiausiai augančių kitų produktų grupių svarbus yra kakavos ir gaminių iš kakavos (KN 18) bei maisto pramonės liekanų ir atliekų, pašarų grupių (KN 23) importo vertės augimas 2004– 2016 m. laikotarpiu, kuris abiejose grupėse sudarė apie 1,0 mlrd. JAV dolerių.

Žaliavinės mėsos ir subproduktų (KN 02), kaip ir pieno bei pieno produktų, kiaušinių, medaus (KN 04) importas augo kur kas mažesne apimtimi negu visų kitų produktų grupių. Mėsos ir mėsos subproduktų kategorijai būdingas stabilumas, augimo nėra. Tai leidžia daryti išvadą, kad Jungtinės Karalystės rinkoje, vertinant pieno ir mėsos sektorių perspektyvas, auga minėtų grupių perdirbtų produktų paklausa, o šalies vartotojai orientuojasi į perdirbtų maisto produktų vartojimą, maisto ruošinius, pusfabrikačius ir pan. Iš žaliavinių produktų labiausiai auga vaisių ir daržovių vartojimas, kuris siejamas su britų mitybos įpročių pokyčiais ir didėjančiu arabų kilmės piliečių skaičiumi šalyje. Prognozuojama, kad minėta tendencija išsilaikys ir ateityje, net ir šaliai pasitraukus iš ES.

Jungtinės Karalystės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto struktūra yra diversifikuota, nustatyta apie dešimt pagrindinių eksportuojamų prekių grupių, kurių dalis bendroje eksporto struktūroje svyruoja apie 80 proc. per visą nagrinėjamą laikotarpį. Nepaisant eksportuojamų prekių įvairovės, dominuoja nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas (KN 22). Šios grupės prekių svertinė dalis visame valstybės žemės ūkio ir maisto produktų eksporte auga nuo 1993 m. ir 2010 m. pasiekė 33 proc. Ta pati tendencija išsilaikė iki pat 2016-ųjų. Eksporto struktūroje mažėja neperdirbtų žemės ūkio produktų (javų, tabako) lyginamasis svoris, o auga perdirbtų maisto produktų dalis. Taip britai didina kuriamą pridėtinę vertę šalies viduje.

Lietuviška produkcija britų rinkoje

Statistikos departamento duomenimis, prekyba su Jungtine Karalyste užima nežymią Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų užsienio prekybos dalį. Eksportas į šią šalį 2016 m. sudarė 144,9 mln. eurų (t. y. 3,0 proc. viso Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto), o eksporto struktūroje pagal šalis Jungtinė Karalystė buvo 10 vietoje iš 141 šalies. Importas iš Jungtinės Karalystės siekė 42,6 mln. eurų (t. y. 1,6 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų importo) ir užėmė 18 vietą iš 113 šalių. Peršasi išvada, kad britų rinka yra patraukli ir svarbi lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo rinka, bet nėra viena iš svarbiausių, kaip antai Vokietijos ar Lenkijos.

Daugiausia į Jungtinę Karalystę 1999–2016 m. eksportuota lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų, reeksporto dalis buvo labai nedidelė, be to, eksportas augo sparčiau negu importas – tai teigiamas rodiklis. Užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais balansas analizuojamu laikotarpiu didėjo ir 2016 m. pasiekė 102,3 mln. eurų.

Lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Jungtinę Karalystę 2016 m. pagal dviženklę kombinuotąją nomenklatūrą sudarė 90 proc. eksportuotos produkcijos, daugiausia parduota kačių ir šunų ėdalo, žuvų filė ir kitos žuvų mėsos, paruoštų maisto produktų, pagamintų išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus, gaminių arba konservų iš žuvų (92 proc. – surimių), duonos bei pyrago gaminių, šokolado ir kitų maisto produktų, turinčių kakavos, cigarečių. Lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į Jungtinę Karalystę struktūroje vyksta tam tikrų pokyčių – eksporto apimtys auga visose produktų grupėse ir ima dominuoti kelios produktų grupės: maisto pramonės liekanų ir atliekų, paruoštų pašarų gyvūnams (KN 23), žuvų, vėžiagyvių, moliuskų ir kitų vandens bestuburių (KN 03).

Per 1999–2016 metus ypač išaugo gaminių iš javų, miltų, krakmolo arba pieno, miltinių konditerijos gaminių (KN 19) eksportas. 2016 m., palyginti su 2004-aisiais (kai Lietuva įstojo į ES), šių gaminių eksportas išaugo nuo 0,23 iki 27,4 mln. eurų (120,1 karto). 2016 m., palyginti su 2004-aisiais, daugiau kaip 2 kartus sumažėjo lietuviškos kilmės maisto pramonės liekanų ir atliekų, paruoštų pašarų (KN 23) eksporto dalis struktūroje (nuo 55,1 iki 21,2 procentinių punktų), tačiau eksporto vertė padidėjo nuo 23,7 iki 27,4 mln. eurų (15,5 proc.). Gaminių iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių (KN 16) eksporto vertės dalis struktūroje išaugo nuo 2,0 iki 14,9 procentinių punktų, o šių produktų eksporto vertė padidėjo nuo 0,84 iki 19,2 mln. eurų. Žuvų ir vėžiagyvių, moliuskų ir kitų vandens bestuburių (KN 03) eksporto vertės dalis sumažėjo nuo 32,4 iki 13,6 procentinių punktų, tačiau eksporto vertė padidėjo nuo 13,9 iki 17,6 mln. eurų (26,2 proc.).

Mėsos ir valgomųjų mėsos subproduktų (KN 02) grupėje 2016 m., palyginti su 2004-aisiais, lietuviškos kilmės mėsos ir mėsos produktų eksportas į Jungtinę Karalystę išaugo nuo 0,3 iki 5,2 mln. eurų (padidėjo 19,8 karto).

Lietuviškos kilmės pieno ir pieno produktų (KN 04) eksporto vertės dalis struktūroje sumažėjo nuo 8,0 iki 4,6 procentinių punktų, tačiau 1999 m. ši dalis sudarė net 44,5 procentinius punktus, o šių produktų eksporto vertė padidėjo nuo 3,4 iki 5,9 mln. eurų (72 procentais).

Rinka liks atvira

Jungtinės Karalystės žemės ūkio ir maisto produktų rinka yra didžiulė ir, be abejo, patraukli viso pasaulio eksportuotojams. Tokios apimties maisto produktų beveik neįmanoma pagaminti šalies viduje ir apsirūpinti vietine žemės ūkio produkcija, juolab kad maistas yra pirmo vartojimo prekė. Todėl Jungtinė Karalystė ir ateityje bus priversta importuoti žemės ūkio ir maisto produkciją. Bet kokiu atveju, šaliai galutinai užbaigus išstojimo iš ES procesą, maisto produktai šalyje brangs dėl sumažėjusios pasiūlos ir dėl išaugusių importo muitų, jeigu nebus susitarta kitaip su ES dėl britams palankesnės prekybos. Siekiant išlaikyti Jungtinės Karalystės rinką ir po išstojimo iš ES, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojams rekomenduotina orientuotis į aukštesnės pridėtinės vertės, perdirbtus maisto produktus, naminių gyvūnų pašarus ir kt., naudotis pereinamuoju derybiniu laikotarpiu, siekiant įtvirtinti savo pozicijas Jungtinės Karalystės rinkoje.