Mobilios technikos dinaminių procesų, energinių ir ekologinių rodiklių gerinimas, poveikio aplinkai tyrimai, alternatyvių degalų, alyvų ir tepamųjų medžiagų kūrimas bei naudojimo mašinose tyrimai, dėmesys tribologiniams procesams mechaninėse ir mechatroninėse sistemose – tai vienos svarbiausių septyniasdešimtmečio jubiliejų šiemet mininčio Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos instituto mokslinės veiklos sritys.

Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos instituto ištakos – 1947 m. įkurta Traktorių ir automobilių katedra (taip ji vadinosi iki 1994 m.) tuometiniame Žemės ūkio mechanizacijos fakultete. Pertvarkant universiteto struktūrą 2012 m., fakultete vietoje tuo metu buvusių šešių katedrų įsteigti trys institutai.

Dvi stiprios mokslininkų grupės

Pasak Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos instituto direktoriaus prof. dr. Stasio Slavinsko, instituto stiprybė ir pagrindas – jame dirbantys motyvuoti mokslininkai. „Kadangi mokslo bendruomenei buvo leista pačiai pasirinkti, kuriame institute norėtų dirbti, be jokių viliojimų pas mus atėjo turintieji savo kryptis, žinantieji, ko nori. Taip natūraliai susiformavo dvi kryptys, kuriose dirba dvi mūsų mokslininkų grupės“, – sako S. Slavinskas ir pasidžiaugia, kad instituto kolektyvas rimtai nusiteikęs dirbti, jų net raginti nereikia.

Viena mokslininkų grupė dirba mobilių mašinų srityje: atlieka traktorių, jų variklių, biodegalų tyrimus, ieško būdų, kaip pagerinti mašinų eksploatacinius rodiklius. Tam išnaudojama Variklių bandymo laboratorija, kuri, S. Slavinsko žodžiais, pagal funkcionalumą geriausia Lietuvoje. Čia dėmesys skiriamas ne paties variklio tobulinimui (mūsų šalyje nėra variklių gamintojų, todėl ir šios srities tyrimai neaktualūs), bet tiriama, kokią įtaką variklio rodikliams ir aplinkos taršai turi įvairūs biodegalai. Kita – tribologų – grupė tiria trinties procesus, jos mažinimo galimybes, įskaitant alyvas ir biologinės kilmės medžiagas, nes nuo trinties priklauso dilimas, mašinų patikimumas, ilgaamžiškumas.

„Džiaugiamės, kad institute dirba dvi stambios mokslininkų grupės, kad nesame susiskaidę. Pavyzdžiui, kituose institutuose dirba kelios grupės, kurias sudaro po du tris žmones. Mūsų instituto mokslininkai pasidaliję į dvi grupes, tad jų ir mokslinė produkcija gera. Pagal publikacijas esame vieni iš pirmaujančiųjų fakultete ir netgi universitete“, – gerais darbo rezultatais pasigiria direktorius. Instituto mokslininkų straipsniai spausdinami ne tik Europos, bet ir JAV žurnaluose, nors pirmenybė teikiama citavimo indeksą turintiems leidiniams. „Dabar kaip tik rengiame straipsnį specializuotam JAV žurnalui. Jei kviečia, vadinasi, esame vertinami ir matomi pasaulyje“, – sako S. Slavinskas.

Tarp instituto mokslininkų pasiekimų – ir nauji techniniai sprendimai. Pavyzdžiui, tribologijos srityje dirbantys mokslininkai sukūrė naują įrenginį trinties jėgų poveikiui medžiagos paviršiaus nusidėvėjimo charakteristikoms matuoti ir 2015 m. šį techninį sprendimą užpatentavo. Jo teisės saugomos Lietuvoje ir JAV. Pagrindiniai autoriai – prof. dr. Juozas Padgurskas ir Albinas Andriušis. Bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto mokslininkais pernai įregistruotas dar vienas patentas Vokietijoje.

Kas antrus metus kiekviena Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos instituto mokslininkų grupė organizuoja tarptautines mokslines konferencijas moksliniams tyrimams pristatyti. Vienais metais rengiama „Balttrib“ konferencija, kitais – „Mobilioji technika“, beje, šios tematikos konferencija vyko ir šį rugsėjį. Pasidalyti patirtimi ir rezultatais susirenka tų pačių sričių ne tik Lietuvos, bet ir Suomijos, Lenkijos, Švedijos, Vokietijos, Rusijos, Ukrainos aukštųjų mokyklų mokslininkai ir specialistai. S. Slavinsko teigimu, konferencijos naudingos ir tuo, kad plečiami ryšiai ir bendradarbiavimo galimybės, užmezgami nauji kontaktai.

Be pirmosios ir antrosios studijų pakopų (bakalaurų ir magistrų rengimo), Žemės ūkio inžinerijos fakultete vykdomos trijų mokslo krypčių – aplinkos, mechanikos ir transporto inžinerijos – jungtinės doktorantūros studijos, o Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos instituto mokslininkai yra dviejų jungtinių doktorantūros komitetų nariai. Kartu su Kauno technologijos universiteto mokslininkais instituto atstovai vykdo mechanikos inžinerijos krypties studijas, su Vilniaus Gedimino technikos ir Klaipėdos universitetais, taip pat šiemet prisijungusiu KTU – transporto inžinerijos krypties studijas. „Nors mūsų institutas nedidelis, bet dviem kryptims iš trijų atstovaujame“, – pripažinimu džiaugiasi direktorius.

Mažėja studentų, nesiplečia ir mokslininkų gretos

Kasmet mažėjant į universitetus stojančiųjų, taip pat žemės ūkio inžinerijos mokslus besirenkančių jaunuolių skaičiui, institute dirbantiems mokslininkams dėl žmonių trūkumo gerokai apribojamos galimybės moksliniams tyrimams atlikti, naujoms mokslo kryptims plėtoti. Tie patys instituto darbuotojai turi ir mokslinius tyrimus vykdyti (jiems keliami aukšti reikalavimai, nes būtina konkuruoti su pasaulio universitetais), ir studentus mokyti.

„Pagal Lietuvos aukštojo mokslo sistemą universitetuose studijos turi būti paremtos mokslu. Universitetas tuo ir skiriasi nuo kolegijų ar kitų mokymo įstaigų, kad čia vykdomi moksliniai tyrimai, o dėstomi dalykai yra susiję su moksline veikla, tam tikra kryptimi – dėstytojas turi remtis ir perduoti ne tik vadovėlines žinias, bet ir asmeninę mokslinę patirtį“, – aiškina prof. S. Slavinskas. Todėl ir darbo struktūroje, priklausomai nuo pareigų, yra numatyta, kad apie 30 proc. darbo laiko turi būti skiriama mokslui, o 70 proc. – darbui su studentais (profesoriai gali 40 proc. darbo laiko skirti moksliniams tyrimams, jų rezultatams skleisti, straipsniams rašyti, dalyvauti konferencijose ir t. t.).

Institute dirba 4 profesoriai, 5 docentai, 5 lektoriai, 2 mokslo darbuotojai, 6 studijas ir mokslą aptarnaujantys darbuotojai. Instituto mokslinėje veikloje aktyviai dalyvauja 9 doktorantai. „Šiuo metu turime tik vieną lektorių, neturintį mokslinio laipsnio, nes neseniai baigė doktorantūrą, o disertaciją turi gintis kitais metais. Palengva vyksta kartų kaita, vyresnio amžiaus mokslininkai užleidžia vietą jaunimui. Turime nemažai jaunų žmonių, kurie pradeda įsibėgėti ir moksle, ir studijose. Džiugu, kad dirbantys jauni, laipsnius apsigynę lektoriai yra mūsų pačių parengti“, – pastebi instituto direktorius, taip pat šios aukštosios mokyklos absolventas.

Jis džiaugiasi, kad instituto jaunieji mokslininkai yra stiprūs ir kompetentingi, nes laimi Lietuvos mokslų tarybos projektus (norint juos laimėti, tenka konkuruoti su Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetų mokslininkais). Vienas naujausių projektų – tepamųjų medžiagų tyrimas, kurį atliks Raimondo Kreivaičio vadovaujama jaunųjų instituto mokslininkų grupė.

S. Slavinskas pripažįsta, kad dėstytojams ir mokslininkams mokami atlyginimai tikrai nėra svertas, skatinantis jaunimą įsitraukti į instituto veiklą. Svarbiausias motyvas – pašaukimas, susidomėjimas inžinerija ir pasiaukojimas mokslui. „Inžinerijos mokslas nėra lengvas, jį renkasi nedaug kas, todėl ir studentų mažėja. Reikia inžinerinio mąstymo, įgimto polinkio ir dar daug darbo įdėti, tačiau kuo labiau giliniesi, tuo įdomiau“, – sako S. Slavinskas, žemės ūkio inžinerijos mokslo srityje dirbantis jau tris dešimtmečius.

Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos instituto direktorius neslepia, kad jį stebina kai kurių mūsų šalies valdžios, Žemės ūkio ministerijos atstovų požiūris į šiuolaikinį žemės ūkį ir jam reikalingų specialistų rengimą. „Žemės ūkio inžinerija specifinė, tačiau perspektyvi sritis, aprėpianti daug naujų sudėtingų technologijų. Neįsivaizduoju, kaip specialistus galėtų rengti kiti universitetai, neturėdami supratimo apie žemės ūkio technikoje vykstančius pokyčius ir technologijas“, – apgailestauja žemės ūkio inžinerijos specialistas.

Naujos kryptys – robotika ir mechatronika

Intensyvėjanti žemės ūkio gamyba, modernių technologijų, automatizavimo procesų plėtra žemės ūkyje skatina mokslininkus imtis naujos krypties – mobilių mašinų automatizavimo. Tam slėnio „Nemunas“ lėšomis įsteigta šiuolaikiška įranga aprūpinta Mašinų, technologinių sistemų ir procesų automatinio valdymo laboratorija, kuria instituto darbuotojai dalijasi su Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto mokslininkais.

„Nepaisant gana kuklių instituto lėšų ir žmogiškųjų resursų, mūsų mokslininkai pradėjo kurti žemės ūkio robotą. Kad neatsiliktume nuo pasaulio, būtina ta kryptimi eiti ir mums, be to, ir studentams šių žinių reikia, ir specialistų poreikis auga, nes automatizavimo procesai sparčiai žengia į šiuolaikinį žemės ūkį“, – sako S. Slavinskas. Jis pripažįsta, kad dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo darbai vyksta ne taip sparčiai kaip norėtųsi – vis atsiranda kitų neatidėliotinų darbų, kiekvienas mokslininkas turi savo veiklos. Viltys dedamos į aukštojo mokslo reformą, pagal kurią planuojama Aleksandro Stulginskio universitetą sujungti su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU). Instituto vadovas tikisi, kad VDU specialistai, ypač informatikos srities, sustiprins jų darbo grupę ir padės įgyvendinti užsibrėžtą tikslą.

Be robotikos, daug galimybių S. Slavinskas mato mechatronikos srityje. Beje, vienu metu ASU Mechatronikos laboratorija savo įranga buvo moderniausia Baltijos šalyse. Jis pripažįsta, kad instituto mokslininkai turi labiau išnaudoti šios Lietuvoje ir pasaulyje perspektyvios srities galimybes, juolab kad mūsų šalis garsėja ir stipriais informatikos specialistais.

„Tikiuosi, kad permainos optimizuojant universitetų tinklą mūsų neišblaškys, kad išliksime toks pat stiprus kolektyvas, tik pasipildysime naujais jaunais žmonėmis, norinčiais ir galinčiais dirbti, toliau plėtosime inžinerinį mokslą, inžinerines mintis ir eisime į priekį pažangos keliu, priimdami laukiančius iššūkius ir galimybes“, – sako prof. S. Slavinskas.