Akistata su pirmuoju per 107 metus automobilininkų teismui pristatytu „Alfa Romeo“ krosoveriu Stelvio susidėliojo kaip sykis didžiausio Baltijos šalyse benzingalvių sąskrydžio, pakrikštyto „ENEOS 1006 km lenktynių“ vardu, išvakarėse. Neatsispyręs pagundai nuvairuoti iki pajūrio kaip tik čia gavau iškalbingą signalą, kad ratuotas italas nėra viso labo dar vienas dviejų tonų aparatas iš sunkiai suskaičiuojamos SUV kaimenės. Uždaroje, kviestinių lenktynių svečių mašinoms skirtoje stovėjimo aikštelėje dirbę apsaugininkai į Stelvio sureagavo taip pat, kaip glamūrinio žurnalo fotoreporteriai, Kauno senamiestyje išvydę Moniką Beluči – trumpam neteko amo ir net nepaklausę, ar turiu kažką panašaus į kvietimą, atlapojo įvažiavimo vartus...

Kodėl Stelvio buvo sutiktas būtent taip? Vieno atsakymo, ko gero, nėra, vis dėlto aš pats labiausiai norėčiau tikėti optimistine versija, kad anie vyrukai buvo prisiekę automanai ir suvokė prieš savo akis matą retą, tarsi briedis albinosas, SUV segmento egzempliorių.

Iš tiesų picų gimtinės žmonės yra šiam pasauliui padovanoję daugybę šaunių dalykų, tačiau už teisingą atsakymą į klausimą „kiek visureigių yra sukonstravę italų inžinieriai?“ galima drąsiai žadėti milijoną ir būti visiškai ramiam, kad „Aukso puodas“ liks nepaliestas. Atmetus tokius pastaraisiais metais pagarsėjusius „super SUV“ kaip Maserati Levante bei penkmetį specializuotose parodose demonstruojamą Lamborghini Urus, paminėti būtų galima nebent Fiat Campagnola, Iveco Massif ar Alfa Romeo Matta, tačiau šie eksperimentai buvo nevykę ir gyvavo vos keletą metų, realiai nepalikdami jokio pėdsako automobilizmo istorijoje. Dar vienas egzempliorius – 1999 m. dienos šviesą išvydęs Fornasari. Nors dviejų jo modelių – RR450 ir RR600 – techniniai parametrai (V8 tipo Chevrolet jėgos agregatai leido 100 km/val. pasiekti per 4,2 sekundės) iš tiesų gana įspūdingi, vis dėlto jų išvaizda buvo baisesnė už Rusijos revoliuciją, todėl žinia apie prieš porą metų pradėtas bankroto procedūras pasirodė visiškai logiška.

Žinant visus šiuos dalykus „Alfa Romeo“ užmojai atsiriekti bent nedidelį gabalėlį SUV rinkos pyrago gali pasirodyti nepamatuotai drąsūs: kas norės rizikuoti rinktis automobilį, kurio gamintojai lig šiol garsėjo dviem kontraversiškais dalykais – nepralenkiamais gebėjimais dizaino srityje bei nepatikimumu ir itališku kaprizingumu. Be abejonės, keleto mėnesių nuo balandžio pabaigoje įvykusios lietuviškosios Stelvio premjeros maža daryti bent kiek toliau siekiančius apibendrinimus, tačiau patys „Alfa Romeo“ atstovai dėl to visai ramūs. Visų pirma, naujieji kompanijos automobiliai surenkami prieš trejus metus iki kaulų smegenų modernizuotame fabrike Kasine, kuriame iš esmės visus svarbiausius darbus atlieka robotai, t. y. mašinos kokybę lemiančiuose gamybos procesuose net nėra erdvės žmogiškai klaidai atsirasti. Be to, „Alfa Romeo“ strategai oficialiai paskelbė stojantys į vadinamąjį „premium“ segmentą, todėl kokybės požiūriu automobilis negali būti nė per nago juodymą prastesnis nei BMW, Mercedes Benz ar Audi. Priešingu atveju labai greitai tapsi pajuokos objektu.

Ir iš tiesų, dabar „Alfa Romeo“ automobilių pardavėjams nerimą kelia vienintelis klausimas – ar beveik 52 tūkstančiai eurų už galingiausią Stelvio (kukliausias modelis kainuoja 36 990 eurų) versiją su 280 AG varikliu nėra pernelyg didelė suma? Vienareikšmiškai atsakyti keblu. Kalbant apie tikrai kokybiškus ir galingus automobilius, 50 000 eurų suma jau kuris laikas yra tapusi atskaitos tašku, leidžiančiu tikėtis, kad nusižiūrėtas aparatas bus maksimaliai gerai sukomplektuotas, turės visus įmanomus elektroninius vairuotojo pagalbininkus ir saugos sistemas, jaukiai atrodys, neerzins konstrukcinėmis keistenybėmis, o vairavimas generuos vien teigiamas emocijas.

Pirmasis įspūdis – Stelvio yra kaip tik toks ir, jei sugebės išsklaidyti paveldėtą abejonių dėl patikimumo šleifą, italo laukia šviesi ateitis. Pasidabinęs madingo kupė formos sukirpimo skardomis su žemėjančia stogo linija, didžiuliais R20 ratais, firmine radiatoriaus grotelių dėlione ir milžiniškais Bi-xenon žibintais, visureigis neabejotinai traukia akį. Nors vizualiai Stelvio atrodo „mažas“ ar bent jau „nedidelis“, vidaus erdvės išplanavimas maloniai stebina: maršrutą Vilnius–Palanga ant galinės sėdynės įveikė bičiulis, kompleksija nedaug nusileidžiantis Žydrūnui Savickui, ir nė karto neburbtelėjo „netelpa kojos“ ar „galva remia lubas“. Tiesa, formaliai gale įsitaisyti turėtų trys asmenys, tačiau sėdinčiam per vidurį neišvengiamai bus nepatogu dėl milžiniško centrinio tunelio, atskiriančio šonines sėdimas vietas.

Vairuotojo darbo vietoje karaliauja minimalizmas – jokių dėmesį blaškančių dalykėlių. Ko gero, vienintelis neįprastas sprendimas yra „Start/stop“ mygtukas, pūpsantis ant vairaračio, tačiau tai tikrai netrukdo susidraugauti su šiuo aparatu. Juo labiau kad pats vairo mechanizmas preciziškai tikslus (ratai iš kairės į dešinę ar atvirkščiai persukami įveikus vos dvi pilnas vairaračio „orbitas“), kelionę vingiuotu keliu paverčiantis azartiška pramoga. Ypač įsijungus Dynamic režimą, pažadinantį visureigio smegenyse tūnančią „karšto hečbeko“ dvasią ir perjungiantį pavaras vos per 15 šimtųjų sekundės dalių. Beje, krosoveris pakrikštytas aukščiausios Italijos Alpių perėjos vardu, kurios maždaug 20 kilometrų atkarpą su 75 viražais dievina benzingalviai.

Kėbulas kiek svyruoja, tačiau šie informacijos signalai viso labo padeda pajusti, kur kiek spausti saugu. Neatsitiktinai, kuriant tiek Stelvio variklius, tiek pakabą (svoris abiem ašims paskirstytas 50 ir 50 santykiu), „Alfa Romeo“ komandai aktyviai talkino „Ferrari“ inžinieriai. Naujasis krosoveris iš tiesų labai geras, o gamintojo atstovai mušasi į krūtinę sakydami, kad Stelvio netgi gali konkuruoti su pačiu Porsche Macan. Vis dėlto su visa pagarba italams, norint pralenkti vokišką analogą, reikėtų atlikti sudėtingesnį žygdarbį už visus dvylika, kuriais išgarsėjo Heraklis. Galbūt ta diena išauš, kai pasirodys monstrinė krosoverio versija Quadrifoglio su 400 AG motoru, tačiau kol kas tai tėra rinkodaros specialistų svajonės.

Kita vertus, standartinius lūkesčius egzempliorius su 280 AG jėgaine, 8 laipsnių automatine ZF pavarų dėže ir keturiais varančiaisiais ratais pateisina su kaupu. Stelvio be problemų 100 km/ val. greitį pasiekia per 5,7 sekundės nuo starto, gali įsibėgėti iki 230 km/val., o kelyje pernelyg nesidraskydamas – vežti su 7 l/100 km benzino sąnaudomis. Tai tikrai neprastas rezultatas. Be to, gamintojas siūlo rinktis iš dviejų dyzelinio 2,2 l darbinio tūrio variklio versijų (180 AG arba 210 AG) arba benzininės alternatyvos, generuojančios 200 AG.

Klausimas, į kurį po pirmosios akistatos neparsivežiau atsakymo – kiek itališkas krosoveris patikimas bekelėje. Čia sumontuota pažangi keturių varančiųjų ratų sistema su „Q4“ technologija, kuri nuolatos reguliuoja į visus ratus perduodamos variklio jėgos paskirstymą. Įprastomis sąlygomis visa variklio jėga perduodama į galinius ratus ir Stelvio valdomas kaip galiniais ratais varomas automobilis. Jei sistema užfiksuoja ratų praslydimą, iki 50 proc. variklio jėgos gali būti nukreipiama į priekinę ašį. Tačiau automobilio prošvaisa tik simboliškai didesnė nei įprastų universalų, todėl nusprendus nulipti nuo asfalto drauge reikėtų pasiimti ir sveiką nuovoką.

Gera žinia – šis „Alfa Romeo“ kūrinys nepriekaištingai pasirodė „Euro NCAP“ saugumo bandymuose ir pelnė maksimalų penkių žvaigždučių įvertinimą. Specialistai atkreipė dėmesį į Stelvio pasirodymą suaugusių keleivių saugumo testo metu, už kurį skirti 97 proc. galimų balų – tai labai geras rezultatas net ir visureigiui. Be to, naujasis italų krosoveris gavo aukštą „Euro NCAP“ ekspertų įvertinimą ir už pėsčiųjų apsaugą. Jau bazinės komplektacijos modelis turi autonominę stabdymo sistemą (AEB), kuri atpažįsta pėsčiuosius bei kitas mašinas ir, jeigu vairuotojas nereaguoja į sistemos siunčiamus perspėjimus, kritiniu atveju pats stabdo automobilį. Dar viena standartiškai montuojama pagalbinė sistema leidžia nenukrypti nuo važiavimo linijos.

Šioje istorijoje dedant tašką, būtina atkreipti dėmesį į dar vieną „Alfa Romeo“ ratuočių ypatybę – gana didelį nuvertėjimą. Bent jau mūsų geografinėse platumose pagyvenusiems itališkiems automobiliams susirasti naują šeimininką dažnai būna taip pat sunku, kaip laimingai ištekėti ar vesti sulaukus pensinio amžiaus. Ar Stelvio sukurs naują precedentą? Nuoširdžiai linkiu, kad kaip tik taip viskas ir susiklostytų.