Augalams reikia nedidelių kiekių mikroelementų, tačiau jų reikšmė yra didelė. Kiekvienas mikroelementas atsakingas už tam tikrus augalo fiziologinius procesus ir negali būti pakeistas kitu. Mikroelementai ne tik suaktyvina augalų fiziologinius procesus, bet ir padeda pasisavinti kitus mitybos elementus.

Svarbiausi mikroelementai, kurių reikia augalams, yra boras (B), cinkas (Zn), varis (Cu), manganas (Mn), geležis (Fe), molibdenas (Mo), kobaltas (Co). Kiti mikroelementai: jodas (J), vanadis (V), selenas (Se), chromas (Cr), alavas (Sn), fluoras (F), nikelis (Ni), – priskiriami prie ultramikroelementų.

Boras reguliuoja ląstelių membranos pralaidumą, tai tiesiogiai susiję su kitų mitybos elementų pasisavinimu; intensyvina angliavandenių (cukrų) sintezę ir transportavimą į kitas augalo dalis – taip augalas geriau peržiemoja. Varis, cinkas ir geležis atsakingi už energijos paskirstymą (angliavandenių transportavimą) augale, o tai suaktyvina kitus augale vykstančius procesus ir maisto medžiagų pasisavinimą.

Dalis mikroelementų (Cu, Mn, Zn, Fe) tiesiogiai dalyvauja fotosintezės procesuose, angliavandenių, riebalų ir baltymų sintezėje, fermentų veikloje ir kita. Mikroelementai augalams reikalingi netik fiziologiniams procesams suaktyvinti, bet ir kitiems mitybos elementams pasisavinti. Pvz., optimalus molibdeno kiekis augale suintensyvina azoto ir vario; varis – amonio (NH₄), o manganas – nitratų (NO₃) pasisavinimą ir t. t.

Dirvožemyje esančių mikroelementų kiekio vertinimas

Mikroelementų kiekį dirvožemyje ir jų prieinamumą augalams nulemia dirvožemio gimtoji uoliena, granuliometrinė (mechaninė) sudėtis, pH (dirvožemio rūgštumas arba šarmingumas), humusingumas, dirvožemio drėgmė, aeracija ir kt. Didžiąją dalį dirvožemio mikroelementų (netirpios formos) augalai nepasisavina, tačiau, vykstant transformacijos procesams, dalis mikroelementų iš bendrųjų atsargų ar netirpių junginių pereina į augalų pasisavinamas formas.

Tiksliausiai dirvožemio turtingumą augalams prieinamų mikroelementų nustato cheminės dirvožemio analizės, tačiau tai kainuoja brangiai. Preliminarų (apytikslį) augalams prieinamų mikroelementų kiekį dirvožemyje galima įvertinti pagal dirvožemio pH, nes kiekvieno mikroelemento reakcija į dirvožemio pH yra skirtinga – vienų augalams prieinamų elementų yra daugiau rūgščiame dirvožemyje, kitų – šarminiame:

• daug mangano (Mn), cinko (Zn) ir geležies (Fe) yra dirvožemiuose, kurių pH nuo 4,7 iki 6,5, o kai dirvožemio pH mažesnis nei 5,0 – mangano kiekiai gali būti pertekliniai ir toksiški augalams. Neutraliuose ir šarminiuose dirvožemiuose (pH 7,0 ir daugiau) – Mn, Zn, Fe yra mažai;
• boro (B) ir vario (Cu) daugiau yra dirvožemiuose, kurių pH 5,5–6,8, o dirvožemiuose, kurių pH mažesnis nei 5,5 ar daugiau kaip 6,8 – šių mikroelementų trūksta;
• molibdeno (Mo) yra daug artimuose neutraliems, neutraliuose ir šarminiuose dirvožemiuose (pH 6,5 ir daugiau).

Išimtys:

• labai humusinguose dirvožemiuose, nepriklausomai nuo dirvožemio pH, gali būti daug mangano, boro;
• durpiniuose dirvožemiuose – mažai vario;
• pakalkintuose dirvožemiuose mažai boro, mangano, cinko ir geležies;
• fosforinguose ar pertręštuose fosforo trąšomis dirvožemiuose – mažai cinko;

Nepriklausomai nuo pH, smėlio ir priesmėlio dirvose mikroelementų yra mažai ar tik vidutiniai kiekiai.

Lietuvoje daugiausia yra vidutinio boringumo ir boringų dirvų, mažo molibdeningumo, vidutinio manganingumo ir manganingų, vidutinio varingumo, labai mažo ir mažo cinkingumo dirvų.

Dirvožemis mikroelementais gali būti papildytas įterpiant organinių trąšų.  Mikroelementų kiekis mėšle priklauso nuo pašarų ar kraiko sudėties. Kai augalai auginami pašarui neturtinguose mikroelementų dirvožemiuose ir augalai netręšiami mikroelementinėmis trąšomis – mėšle mikroelementų kiekis bus mažas, o kai dirvožemis yra turtingas mikroelementų arba augalai tręšiami mikroelementinėmis trąšomis – mikroelementų kiekis mėšle bus didesnis arba didelis.

Preliminarūs mikroelementų kiekiai įvairių rūšių mėšle pateikti lentelėje. Kartu su mėšlu dažniausiai yra įterpiamas pakankamas mikroelementų kiekis, kurio reikia produkcijai išauginti.

Poreikio ir jautrumo mikroelementų trūkumui vertinimas

Augalų jautrumas atskirų mikroelementų trūkumui yra skirtingas, todėl tai naudinga žinoti planuojant augalų tręšimą mikroelementinėmis trąšomis. Pvz., rapsai yra labai jautrūs boro, jautrūs mangano, cinko ir molibdeno, mažai jautrūs vario ir geležies trūkumui; kviečiai yra jautrūs mangano, cinko ir vario trūkumui, o boro ir molibdeno trūkumui – ne tokie jautrūs. Todėl parenkant mikroelementines trąšas kviečiams, labai svarbu, kad jų sudėtyje būtų mangano, cinko ir vario, o boro ir molibdeno trąšose gali būti labai nedideli kiekiai ar jų visai nebūti.

Galima vadovautis taisykle: augalams, kurie yra ne tokie jautrūs tam tikriems mikroelementams, o dirvožemis tų mikroelementų yra vidutiniškai turtingas ar turtingas – mikroelementinių trąšų sudėtyje šių elementų gali būti labai nedaug ar ir visai nebūti.

Augalų jautrumas atskirų mikroelementų trūkumui negali būti tapatinamas su reikalingu mikroelementų kiekiu (norma) planuojamam derliui, nes augalų jautrumas mikroelemento trūkumui gali būti didelis, o reikalingas to mikroelemento kiekis veikliąja medžiaga – mažas. Pvz., cukrinių runkelių jautrumas molibdeno ir cinko trūkumui yra vidutinis, tačiau molibdeno veikliąja medžiaga tonai produkcijos išauginti reikia tik 0,3 g, o cinko – apie 10–15 kartų daugiau.

Kiek mikroelementų reikia augalams

Nėra bendros nuomonės, kiek vieno ar kito mikroelemento reikia augalams augti. Lentelėje pateikti minimalūs ir maksimalūs mikroelementų kiekiai, kurių reikia augalui + vienai tonai produkcijos išauginti bei vien tik vienai tonai produkcijos išauginti. Tai nėra vienareikšmiai skaičiai, nes kai kuriuose šaltiniuose minimali ir maksimali mikroelemento norma yra nurodoma mažesnė arba didesnė, negu pateikta lentelėje. Pvz., cukrinių runkelių augalui + vienai tonai produkcijos išauginti vidutiniškai reikia 8–15 g boro, kituose šaltiniuose rekomenduojama minimali norma – 5 g, o maksimali – 20 g/t produkcijos.

Maksimalus naudojamų tręšimui mikroelementų kiekis tonai produkcijos išauginti pasiteisina derlinguose dirvožemiuose, kuriuose planuojamas gausus derlius, dirvožemyje yra labai mažas ar mažas konkretaus mikroelemento kiekis, o augalai labai jautrūs mikroelemento trūkumui.

Toliau pateikta preliminari schema, kaip pasirinkti minimalią, vidutinę ar maksimalią normą. Pvz., minimalus konkretaus mikroelemento kiekis tonai produkcijos pasirenkamas tuo atveju, kai dirvožemis yra turtingas arba vidutiniškai turtingas mikroelemento, o augalai yra mažai ar vidutiniškai jautrūs to mikroelemento trūkumui. Kai dirvožemis yra turtingas mikroelemento, o augalai mažai jautrūs to mikroelemento trūkumui – konkretaus mikroelemento trąšų naudojimas nebūtinas arba naudojami labai maži jų kiekiai.

Bazinis mikroelementų kiekis veikliąja medžiaga, reikalingas konkretiems augalams auginti, apskaičiuojamas pagal toliau pateiktą formulę, įvertinus:

• dirvožemio turtingumą mikroelementų;
• augalų poreikį ir jautrumą mikroelementų trūkumui;
• mikroelementų poreikį tonai produkcijos išauginti;
• planuojamą derlingumą (derlių).

MP = PD x MMP

kur;

MP – mikroelemento kiekis planuojamam derlingumui, g ha^-1;

PD – planuojamas derlingumas, t ha^-1;

MMP – mikroelemento kiekis tonai produkcijos ir augalui išauginti, g.

Kai dirvožemio kokybė leidžia išauginti tik standartinį augalų derlių (žieminių kviečių – iki 5, vasarinių rapsų – iki 2, cukrinių runkelių – iki 30 t/ha ir t. t.), abejotina, ar ekonominiu požiūriu tikslinga naudoti mikroelementines trąšas. Kai dirvožemio pH < 5,6, mangano trąšų augalams tręšti naudoti nerekomenduojama, kad nepasireikštų toksinis poveikis.

Įvertinus Lietuvoje ir kitose šalyse atliktų tyrimų rezultatus, mikroelementai augalų derlingumą vidutiniškai didina nuo 0 iki 6 procentų. Visais atvejais derliaus priedo dydis priklauso ir nuo trąšų normos, dirvožemio turtingumo mikroelementų, pH ir kitų veiksnių.

Didžiausias procentinis derliaus priedas dažniausiai gaunamas tuo atveju, kai augalų derlingumas be mikroelementų negausus. Pvz., kai žieminių kviečių derlingumas be mikroelementų siekia 8 t/ha ir daugiau, tai nuo mikroelementų derlingumo priedas (procentais) bus mažesnis negu tuo atveju, kai derlingumas be mikroelementų sieks 5 t/ha.

Tęsinys kitame numeryje