Grūdų sektorius tampa vienu svarbiausių Lietuvos žemės ūkyje ir jo augimas atskleidžia spręstinas problemines sritis.

Bendroje Lietuvos žemės ūkio produkcijos struktūroje auginamų javų produkcija sudaro 34,3 proc. Iš ES-28 šalių Lietuva 2016 m. pagal kviečių eksportą buvo šešta. Tačiau grūdų ir malybos produktų eksporto struktūroje malybos produkcija 2016 m. sudarė tik 17 procentų.

Grūdinių augalų pasėlių plotas 2016 m., palyginti su 2015 m., išaugo 5,3 proc., o palyginti su paskutiniųjų penkerių metų vidurkiu – 21,3 proc. Dėl nepalankių orų 2016 m. grūdinių augalų derlingumas buvo mažesnis tiek palyginti su paskutiniųjų penkerių metų vidurkiu, tiek su 2015 metais, atitinkamai 2,0 ir 15,9 procento.

Palyginti su 2012 m., 2016 m. labiausiai padidėjo ankštinių augalų grūdams (89,2 proc.), žieminių (42,1 proc.) ir vasarinių (32,6 proc.) kviečių plotai. Labiausiai sumažėjo rapsų (41,8 proc.), žieminių (42,2 proc.) ir vasarinių (33,3 proc.) rugių plotai. 2016 m. grūdinių augalų struktūroje javai sudarė 84,7 procento.

„Eurostato“ duomenimis, ES-28 javų pasėlių plotas 2016 m., palyginti su 2015 m., sumažėjo 1,2 proc. Labiausiai plotas padidėjo Kroatijoje (7,4 proc.) ir Latvijoje (7,0 proc.), o didžiausias mažėjimas užfiksuotas Kipre (15,4 proc.). Iš ES-28 šalių, svarbiausių kviečių eksportuotojų, 2016 m., palyginti su 2015 m., daugiausia šie pasėliai padidėjo Prancūzijoje (0,3 proc.), Lenkijoje (1,6 proc.) ir Latvijoje (7,7 proc.), o sumažėjo Vokietijoje (2,2 proc.) ir Rumunijoje (1,8 proc.).

Javų derlingumas ES-28 šalyse 2016 m. vidutiniškai siekė 5,2 t/ha ir buvo 0,3 t/ha mažesnis nei 2015 m. Didžiausias javų derlingumas pasiektas Airijoje (8,2 t/ ha), o žemiausias Kipre (2,2 t/ha). Kviečių derlingumas 2016 m. ES-28 šalyse vidutiniškai siekė 5,6 t/ha, t. y. buvo 0,7 t/ha mažesnis nei 2015 m. Didžiausias kviečių derlingumas buvo Airijoje (9,6 t/ ha), o mažiausias Graikijoje ir Portugalijoje (2,3 t/ha).

Lietuvoje bendras grūdinių augalų derlingumas 2016 m. buvo 6,3 proc. mažesnis nei 2012 m. Didesnis buvo tik grikių (27,8 proc.), kukurūzų (13,3), ankštinių augalų grūdams (1,0) ir rapsų (7,0 proc.). Lietuvai įstojus į ES, vidutinis grūdinių augalų derlingumas siekė 3,4 t/ha, o per 2004–2016 m., palyginti su 1990–2003 m., padidėjo 36 proc., javų derlingumas išaugo 38 proc. (žieminių – 43 proc., vasarinių – 29 proc.). ES-28 šalyse vidutinis grūdų derlingumas 2004– 2016 m. siekė 5,1 t/ha. Lietuvoje grūdinių augalų derlingumas kintamas, t. y. apskaičiuotoji javų derlingumo variacija per 2004–2016 m. sudaro apie 20 proc. Tai rodo, kad Lietuvos ūkiai turėtų orientuotis ne vien į derlingumo didinimą, bet ir į jo valdymą, taikydami išorines rizikos valdymo priemones.

Lietuvoje 2016 m. buvo prikulta 5 mln. 709,7 tūkst. t grūdų. Šis derlius buvo 12,4 proc. mažesnis nei 2015 m., tačiau didesnis nei pastarųjų penkerių metų vidutinis derlius, o palyginti su 2012 m. derliumi – 20,5 proc. didesnis. Derliaus mažėjimą 2016 m. lėmė 16 proc. sumažėjęs derlingumas, nors pasėtas plotas buvo 5 proc. didesnis. Rapsų derlius 2016 m., palyginti su 2012 m., sumažėjo 38 proc., nors derlingumas buvo 7 proc. didesnis, tačiau pasėtas plotas sumažėjo 42 proc. Ūkininkų ir šeimos ūkiuose išauginti javai 2016 m. sudarė 80 proc. viso javų derliaus, o išauginti rapsai – 69 proc. viso rapsų derliaus.

Supirkimas

Lietuvoje 2016 m. iš augintojų supirkta 17,4 proc. daugiau javų grūdų nei 2015 m., iš jų kviečių 44,1 proc. daugiau. Kadangi 2016 m. derliaus kokybė buvo prastesnė, tai I, II klasės maistinių ir III klasės pašarinių kviečių supirkimo kiekiai mažėjo. Tačiau 2016 m. buvo supirkta 5,3 karto daugiau IV klasės ir kitų kviečių nei 2015 m. Šių kviečių dalis 2016 m. sudarė 39 proc. viso supirkto kviečių kiekio, o 2015 m. – 10,6 proc. Labiausiai 2016 m., palyginti su 2012 m., didėjo kviečių, grikių ir salyklinių miežių supirkimas. Labiausiai mažėjo III klasės pašarinių kviečių, I klasės maistinių rugių ir kukurūzų supirkimo kiekiai.

Geras grūdų derlius Šiaurės ir Pietų pusrutuliuose 2016 m., padidinęs grūdų atsargas ir pasiūlą pasaulyje, lėmė 30 proc. mažesnes javų supirkimo kainas, palyginti su paskutiniųjų penkerių metų pasauline vidutine kaina. ES-28 šalyse javų supirkimo kaina 2016 m. buvo apibūdinama kaip žema ir stabili. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, 2017 m. pasaulyje prognozuojamas 1,8 proc. mažesnis, palyginti su 2016 m. rekordu, kviečių derlius, tačiau jis turėtų viršyti paskutinių penkerių metų vidurkį. Europos žemyne palankios meteorologinės sąlygos žiemą ir didesni pasėlių plotai turėtų padidinti 2017 m. kviečių derlių, ypač ES šalyse ir Rusijoje. Sukauptos atsargos, prognozuojamas geras derlius ateinančiais metais darys neigiamą įtaką grūdų supirkimo kainoms.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, 2016 m. pabaigoje ES šalyse kviečių supirkimo kaina svyravo nuo 129 Eur/t (Slovakijoje) iki 179 Eur/t (Belgijoje). Atitinkamu 2015 m. laikotarpiu kviečių supirkimo kainos svyravo nuo 149 Eur/t (Rumunijoje) iki 175 Eur/t (Belgijoje). Didžiausias neigiamas metinis kainos pokytis nustatytas Slovakijoje (29 proc.).

Lietuvoje grūdų supirkimo kaina 2016 m. buvo mažesnė daugiau nei 30 proc., palyginti su 2012 m., 20 proc. mažesnė nei paskutiniųjų penkerių metų vidutinė kaina ir daugiau kaip 10 proc. – nei 2015 m. vidutinė supirkimo kaina. Labiausiai 2016 m., palyginti su 2015 metais, sumažėjusi buvo kviečių supirkimo kaina (daugiau kaip 16 proc.), o palyginti su 2012 m. supirkimo kainomis, labiausiai pigo kvietrugiai (daugiau nei 40 proc.).

Perdirbimas

Lietuvos grūdų perdirbimo asociacijos duomenimis, grūdų perdirbimo įmonės plečia savo gamybą ne tik kiekybiškai, bet ir siekia gaminti daugiau aukštos pridėtinės vertės ir įvairaus asortimento produktų, t. y. įvairių košių, makaronų, greito paruošimo produktų, gliukozės sirupo, glitimo, baltyminių pašarų, probiotikų pašarams ir kt. Šalies grūdų perdirbimo įmonių produktų gamyba 2016 m., palyginti su 2012 m., augo, išskyrus ruginių miltų ir ruginės duonos. Pastarųjų metų gamybos rezultatus lyginant su ankstesnių metų rezultatais, matyti, kad mažėjo ruginių miltų gamyba (21 proc.), makaronų (12 proc.), pyrago ir konditerijos gaminių (6 proc.) ir ruginės duonos (1 proc.) gamyba. Be minėtų produktų, taip pat svarbi krakmolo, glitimo, gliukozės sirupo gamyba, kuri sudarė apie 300 tūkst. t per metus.

Palyginti su 2015 m., 2016 m. vidutinės grūdų produktų didmeninės kainos didėjo: konditerijos gaminių – 7,5 proc., grikių kruopų – 2,2, kitos duonos – 1,4, ruginių miltų – 0,2 proc. Mažesnės buvo kvietinių kruopų (9,0 proc.), ruginės duonos (3,7), kvietinių miltų (3,6), manų kruopų (1,4) ir šviežios duonos (0,6 proc.) kainos. O 2016 m., palyginti su 2012 m., labiausiai brango grikių kruopos (18,4 proc.) ir konditerijos gaminiai (17,2 proc.), labiausiai pigo ruginiai miltai (19,2 proc.) ir ruginė duona (7,2 proc.).

Palyginti su 2012 m., 2016 m. pigesni mažmeninėje rinkoje buvo tik aukščiausios rūšies kvietiniai miltai (5,5 proc.), o kiti analizuojami produktai brango. Palyginti su 2015 m. kainomis, pigo aukščiausios rūšies kvietiniai miltai (1,6 proc.) ir batonai iš kvietinių miltų (0,2 proc.), o grikiai ir makaronai brango, atitinkamai 13,6 ir 1,8 procento.

Balansas

Palyginti su 2012 m., 2016 m. grūdų derlius buvo didesnis 20,5 proc., nors derlingumas buvo mažesnis 6,3 proc., tačiau plotai išaugo 29,3 proc. Sukauptos atsargos metų pradžioje buvo didžiausios per analizuojamąjį laikotarpį: 2016 m. – net 2,5 karto didesnės nei 2012 m. Grūdinių augalų eksportas, išreikštas kiekiu, augo (2016 m., palyginti su 2012 m., padidėjo 1,8 karto), o importas sumažėjo 36,7 proc. Didėjant pasėlių plotams, išaugo ir grūdų sunaudojimas sėklai bei perdirbimui. Lietuvos apsirūpinimas grūdais yra aukštas, 2016 m. jis siekė 287 proc. Iš išauginto grūdų derliaus gyventojų vartojimo fondui teko tik 6,1 proc., o 77 proc. grūdų teko eksportui.

Užsienio prekyba

Pagrindinės javų grūdų eksportuotojos iš ES-28 šalių 2016 m. buvo Rumunija, Prancūzija ir Vokietija, atitinkamai jų eksportas sudarė 27, 21 ir 16 proc. viso grūdų eksporto. Pagrindinės javų grūdų eksporto rinkos buvo Alžyras (15 proc.), Saudo Arabija (14 proc.) ir Vietnamas (9 proc.).

Lietuva 2016 m. daugiausia iš auginamų javų eksportavo kviečių ir kviečių bei rugių mišinio, jie sudarė 92,8 proc. Palyginti su 2015 m., šių javų eksportas padidėjo 17 procentinių punktų. Lietuva buvo šeštoje vietoje tarp ES-28 šalių pagal kviečių eksportą. 2016 m., palyginti su 2015 m., javų grūdų eksportas, išreikštas kiekiu, padidėjo 10,8 proc., javų grūdų eksporto vertė sumažėjo 0,2 proc., o vidutinė eksporto kaina (169 Eur/t) buvo žemesnė 9,9 proc. Minėtą laikotarpį visų analizuojamų javų grūdų ir jų produktų (išskyrus kviečių) eksportas mažėjo.

Labiausiai sumažėjo miežių eksportas (88,7 proc.), kurį lėmė ir mažesnis (34,2 proc.) vasarinių miežių derlius, ir mažesnis (35,1 proc.) jų supirktas kiekis. Taip pat mažiau eksportuota rapsų (54,5 proc.), rugių (28,9), ruginių miltų (25,0), javų kruopų (11,1) ir kvietinių miltų (6,6 proc.). Lyginant 2016 m. javų grūdų ir jų produktų eksportą su 2012 m., matyti, kad beveik du kartus didėjo kviečių eksportas, o kitų javų ir rapsų eksportas mažėjo. Malybos produkcijos eksportas analizuojamu laikotarpiu išaugo, išskyrus ruginių miltų.

Lietuvos javų grūdų eksportas į ES valstybes 2016 m. padidėjo 10,7 procentinio punkto ir sudarė 44,4 proc. viso javų grūdų eksporto. Daugiausia į ES šalis eksportuota 2016 m.: į Latviją – 31,2 proc., Ispaniją – 31,0, Nyderlandus – 12,1, Vokietiją – 11,5 proc. Palyginti su 2015 m., eksporto dalis į Latviją padidėjo 2,9 procentinio punkto, į Nyderlandus – 8,4, į Vokietiją – 0,4, į Ispaniją sumažėjo 3,9 procentinio punkto. Palyginti su 2015 m., vidutinė eksporto kaina į ES šalis buvo 31,2 Eur/t mažesnė (164,3 Eur/t). 2016 m. javų grūdų eksporto į kitas trečiąsias šalis teko: Saudo Arabijai – 33,3 proc., Turkijai – 16,3 proc. ir Kenijai – 5,4 proc. Eksporto dalis, palyginti su 2015 m., į Saudo Arabiją sumažėjo 16 procentinių punktų, į Keniją – 2,0, į Turkiją padidėjo 7 procentiniais punktais. Eksporto kaina į trečiąsias šalis 2016 m., palyginti su 2015 m., sumažėjo 10,7 Eur/t ir sudarė 173,3 Eur/t.

Malybos produktų daugiausia (74 proc.) eksportuota į ES šalis, o palyginti su 2015 m., ši dalis sumažėjo 7,1 procentiniais punktais. Pagrindinės eksporto rinkos 2016 m. buvo Lenkija, Suomija ir Latvija, atitinkamai eksportuota 36, 20 ir 13 proc. visų į ES išvežtų malybos produktų. Daugiausia iš ES-28 šalių javų grūdų importo tenka Italijai (27 proc.), Ispanijai (22 proc.) ir Nyderlandams (14 proc.). Pagrindinės šalys eksportuotojos į ES buvo Ukraina (33 proc.), Kanada (17 proc.) ir Jungtinės Valstijos (13 proc.).

Lietuvoje javų grūdų importas 2016 m., palyginti su 2012 m., mažėjo 49 proc. ir sudarė 182,8 tūkst. t, o malybos produkcijos importas didėjo 18 proc. 2016 m., palyginti su 2015 m., javų grūdų importas sumažėjo10,7 proc. ir vidutinė javų grūdų importo kaina (244,4 Eur/t) buvo 5 Eur/t mažesnė nei 2015 m. Malybos produkcijos importas 2016 m. nežymiai buvo didesnis nei 2015 m. Malybos produkcijos importas pigo: vidutiniškai buvo mokama 388 Eur/t arba 58 Eur/t mažiau negu 2015 metais.

***

Javų plotai Lietuvoje didėja. Remiantis Ūkių apskaitos duomenų tinklo 2015 m. duomenimis, javininkystės ūkių grynosios pajamos, tenkančios vienam šeimos sąlyginiam darbuotojui, sudarė 19 355 Eur ir buvo 2,1 karto didesnės nei vidutiniškai ūkiuose bei 3,4 karto didesnės nei pienininkystės ūkiuose.