Kaimo turizmo verslo įtaka kaimo ekonomikai, kultūrai, socialinei ir gamtinei aplinkai turi teigiamų ir neigiamų aspektų.

Šios turizmo rūšies vystymas gerina gyventojų gyvenimo kokybę, skatina kultūrinio paveldo tausojimą, socialinių vertybių kūrimą, žinių ir savišvietos poreikio augimą, senųjų tradicijų atgaivinimą. Ši ekonominė veikla suteikia galimybę racionaliai panaudoti nederlingą kaimo vietovių erdvę, skatina verslumo iniciatyvas, pritraukia daugiau investicijų į regionus, gerina infrastruktūrą (naujus transporto kelius). Kita vertus, pernelyg išvystytas kaimo turizmo verslas gali sukelti ir nemažai neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, natūralaus kraštovaizdžio unikalumo sumažinimą, kultūrinio identiteto silpnėjimą. Todėl svarbu užtikrinti darnų ir subalansuotą vystymąsi, žmogaus ir gamtos santykių harmonizavimą.

Kiekvienam regionui būdingos savitos kaimo turizmo plėtojimo tradicijos bei ypatumai. Skiriasi ne tik šio verslo plėtojimo pradžia, jo vaidmuo ekonomikoje, tačiau ir turistams siūlomų apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio paslaugų galimybės, kaimo vietovių aplinkos savitumas.

Dėl kaimo turizmo paslaugų kompleksiškumo neįmanoma vienareikšmiai aiškinti sąvokos kaimo turizmas, kuri paprastai analizuojama siauresniąja ir platesniąja prasme. Siauresniąja prasme kaimo turizmas apibrėžiamas kaip turizmas neurbanizuotoje teritorijoje, kur žmonės verčiasi įvairia veikla, tačiau pirmiausia žemės ūkiu. Platesniąja prasme kaimo turizmas apima visas turistines veiklas kaimo vietovėje: medžioklę, žvejybą, jodinėjimą, gamtos pažinimą, irklavimą, sveikatinimo paslaugas, apgyvendinimą, žemės ūkį ir kitą tradicinę veiklą, įsiliejimą į kaimo gyvenimą. Kaimo turizmas yra veiksminga priemonė norint išsaugoti kultūros paveldo vertybes, gerinti ekologinę būklę, saugoti gamtos grožį ir užtikrinti tvarų augimą.

Turistų ir jų nakvynių skaičiaus įvairių apskričių kaimo turizmo sodybose palyginimas rodo, kad Klaipėdos regionas neužima lyderio pozicijų, nors turi unikalų geografinį pranašumą – yra įsikūręs prie Baltijos jūros, Kuršių marių ir keleto ežerų. Apskrityje gerai išvystyta transporto infrastruktūra, regioną lengva pasiekti automobiliu, lėktuvu, laivu ar traukiniu. Tačiau regiono kaimo turizmo sodybų paslaugų įvairovė gana maža, todėl šiuo požiūriu kraštas šalies mastu nekonkurencingas. Pavyzdžiui, Utenos apskrityje turistams siūlomos 169 kaimo turizmo sodybos (Klaipėdos – 64), vadinasi, galima sulaukti iki 2 kartų daugiau turistų.

Klaipėdos regione tik kelios sodybos gali pasiūlyti turistams edukacinių pramogų, sveikatinimo (SPA), vaistažolių rinkimo ir kt. paslaugų. Preliminariai paskaičiuota, kad 2012 m. sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų paklausa augo nuo 25 iki 35 proc. Ši situacija ateityje gali netenkinti Klaipėdos regionu susidomėjusių turistų poreikių.

Pritraukdamos daugiau užsienio turistų, kaimo turizmo sodybos galėtų uždirbti daugiau pelno, kurį galėtų investuoti į plėtrą: paslaugų asortimento atnaujinimą ir veiklos įvairinimą; infrastruktūros modernizavimą, užtikrinant gamtinės aplinkos tausojimą.

Klaipėdos regiono kaimo turizmo darnią plėtrą ir regiono patrauklumą padėtų didinti šios priemonės: produktų ar paslaugų gerinimas ir diversifikavimas; veiklos sinergija – glaudesnis sodybų bendravimas (kooperacija ir paslaugų diversifikavimas, pritraukiant edukacines ir kultūrines keliones); turizmo rinkos diversifikavimas; keturis sezonus veikiančių kurortų plėtra ir naujų įtraukimas; paslaugos kainų įvairinimas ir atsakingas bei tikslingas pajamų valdymas ir paskirstymas; įvairaus turizmo paslaugų plėtra – nacionalinis ir vietinis autentiškas kulinarinis paveldas; paukščių stebėjimas; ekoturizmas. Klaipėdos regionas turėtų ir galėtų plėtoti medicinos turizmą (medicinos turizmas apima sveikatinimą, t. y. ir gydymą, ir sveikatingumą – prevenciją: sveiką mitybą, aktyvų laisvalaikį, sportą, jogą, SPA procedūras.

Didinant kaimo turizmo sodybų paslaugų asortimentą ir darant regioną patrauklesnį vietos ir užsienio turistams, paslaugų pasiūla turi būti pristatoma ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje arenoje. Tai padėtų pasiekti dalyvavimas parodose ir renginiuose (masiniai, teminiai, ekskursijos), informacijos sklaida socialiniuose tinkluose, internetinių svetainių ir mobiliųjų programėlių kūrimas, pažintiniai turai žurnalistams ir kelionių organizatoriams ir kt.

Tam, kad regiono kaimo turizmo sodybos veiktų kaip integruota sistema ir vystytųsi darnios plėtros keliu, tikslinga parengti bendrą vietos plėtros strategiją. Šiam procesui įgyvendinti būtų pravartu sukurti kaimo turizmo sodybų tinklą (pritraukiant sveikatinimo paslaugas teikiančias organizacijas, mokslo bendruomenę), kuris plėtotų įvairias kaimo turizmo paslaugas.

***

Pasaulio turizmo organizacija (PTO) prognozuoja, kad iki 2020 m. Europos turizmo rinkos dalis pasaulyje turėtų mažėti nuo 57,8 iki 47 proc., tačiau tarptautinio turizmo vidutinis augimo tempas išsilaikys ties 3,1 proc. žyma ir 2020 m. Europoje planuojama sulaukti apie 717 mln. turistų, įskaitant ir kaimo turizmo sodybose poilsiaujančius turistus. Atvykstantys turistai, palyginti su vietiniais, išleidžia iki 3 kartų daugiau pinigų, todėl kaimo turizmas generuoja daugiau pajamų.

***

Statistikos departamento 2015 m. duomenimis, kasmet ligoninėse gydomas kas ketvirtas šalies gyventojas. Nuo 2006 m. ligoninėse gydytų ligonių skaičius vis augo ir vidutiniškai sudarė 750 tūkst. pacientų. Tam išleista 520 mln. eurų. „The Work Foundation“ 2010 m. atlikta analizė parodė, kad pagrindinė priežastis, nulemianti pacientų nedarbingumą, yra kaulų-raumenų ligos. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad sergamumo priežastis yra skirtingų veiksnių kompleksas, veikiantis vienu metu: pasyvus gyvenimo būdas ir nuolat mažėjantis fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, nesveika ir nesaikinga mityba, didėjantis antsvoris ir nutukimas, nuolat spartėjantis gyvenimo tempas, lydimas psichologinės įtampos ar streso. Dėl pagausėjusių ligų daugelio žmonių poreikis rūpintis sveikata yra gerokai išaugęs, tačiau dauguma neturi galimybių lankytis sanatorijose dėl palyginti aukštų aptarnavimo kainų, todėl paslaugų, padedančių išsaugoti ir stiprinti sveikatą bei supažindinančių su inovacinėmis sveikatingumo programomis kaimo turizmo sodybose, paklausa vis didėja.