Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas kasmet skaičiuoja ir atnaujina duomenis apie žemės ūkio ir maisto produktų kainų struktūrą (kainų grandines), t. y. kokia galutinio produkto kainos dalis atitenka žemdirbiams, perdirbėjams ir prekybininkams. Pristatome naujausius šio tyrimo duomenis.

Kiekviename produkto kūrimo proceso etape egzistuoja tam tikras užbaigtumas, kai tiekėjas ar gamintojas įvertina to produkto vertę, bet dažniausiai galutinę vertę nustato rinka. Norėdami įvertinti kiekvienas dalyvio – gamintojo, perdirbėjo ir prekybininko dalį, turime žinoti galutinio produkto sudedamąsias dalis: supirkimo kainą, didmeninę kainą ir mažmeninę kainą. Pavyzdžiui, norėdami sužinoti geriamojo pieno kainos struktūrą (toliau – grandinę), turime žinoti pieno vidutinę supirkimo kainą (žemdirbio dalis), pieno perdirbimo įmonėse išpilstyto geriamojo pieno vidutinę didmeninę kainą bei tokios pat pakuotės geriamojo pieno mažmeninę kainą. Į mažmeninę produkto kainą įskaitomas PVM tarifas, kurio dalis taip pat atsispindi kainos grandinėje.

Pieno produktai

Pieno produktų mažmeninių kainų struktūros reprezentacijai, atsižvelgiant į duomenų prieinamumą, produktų populiarumą ir skirtingą technologinį sudėtingumą, pasirinkti du gaminiai – 2,5 proc. riebumo geriamasis pienas plastikiniame maišelyje ir nefasuotas Tilsit tipo sūris. Jų kainų struktūrose procentine išraiška matomas mažmeninės prekybos dalies augimas ypač akivaizdus Tilsit sūrio kainoje. Mažmeninės prekybos dalis geriamojo pieno struktūroje 2017 m. kovą, palyginti su 2011 m. sausiu, padidėjo 0,1, o Tilsit sūrio – 9,6 procentinio punkto. Ši tendencija dar akivaizdesnė, palyginus 2017 m. kovo ir 2008 m. sausio kainų struktūros pokyčius: mažmeninės prekybos dalis geriamojo pieno struktūroje per šį laiką išaugo 15,9 procentinio punkto (nuo 13,2 iki 29,1 proc.), o Tilsit sūrio kainos struktūroje – 17,4 procentinio punkto (nuo 10,8 iki 28,2 proc.). Pastebimai didesnis mažmeninės prekybos antkainis būtiniausių produktų didmeninei kainai buvo taikytas 2008–2009 m. pasaulinės finansų krizės metu, nes sumažėjusios gyventojų pajamos lėmė ryškų nebūtiniausių prekių įsigijimo sumažėjimą, o verslą stengtasi išlaikyti pelningą. Koncentruota mažmeninė maisto produktų rinka suteikė pakankamai derybinės galios tai padaryti, mažinant kitų pieno produktų tiekimo grandinės dalyvių dalis, net mažėjant mažmeninėms kainoms. Vėliau derybinėmis galiomis irgi buvo naudojamasi, tad mažmeninės prekybos dalis išlaikė didėjimo tendenciją.

Pieno supirkimo ir perdirbimo įmonių dalis geriamojo pieno kainos struktūroje 2017 m. kovą, palyginti su 2011 m. sausiu, padidėjo 3,2 proc. punkto, o Tilsit sūrio kainos struktūroje sumažėjo 8,6 procentinio punkto. Per šį laiką supirkimo ir perdirbimo įmonių dalis svyravo nuo 23 iki 38 proc. geriamojo pieno kainos struktūroje ir nuo 20 iki 39 proc. Tilsit sūrio kainos struktūroje. Tai rodo, kad pasaulinėje rinkoje sumažėjus pieno produktų kainoms, Lietuvos rinkoje parduodamų produktų kainos dalis, tenkanti supirkimo ir perdirbimo įmonėms, išauga. Lietuvos pieno perdirbėjai eksportuoja apie 50 proc. savo pagamintos produkcijos, tad, siekdami išlaikyti pelningą veiklą, nepaiso sumažėjusių pajamų iš eksporto ir mažina pagrindinės žaliavos – pieno – kainą. Dėl to mažėja žemdirbių dalis. Neitin vieningi žemdirbiai dėl mažesnės derybinės galios neįstengia paveikti žalio pieno kainos mažinimo. Paskutinės pieno krizės metu atskirais mėnesiais žemdirbių dalis geriamojo pieno kainos struktūroje nesiekė 20 proc., o Tilsit sūrio kainos struktūroje – 21 proc., tačiau pakilimo metu 2013–2014 m. pakilo daugiau kaip 35 ir 38 proc. Žemdirbių dalis geriamojo pieno kainos struktūroje 2017 m. kovą, palyginti su 2011 m. sausiu, sumažėjo 3,3, o Tilsit sūrio kainos struktūroje – 1,0 procentiniu punktu.

Tarptautinio ūkių palyginimo tinklo (International Farm Comparison Network – IFCN) duomenimis, 2015 m. vidutinė metinė žemdirbių dalis geriamojo pieno struktūroje Lietuvoje ir Latvijoje buvo labai panaši – atitinkamai 24 ir 23 proc. Estijoje ir Lenkijoje ši dalis siekė 36 proc. Reikia atkreipti dėmesį, kad Lenkijoje PVM maisto produktams yra daug mažesnis nei Baltijos valstybėse. Esant vienodam arba panašiam PVM tarifui, Lenkijoje žemdirbių dalis būtų šiek tiek mažesnė nei Estijoje.

Pieno produktų kainų struktūrai vertine išraiška įtaką daro ne tik procentinis kainos pasidalijimas tarp tiekimo grandinės dalyvių, bet ir mažmeninių pieno produktų kainų pokyčiai. Tad mažmeninės prekybos pajamos (lyginant 2011 m. sausį ir 2017 m. kovą) iš geriamojo pieno pardavimo išaugo nuo 0,20 iki 0,22 Eur/ kg, pieno supirkėjų ir perdirbėjų – nuo 0,17 iki 0,21 Eur/kg, o žemdirbių liko nepakitusios ir sudarė 0,20 Eur/kg. Mažmeninės prekybos pajamos iš Tilsit sūrio pardavimo išaugo nuo 1,17 iki 2,01 Eur/kg, pieno supirkėjų ir perdirbėjų sumažėjo nuo 2,01 iki 1,65 Eur/kg, o žemdirbių išaugo nuo 2,04 iki 2,24 Eur/kg.

Mėsa

Mėsos kainų struktūros vertinimui pasirinkta neapdorota (žalia) galvijiena ir kiauliena. Tarpusavyje lyginta: gyvulių vertė skerdienos kaina, mėsos perdirbimo įmonių skerdienos kaina bei mėsos su kaulu mažmeninė kaina. Galvijienos kaina, palyginti su ES vidutine O2 kategorijos kaina (Lietuvoje jos pagaminama daugiausia), mūsų rinkoje yra 25–30 proc. mažesnė. Toks kainų skirtumas susidaro dėl didelio galvijienos pertekliaus. Panaši ir mažmeninė kaina. Dėl kiaulių trūkumo (apsirūpinimas sudaro mažiau kaip 50 proc.) jų supirkimo kaina prilygsta ES vidurkiui.

Per 2012–2017 metus galvijų supirkimo ir mažmeninės kainos mažai keitėsi, todėl ir galvijų augintojų dalis galvijienos grandinėje buvo beveik stabili: nuo 40 iki 50 proc. Mažesnė kainų grandinės dalis galvijų augintojams paprastai tenka liepos– spalio mėn., kai galvijų supirkimo kainos sumažėja dėl sezoniškumo, nors mažmeninė kaina dėl to nesikeitė. Žalios mėsos grandinėje būdinga maža skerdyklų ar mėsos perdirbimo įmonių dalis (skerdimas ir išpjaustymas): tik 5–10 proc. Iš vertinės kainų grandinės matome, kad mažmeninė galvijienos kaina nuo 2012 m. nedidėjo, o prekybininkų dalis 2012–2017 m. didėjo apie 10 proc. 2017 metų I ketvirtį keliais procentais paaugo galvijienos mažmeninė kaina, dėl to pora procentų didėjo ir galvijų augintojų dalis.

Kiaulių supirkimo ir kiaulienos kainos per 2012–2017 m. laikotarpį mažai kito. Per 5 metus mažmeninė kaina sumažėjo apie 6, o kiaulių supirkimo – apie 15 proc. Tik 2016 m. II pusmetį kiaulių supirkimo kaina padidėjo apie 20 proc., atitinkamai padidindama žemdirbių ir mažindama prekybininkų dalį apie 30 proc. Kiaulienos kainos grandinei būdingas kiaulių supirkimo kainų augimas II pusmetį.

Nuo 2014 m. pradėtos skaičiuoti ir didesnės pridėtinės vertės mėsos gaminių kainų grandinės: kiaulienos be kaulo, sprandinės ir nugarinės. Šių mėsos gaminių kiaulių augintojų dalys yra 10–12 procentinių punktų didesnės, tačiau bendros visų gaminių tendencijos yra panašios. Dėl tikslių didmeninių kainų duomenų stokos perdirbėjų ir prekybininkų dalys grandinėje yra pateikiamos kartu.

Grūdų produktai

Per 2011–2017 m. laikotarpį javų augintojams buvo itin palankių ir labai nepalankių metų. Išskirtiniai gero derliaus metai buvo 2012-ieji dėl palankių klimato sąlygų Lietuvoje, aukštų supirkimo kainų tarptautinėse biržose: didžiausias derlius (4 737 tūkst. t), aukščiausias derlingumas (3,94 t/ha), didžiausias supirkimas (3 092 tūkst. t), aukščiausia supirkimo kaina (205 Eur/t). O 2016 m. Lietuvoje išsiskyrė nepalankiomis klimatinėmis sąlygomis, lėmusiomis mažesnį derlių ir blogesnę jo kokybę. Tačiau lygindami 2016 m. rezultatus su paskutiniųjų penkerių metų vidurkiu, matome, kad javų derlingumas buvo mažesnis tik 0,2 proc., o grūdų derlius 16,8 proc. didesnis, supirkta 40,0 proc. grūdų daugiau, kurių supirkimo kaina buvo 20 proc. mažesnė.

Kaip keitėsi miltų, batono ir ruginės duonos kainų grandinės per minėtą laikotarpį.

Kvietiniai miltai. 2012 m. vidutiniškai didžiausia kainos dalis teko malūnui ir prekybai (44,2 proc.), o 2016 m. ši dalis padidėjo iki 54,2 proc. Augintojų dalis atitinkamai sumažėjo nuo 38,5 iki 28,4 proc. Kvietinių miltų mažmeninė kaina 2012 m. buvo 742 Eur/t, o 2016 m. siekė 732 Eur/t. Iš šios kainos 2016 m. augintojams vidutiniškai teko 208 Eur/t, malūnui ir prekybai 397 Eur/t. Taigi augintojų dalis, palyginti su 2012 m., sumažėjo 77,1 Eur/t, o malūno ir prekybos padidėjo 68,8 Eur/t. Palyginę 2016 m. rezultatus su 2012–2015 m. vidurkiu, matome, kad augintojų dalis sumažėjo 54 Eur/t, o malūno ir prekybos dalis padidėjo 47 Eur/t. 2017-ųjų pradžios (I ketv.) vidutinės kainos palyginimas su 2016 m. vidutine kaina rodo, kad kvietinių miltų kainos grandinėje padidėjo augintojų dalis (+12,0 Eur/t) ir sumažėjo malūno ir prekybos dalis (-9,6 Eur/t).

Batonas. Batono kainos grandinę sudaro augintojo, malūno, duonos pramonės, prekybos ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalys. 2016 m. vidutinė mažmeninė batono kaina siekė 1 600 Eur/t arba 21,7 Eur/t daugiau negu 2012 m. Didžiausia batono grandinėje dalis priklausė duonos pramonei 2012 ir 2016 m., atitinkamai – 43,9 ir 42,0 proc. Malūno ir prekybos dalys taip pat didėjo per šį laikotarpį (2,9 ir 2,8 procentinio punkto), o augintojų dalis ir duonos pramonės mažėjo (3,8 ir 1,9 procentinio punkto). Vertine išraiška 2016 metais, palyginti su 2012 m., augintojų dalis sumažėjo 58,0 Eur/t, malūno dalis padidėjo 48,2 Eur/t, duonos pramonės dalis sumažėjo 20,5 Eur/t ir prekybos dalis padidėjo 48,4 Eur/t. Palyginus 2016 m. rezultatus ir 2012–2015 m. vidurkį, išlieka ta pati kainos grandinės tendencija, tačiau skirtumai mažesni: augintojų dalis sumažėjo 39,3 Eur/t, malūno dalis padidėjo 24,7 Eur/t, duonos pramonės dalis sumažėjo 15,9 Eur/t, o prekybos dalis padidėjo 30,4 Eur/t. Palyginus 2017 m. pradžios (I ketv.) vidutinę kainą su 2016 m. vidutine kaina, batono kainos grandinėje sumažėjo augintojų (-9,6 Eur/t), malūno (-12,3 Eur/t) ir prekybos (-64,3 Eur/t) dalis, padidėjo duonos pramonės (+29 Eur/t) dalis.

Ruginė duona. Vidutinė ruginės duonos kaina 2016 m. sudarė 1 496 Eur/t ir buvo 43 Eur/t aukštesnė negu 2012-aisiais. Didžiausia dalis ruginės duonos kainos grandinėje teko duonos pramonei 2012 ir 2016 metais, atitinkamai 43,9 ir 44,1 procento. Palyginus 2016 m. vidutinę ruginės duonos kainą su 2012 m., jos struktūroje 4,8 procentinio punkto mažėjo augintojų dalis, duonos pramonės dalis didėjo 0,3, prekybos – 4,4 procentinio punkto, o malūno dalis nesikeitė.

Vertine išraiška prekybos įmonių pokytis buvo didžiausias – jų dalis padidėjo 75 Eur/t, o augintojų dalis labiausiai sumažėjo – 66 Eur/t. 2016 m. rezultatus lyginant su 2012–2015 m. vidurkiu, išlieka ta pati kainos grandinės tendencija, tačiau skirtumai mažesni: didžiausias pokytis buvo prekybos įmonių, jų dalis padidėjo 42 Eur/t, o augintojų dalis labiausiai sumažėjo – 33 Eur/t. Palyginę 2017 m. pradžios (I ketv.) vidutinę kainą su 2016 m. vidutine kaina, matome, kad ruginės duonos mažmeninei kainai padidėjus 18 Eur/t, kainos grandinėje padidėjo augintojų (+5,3 Eur/t), malūno (+2,2 Eur/t), prekybos (+8,8 Eur/t) dalis, sumažėjo duonos pramonės dalis (-1,8 Eur/t).