Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje į žemės ūkį investuojama daug, didžioji dalis investicijų skiriama moderniai technikai įsigyti, kuri lemia ne tik darbo našumą ir efektyvumą, bet ir glaudžiai siejasi su didesnės pridėtinės vertės kūrimu, ūkių konkurencingumu, žemės ir aplinkos tausojimu.

Šiuo metu pasaulinė žemės ūkio technikos rinka yra pirkėjų rinka, tai reiškia, kad sąlygas diktuoja pirkėjai, nes pasiūla jau seniai viršijo paklausą. Šiuolaikinės technikos gamintojai stengiasi patenkinti vartotojų poreikius, didelį dėmesį skirdami inovatyviems sprendimams, darbo procesų automatizavimui bei kokybės reikalavimams.

Žemės ūkio technika Lietuvoje prekiaujančios įmonės siūlo platų asortimentą įvairių gamintojų ir modelių javų kombainų. Įvertinant vyraujančias gamtines sąlygas Lietuvoje ir siekiant darbo našumo bei produkcijos kokybės, kombainai priskiriami pirmojo būtinumo investicijai. Remiantis Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registro duomenimis, Lietuvoje yra įregistruoti 7 976 javų kombainai, iš kurių tik apie 27 proc. sudaro nauji kombainai, kita likusi dalis yra naudotos derliaus dorojimo mašinos.

Ūkiuose javų kombainų parko amžiaus sklaida labai įvairi: didesniuose ūkiuose dirba iki 5 m. senumo javų kombainai, mažesniuose ūkiuose jų amžius siekia 20 m. ir daugiau. Tad potencialas javų kombainų rotacijai yra didelis. Į modernias technologijas, techniką ir inovatyvius sprendimus ypač daug investuoja stambūs ūkiai – tai sudaro jiems galimybę išlikti konkurencingiems rinkoje. Nors smulkių ūkių segmentas vis dar išlieka labai didelis, tačiau jis labiau orientuotas į naudotos technikos rinką.

Analizuojant situaciją javų kombainų rinkoje, stebimas ženklus kombainų skaičiaus didėjimas kasmet. Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registro duomenimis, per 2006–2016 metų laikotarpį javų kombainų parkas Lietuvoje padidėjo 14,2 karto, iš viso įregistruoti 7 182 javų kombainai, iš kurių tik 2 021 naujas (28 proc.) ir 5 161 naudotas (72 proc.). Pastaraisiais metais naujų įregistruojamų javų kombainų procentinė dalis mažėja, pavyzdžiui, 2014 m. ji sudarė tik 13,2 proc. tais metais įregistruotų kombainų. Naudotų javų kombainų rinkoje aktyvumas išlieka pastovus, joje gausu dalyvių tiek norinčių parduoti, tiek pirkti. Kadangi didžioji dalis pirkėjų nenori arba negali investuoti į naujus, brangius kombainus, todėl įsigyja jų galimybes ir poreikius tenkinančią naudotą techniką.

Pagrindiniai javų kombainų tiekėjai yra Vakarų šalių gamintojai, kurie vertinami už didesnį technikos patvarumą, geras technines, eksploatacines ir ekonomines charakteristikas. Tiesa, Rytų šalių gamintojų („Rostselmash“) javų kombainai sėkmingai konkuruoja tiek naujų, tiek naudotų javų kombainų rinkoje.

Aktyviausi javų kombainų rinkos dalyviai pagal apskritis yra Šiaulių (1 788 vnt.), Marijampolės (1 499 vnt.), Kauno (1 987 vnt.) ir Panevėžio (1 129 vnt.) apskrityse, mažiausiai javų kombainų įregistruota Alytaus (286 vnt.), Klaipėdos (311 vnt.) ir Telšių (325 vnt.) apskrityse.

Pagal gamintoją Lietuvoje populiariausi yra „Claas“ javų kombainai, kurių kasmet įregistruojama daugiausia ir apie 25 proc. jų sudaro nauji šio gamintojo kombainai. Antri pagal populiarumą yra „John Deere“, treti – „New Holland“ javų kombainai.

Javų kombainų pasiūla tiek naujos, tiek naudotos žemės ūkio technikos rinkoje yra didelė, jos paklausai įtaką daro nemažai veiksnių: ekonominė situacija šalyje, ES paramos priemonės, javų supirkimo kainos ir kt. Tačiau ne vien tik javų kombainų kiekybinis skaičius lemia kokybišką derliaus nuėmimą laiku. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas ir įsigyjamos technikos kokybei, našumui ir efektyviam panaudojimui.

2010–2016 metais sparčiai didėjo ne tik bendras javų kombainų parkas – ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės įsigijo daugiau galingesnių derliaus dorojimo mašinų. Bendras javų kombainų skaičius 2016 m. buvo 3,9 karto didesnis nei 2010 metais. Didžiausią javų kombainų parko dalį sudarė 160–240 kW galios javų kombainai, 320–400 kW galios javų kombainų skaičius per šį laikotarpį padidėjo 0,5 proc. 2012 metais buvo įregistruoti keturi pirmieji didesnės kaip 400 kW galios kombainai, o 2016 m. jie sudarė jau 0,5 proc. (41 vnt.) bendrojo javų kombainų parko. Pagrindiniai veiksniai, skatinantys galingesnių javų kombainų įsigijimą, yra ūkių stambėjimo tendencija, trumpas derliaus nuėmimo laikotarpis ir jam įtaką darančios meteorologinės sąlygos, taip pat ūkių konkurencingumo didėjimas.

Ir javų kombainų parko skaičiaus, ir jų galios didėjimas ne visada gali būti vertinamas teigiamai ir ekonomiškai naudingai. Vien tik kombaino įsigijimas jau yra labai brangi investicija, todėl smulkiuose ūkiuose, kurie Lietuvoje sudaro apie 80 proc., ji ne visada gali būti tikslinga. Alternatyva galėtų būti technikos nuoma arba žemės ūkio technikos (agroserviso) kooperatyvų kūrimas, kurie padėtų savo nariams vystyti ūkinę veiklą ir mažinti produkcijos gamybos išlaidas.

Nors analitikai prognozuoja, kad pasaulinė kombainų rinka per 2016–2020 metų laikotarpį augs iki 7,7 proc., tačiau Europos rinkoje tendencija priešinga. Javų kombainų pardavimai kasmet mažėja beveik visose Europos Sąjungos šalyse, išskirti galima būtų tik didesnės galios javų kombainus. Todėl prognozuoti ateities javų kombainų rinkos tendencijas gana sunku, tačiau pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas darbo našumui didinti, produkcijos savikainai mažinti, resursams tausoti, degalų sąnaudoms mažinti, telemetrinėms sistemoms diegti (siekiant ūkio valdymo ir darbų atlikimo efektyvumo) ir ekologiniam saugumui užtikrinti.