Įmonėje įdarbinant naują darbuotoją, sudaroma darbo sutartis. Ji laikoma sudaryta, kai susitariama dėl būtinųjų sąlygų – darbovietės, darbo funkcijų ir apmokėjimo. Galima susitarti ir dėl papildomų sąlygų (jos yra neprivalomos susitarti), pavyzdžiui, dėl papildomo darbo, išbandymo, mokymo išlaidų atlyginimo, nekonkuravimo, konfidencialios informacijos apsaugos, ne viso darbo laiko. Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais, po vieną darbdaviui ir darbuotojui. Darbo sutarties pakeitimai taip pat sudaromi raštu dviem egzemplioriais.

Pagal naują Darbo kodeksą nuo 2017 m. liepos 1 d. galima sudaryti šias darbo sutartis:

• neterminuotą;
• terminuotą;
• laikinojo darbo;
• pameistrystės;
• nenustatytos apimties;
• projektinio darbo;
• darbo vietos dalijimosi;
• darbo keliems darbdaviams;
• sezoninio darbo.

Iki darbo pradžios darbdavys priimamam darbuotojui privalo raštu (viename ar keliuose dokumentuose) pateikti šią informaciją: darbdavio kontaktus, darbo funkcijų atlikimo vietą, darbo sutarties rūšį, darbo funkcijų apibūdinimą, darbo pradžią, kasmetinių atostogų trukmę, įspėjimo terminą, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva, darbo užmokestį ir jo sudedamąsias dalis, užmokesčio už darbą mokėjimo terminus ir tvarką, darbuotojo darbo dienos arba darbo savaitės trukmę, informaciją apie įmonėje galiojančias kolektyvines sutartis, nurodant susipažinimo su šiomis sutartimis tvarką. Šiai informacijai pasikeitus, darbdavys prieš pasikeitimą turi pateikti informaciją darbuotojams. Šio reikalavimo galima netaikyti tik tiems darbuotojams, kurių darbo sutarties terminas yra trumpesnis negu vienas mėnuo.

Darbo sutartis įsigalioja, kai darbuotojas pradeda dirbti. Atsitinka taip, kad darbo sutartis gali neįsigalioti dėl darbuotojo arba darbdavio kaltės. Darbo kodeksas tokiais atvejais numato žalos atlyginimą. Kai sutartis neįsigalioja dėl darbdavio kaltės, jis privalo darbuotojui sumokėti kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo.

Sutarčiai neįsigaliojus dėl darbuotojo kaltės (neinformavus darbdavio prieš tris darbo dienas iki sutartos darbo pradžios), jis privalo atlyginti žalą darbdaviui, kurios dydis ne didesnis negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu dvi savaitės.

Darbuotojui pradėjus dirbti, pakeisti būtinąsias ar papildomas darbo sutarties sąlygas darbdavio iniciatyva galima tik gavus darbuotojo rašytinį sutikimą. Darbuotojas atsakymą turi pateikti per darbdavio nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos. Darbuotojui atsisakius dirbti pakeistomis sąlygomis, jis gali būti atleistas pagal Darbo kodekso 57 str. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės). Tačiau darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.

Apie darbuotojo priėmimą į darbą reikia pranešti SODRAI pateikiant 1-SD pranešimo formą mažiausiai prieš 1 darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nuo 2017 m. liepos 1 d. pasikeitė 1-SD pranešimo forma, joje reikia nurodyti darbo sutarties rūšį, nes dabar taikomi skirtingi SODROS tarifai dirbantiesiems pagal terminuotas (32,78 proc.) ir neterminuotas (31,18 proc.) darbo sutartis, todėl ir priimant darbuotoją reikia nurodyti, kokia sutartis su juo sudaryta.

Darbo užmokestis

Darbo sutartyje sutartas darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbo kodekse nuo 2017 m. liepos 1 d. įtvirtintas reikalavimas, kad minimalus darbo užmokestis gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, kuriam atlikti nereikalingi jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. Pasitikrinti, ar darbas priskiriamas nekvalifikuotam darbui, galima Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 9 grupėje.

Darbuotojui darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Darbo užmokestį galima mokėti ir kartą per mėnesį, bet tokiu atveju turi būti raštiškas darbuotojo prašymas. Darbdavys su darbuotoju už darbą per kalendorinį mėnesį turi atsiskaityti ne vėliau negu per 10 darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Vadinasi, darbo užmokestį išmokėti būtų galima kitu terminu (nei per 10 darbo dienų), jei dėl kito termino būtų susitarta darbo sutartyje.

Išmokėjus darbo užmokestį, darbdavys privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam priskaičiuotas, išskaičiuotas ir išmokėtas sumas ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Taip pat nurodyti dirbto laiko trukmę ir atskirai nurodyti viršvalandžių trukmę. Tai padaryti galima raštu arba elektroniniu būdu.

Darbo apmokėjimo sistema

Darbo kodeksas įpareigoja, kad įmonėse būtų darbo apmokėjimo sistema. Ji gali būti nustatoma kolektyvine sutartimi. Jei kolektyvinės sutarties nėra, o įmonėje vidutiniškai dirba 20 ir daugiau darbuotojų, tokią sistemą darbdaviui reikia parengti ir su ja supažindinti darbuotojus.

Darbo apmokėjimo sistemoje turi būti tokia informacija:

• darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus);
• papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka;
• darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.

Darbo santykių pabaiga

Pasibaigus darbo sutarčiai, su darbuotoju reikia atsiskaityti iki paskutinės jo darbo dienos, nebent darbdavys ir darbuotojas susitaria, kad su juo bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Darbo kodeksas taip pat leidžia kitą būdą. Jei išmoka neviršija darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Vadinasi, jei darbdavys negali išmokėti išmokos darbo santykių pasibaigimo dieną, su darbuotoju jis gali susitarti kitą išmokėjimo datą.

Atleidus darbuotoją iš darbo, darbdavys turi informuoti SODRĄ, pateikdamas pranešimo formą 2-SD. Nuo šiol SODRĄ reikės informuoti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sutarties nutraukimo.