Nuolat besikeičiantys gamtiniai ir antropogeniniai veiksniai daro didelę įtaką kenkėjų plitimui rapsų pasėliuose, o kasmet kylantys kenkėjų protrūkiai atneša nemažų nuostolių. Dėl kenkėjų įvairovės ir jų gausos dažniausiai, deja, priimami klaidingi sprendimai - taikomi netinkami įvairūs augalų apsaugos metodai, neatsakingai pasirenkami augalų apsaugos produktai ir jų naudojimo laikas.

Rapsų augalams pavojingi įvairūs kenkėjai: rapsinės (Psylliodes chrysocephala) ir kryžmažiedinės (Phyllotreta spp.) spragės, rapsiniai žiedinukai (Meligethes aeneus), kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai (Ceutorhynchus pallidactylus), ankštariniai paslėptastraubliai (Ceutorhynchus obstrictus), ankštariniai gumbauodžiai (Dasineura brassicae) ir kt. Šie žalingiausi kenkėjai rapsų augalams gali kenkti įvairiais jų augimo tarpsniais - nuo daigų iki ankštarų formavimosi. Kiti kenkėjai, susiklosčius palankioms sąlygoms jiems plisti bei nepalankioms rapsams augti, taip pat gali būti labai žalingi.

Augalų apsaugos produktų naudojimas, neatsižvelgiant į žalingumo ribas ir situaciją konkrečiame lauke, keičia ekosistemų pusiausvyrą. Žūstant kenkėjams, kartu su jais naikinami ir natūralūs kenkėjų priešai. Siekiant sumažinti kenkėjų plitimą, gausumą bei daromą jų žalą rapsų augalams, turi būti skirtas didelis dėmesys integruotai kenksmingųjų organizmų kontrolei.

Šiuo metu vis daugiau dėmesio skiriama integruotos kenkėjų kontrolės strategijos plėtrai. Dažniau atsižvelgiama į insekticidų naudojimo laiką ir dažnumą, siekiant sumažinti sunaudojamų insekticidų kiekį ir išsaugoti natūralius biologinės apsaugos agentus.

Vis dėlto kenkėjų kontrolė rapsų pasėliuose didžia dalimi remiasi cheminių apsaugos produktų - insekticidų naudojimu. Insekticidų pasirinkimas labai svarbus žingsnis mažinant kenkėjų žalą rapsuose. Visų pirma, reikalingas nuoseklus rapsų pasėlių stebėjimas, kenkėjų atpažinimas, kenkėjų ekonominio žalingumo ribų žinojimas, taikymas profilaktinių, agrotechninių apsaugos nuo kenkėjų priemonių: tinkamos sėjomainos taikymas, tinkamas pasėlių paruošimas sėjai, tinkamas sėjos laikas ir pasėlio tankumas ir kt.

Rapsinės spragės

Rapsų augalams kenkia rapsinių spragių (Psylliodes chrysocephala) lervos. Rapsinių spragių lervos įsigraužia į lapkočius, padaro takus jų viduje ir taip grauždamos pasiekia pumpurą. Rapsinės spragės pavojingiausios daigams ir jauniems rapsams. Ligoti augalai būna silpnesni, prasčiau auga, tampa jautrūs šalnoms, gali ir žūti. Labiau pažeidžia žieminius negu vasarinius rapsus.

Rudenį, pastebėjus, kad rapsinių spragių vabalai apgraužia 10 proc. lapų paviršiaus ir esant palankioms kenkėjams plisti sąlygoms (šilta ir sausa), efektyviausia augalų apsaugos priemones taikyti, kai augalas yra dygimo - lapų vystymosi tarpsnio. Insekticidai efektyvūs tik nuo vabalų. Išsiritus lervoms dirvoje ir joms įsigraužus į lapkočius, apsauga nuo spragių insekticidais tampa neveiksminga. Rapsinių spragių lervas, kol jos dar neįsigraužusios į lapkočius, naikina tik sisteminiai insekticidai.

2015-2016 m. atlikti spragių atsparumo piretroidams (lambda-cihalotrinui ir tau-fluvalinatui) tyrimai. Ištyrus rapsinių spragių populiacijas 2015 m., buvo nustatytos visos trys jų jautrumo lambda- cihalotrinui grupės. Daugiau kaip pusė (57,1 proc.) tirtų šių kenkėjų populiacijų, surinktų iš Kėdainių, Pakruojo, Pasvalio ir Vilkaviškio rajonų, buvo tikėtinai atsparios lambda-cihalotrinui. Pernai, 2016-aisiais, 90 proc. tirtų rapsinių spragių populiacijų, surinktų iš skirtingų rajonų, buvo tikėtinai atsparios lambdacihalotrinui. Jautrių lambda-cihalotrinui rapsinių spragių populiacijų 2016 m. nebuvo nustatyta. Visos tirtos rapsinių spragių populiacijos 2015-2016 m. buvo tikėtinai atsparios tau-fluvalinatui.

Kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai

Atsinaujinus žieminių rapsų vegetacijai, jų stiebo ilgėjimo tarpsniu, į rapsų pasėlius pradeda migruoti kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai (C. pallidactyllus). Vabalai nelabai žalingi, tačiau jų lervos - labai. Jos kenkia rapsų stiebams - maitinasi vidiniais stiebo audiniais. Lervos yra 3-5 mm ilgio gelsvai baltos, mažomis rudomis galvomis. Išsiritusios lervos iš pradžių graužia lapkočių audinius, vėliau iš lapkočių įsigraužia į stiebus ir stiebų viduje išgraužia landas, kuriomis pasiekia stiebo šerdį ir gali įsigraužti per visą stiebą iki pat šaknies. Pažeisti augalai pradeda gelsti, dažniausiai pradžioje gelsta viena lapo pusė. Ligoti augalai gali lengviau užsikrėsti grybinėmis ligomis ar bakteriniais puviniais.

LAMMC Žemdirbystės institute atlikti tyrimai, per kuriuos buvo nustatytas insekticidų efektyvumas nuo kopūstinių stiebinių paslėptastraublių žieminiuose rapsuose. Insekticidai naudoti žieminių rapsų stiebo augimo tarpsnio pradžioje (kai stiebas pakilęs nuo dirvos paviršiaus 10-20 cm). Tyrimai patvirtina, kad stiebų kenkėjai yra gerokai žalingesni žieminiams rapsams.

Žieminiuose ir vasariniuose rapsuose naudoti kontaktinio ir sisteminio poveikio insekticidai efektyviai mažino pažeistų stiebų kiekį, palyginti su kontrolinio varianto laukeliais. Palyginus kontaktinio ir sisteminio poveikio insekticidų efektyvumą, jų poveikis, mažinant stiebų pažeidimus, buvo panašus.

Rapsiniai žiedinukai

Rapsinių žiedinukų (Meligethes aeneus) vabalai žalingiausi nuo skrotelės tarpsnio iki butonizacijos pabaigos. Pažeidžia butonus, todėl jie nubyra ir žiedai bei ankštaros nebeišsivysto. Pavasarį, temperatūrai pakilus iki 12 ^oC, vabalai pradeda maitintis įvairių aplink žiemojimo vietas augančių augalų žiedadulkėmis. Į žieminių rapsų pasėlius migruoja temperatūrai pakilus iki 15 ^oC, vėliau skrenda į vasarinius rapsus. Žemesnėje temperatūroje vabalai būna ne tokie aktyvūs ir ne tokie žalingi. Kiaušinėlius (nuo 1 iki 6) deda į pumpurus. Lervos išsirita per 4-9 dienas. Pirmojo ūgio lervos maitinasi pumpuro žiedadulkėmis, kol žiedas prasiskleidžia. Antro ūgio lervos migruoja į aukščiau žiedyne esančius žiedus ir maitinasi jų žiedadulkėmis.

Rapsiniai žiedinukai ekonominiu požiūriu yra labai žalingi kenkėjai rapsų pasėliuose, todėl rapsų pasėliuose stiebo augimo ir butonizacijos tarpsniais didelis dėmesys turi būti skiriamas šių kenkėjų stebėjimui ir rapsų apsaugai nuo jų. Rapsų augintojams, prieš nusprendžiant naudoti insekticidus, patartina nustatyti kenkėjų gausumą konkrečiame rapsų pasėlyje. Rapsinių žiedinukų žalingumo ribos Lietuvoje specialiais tyrimais nenustatytos. Kitų šalių duomenimis, jei stiebo augimo tarpsnio pradžioje vienam augalui tenka vidutiniškai 1-2 žiedinukai, butonizacijos tarpsniu - 3-4, rekomenduojama naudoti insekticidus.

Pastarųjų metų duomenys patvirtino, kad rapsinių žiedinukų rezistentiškumo piretroidų klasės insekticidams problema Lietuvoje yra aktuali, kaip ir kitose Europos šalyse. Nustatyta, kad dauguma rapsinių žiedinukų populiacijų, surinktų iš įvairių šalies rajonų, yra vidutiniškai rezistentiškos ar rezistentiškos piretroidų klasės insekticidams. Rapsinių žiedinukų atsparumas atsirado dėl to, kad daugelyje šalių 15-20 metų jiems naikinti buvo naudojami tik piretroidų klasės insekticidai. Piretroidų klasės insekticidai palyginti pigūs ir dažnai naudojami profilaktiškai, neatsižvelgiant į rapsinių žiedinukų žalingumo ribas.

Ankštariniai paslėptastraubliai ir ankštariniai gumbauodžiai

Rapsų ankštaras pažeidžia ankštarinių paslėptastraublių (Ceutorhynchus obstrictus) ir ankštarinių gumbauodžių (Dasineura brassicae) lervos. Ankštariniams paslėptastraubliams palankios sąlygos plisti susidaro esant šiltam ir sausam orui, kai oro temperatūra pasiekia 15 °C. Apie tris savaites pasimaitinusios patelės padeda kiaušinėlius į ankštaras. Suaugėlių pakenkimo simptomai yra sunkiai pastebimi, nes mažos duobutės augalo audiniuose greitai užgyja.

Ankštariniai gumbauodžiai labai smulkūs. Per metus susiformuoja trys jų generacijos. Pirmoji vystosi žieminiuose rapsuose, antroji ir trečioji - vasariniuose rapsuose. Kenkia šiltomis, saulėtomis ir nevėjuotomis vasaromis. Pažeistos ankštaros gelsta, būna deformuotos ar gumburiuotu paviršiumi, vėliau tokios ankštaros plyšta.

Labiausiai ankštarų kenkėjai išplinta rapsų lauko pakraščiuose, todėl dažnai, apžiūrint rapsus vien lauko pakraščiuose, šių kenkėjų išplitimas ir žalingumas pervertinamas. Ankštariniai gumbauodžiai silpnai skraido (gali nuskristi iki 1 km atstumą), todėl labai svarbu laikytis sėjomainos reikalavimų. Kenkia ankštarinių paslėptastraublių ir ankštarinių gumbauodžių lervos, tačiau efektyviausia yra naikinti kenkėjų suaugėlius per jų migraciją į rapsų laukus, kai rapsai yra žydėjimo tarpsnio pabaigoje - ankštarų tarpsnio vystymosi pradžioje. Išsiritus kenkėjų lervoms ankštarose, insekticidai jau neveiksmingi.

Tyrimai nuo ankštarų kenkėjų atlikti žieminių rapsų pasėliuose. Tyrimams naudoti sisteminio ir kontaktinio poveikio insekticidai. Nustatyta, kad, naudojant kontaktinio ir sisteminio poveikio insekticidus, žieminiuose rapsuose esmingai sumažėjo pažeistų ankštarų, palyginti su laukeliais, kuriuose insekticidai buvo nenaudojami. Esminių skirtumų žieminiuose rapsuose tarp kontaktinio ir sisteminio poveikio insekticidų nenustatyta. Efektyviausiai ankštarinių kenkėjų lervas mažina sisteminio poveikio insekticidas, panaudotas nuo žydėjimo vidurio iki pabaigos.