Labai norint, galima padaryti viską. Padovinio žemės ūkio bendrovės vadovas Gintautas Gumauskas tai įrodė ne kartą, įgyvendinęs, regis, neįgyvendinamų projektų. Šioje pažangioje Suvalkijos bendrovėje investicijos nestabdomos net pieno krizės laikotarpiu.

Padovinio bendrovės pagrindinė kryptis – pieno gamyba. Naujai pastatytos fermos ir jose sumontuotos šiuolaikiškos technologijos tikrai patenka tarp pažangiausių Vakarų Europos ūkių. Tokį pavyzdinį ūkį G. Gumauskas kūrė metai iš metų, diena po dienos. Karvių nuolat daugėjo, pieno produktyvumas didėjo, o kartu keitėsi ir technologijos.

Naujausia jų – pavasarį bendrovėje sumontuota vokiečių „GEA Farm Technologies“ kaskadinė mėšlo separavimo sistema X-Press. Per tūkstantį melžiamų karvių turinčiai bendrovei investicija į mėšlo separatorių tikrai atsipirks, nes, pasak G. Gumausko, „iš mėšlo padaroma medžiaga, kurią galime panaudoti dar kartą.“ Bendrovės gyvulių ūkį sudaro ne tik pieniniai galvijai, bet ir elniai, arkliai, bitės.

Atnaujinimo darbai nesibaigia

Padovinys – kaimas netoli Marijampolės, pro kurį teką Dovinės upė, suteikusi šiai vietovei pavadinimą. G. Gumauskas čia dirba nuo 1980 metų ir jau 25 metus, nuo pat šio ūkio virsmo žemės ūkio bendrove, jai vadovauja. Jam čia pažįstamas kiekvienas žemės lopinėlis, kiekvienas ir seno, ir naujo pastato kampas, kiekvienas medis. Apsižvalgius aplink nesunku įsitikinti, kad Padovinyje dirbama ne tik siekiant kuo didesnės ekonominės naudos, bet ir su meile. Bendrovės vadovas sako, kad visos investicijos daromos ne tik dėl gyvulių gerovės, kad jie duotų kuo daugiau produkcijos, bet ir norint užtikrinti geras darbo sąlygas 110 čia dirbančių žmonių.

Padovinyje laikomos holšteinizuotos Lietuvos juodmargės. Balandį melžiamų karvių buvo 1 111. Vidutinis primilžis iš karvės pasiekė 10 800 kg pieno per metus, t. y. per dvejus metus padidėjo 1 500 kg. Per dieną bendrovėje pagaminama 34 t, parduodama – 32 t natūralaus pieno. „Bandą dar padidinsime maždaug 200 melžiamų karvių, kai iš jų tvarto iškelsime užtrūkusias. Tuomet plėtra bent jau artimiausią laikotarpį bus baigta“, – sakė ponas Gintautas.

Karvės laikomos dviejose moderniose 140 m ilgio ir 34 m pločio fermose. Pašarus jose dalija savaeigis pašarų dalytuvas. Pirmoji karvidė kartu su melžimo patalpa 2012 m. pastatyta ant pylimo, išpylus 6 m grunto, kita pradėjo dirbti 2014 m. 2015-aisiais įrengti veršiavimosi skyriai, dar po metų – 500 vietų veislinių telyčių tvartas, pastatytas su ES parama.

Artimiausiuose bendrovės planuose – senojo fermos komplekso rekonstrukcija: šįmet iš pagrindų atnaujins užtrūkusių karvių tvartą, po to imsis prieauglio tvarto. Ir čia diegs naujas technologijas.

„Atsinaujinimas niekada nesibaigia. Jei nori normaliai dirbti, o ne vargą vargti, turi diegti naujas technologijas“, – sako G. Gumauskas.

Karves melžia skambant klasikinei muzikai

Pieno supirkimo kaina balandį tik vos ne vos dengė Padovinio bendrovės pagaminamo pieno savikainą. „Tokia padėtis nekelia teigiamų emocijų. Mums kiekvienas centas už kilogramą pieno labai brangus. Pavasarį jo kaina kas mėnesį po centą mažėjo, o tai bendrovei reiškia 16 tūkst. eurų nuostolių kiekvieną mėnesį. Jeigu pienas kelis kartus pigesnis už vandenį, tai nėra normalu“, – savo nuomonę išsako Gintautas.

Padovinio bendrovę gelbsti didelis pagaminamo pieno kiekis. Pasak jos vadovo, fermoms prižiūrėti ir tokiam pieno kiekiui pagaminti užtenka tiek pat darbuotojų, kiek ir 200 karvių fermoje, o tai, pasak jo, „ir yra visų skaičiavimų esmė“. Tiesa, ir darbininkai, dirbantys naujoje fermoje, uždirba daugiau, negu dirbę senojoje, nes čia reikia daugiau gebėjimų.

Bendrovė 80 proc. pajamų gauna iš gyvulininkystės, šiek tiek jų uždirba ir iš augalininkystės, dirba 2 800 ha žemės, didžioji jos dalis skirta pašarų gamybai. Parduodami tik javai ir rapsai.

Karvės melžiamos „GEA Farm Technologies“ 40 vietų melžimo karuselėje, skambant klasikinei muzikai. Dviem pamainomis dirba šešios melžėjos.

Bendrovės vadovas rūpinasi ir savo darbuotojais, jų darbo sąlygomis, kad būtų motyvuoti gerai atlikti pareigas. Padovinyje puikiai įrengtos darbo ir poilsio patalpos, bendrovė turi netgi nedidelį viešbutį, kuriame priima į praktiką atvykstančius studentus. Vasarą Padovinio ŽŪB laukia studentų iš Ispanijos.

Separuotą mėšlą panaudoja kraikui

Iš viso bendrovėje su prieaugliu ir buliais laikoma 2 700 gyvulių. Kai yra tiek gyvulių, yra ir tam tikrų rūpesčių – išlaistyti srutas, o atstumai tarp laukų nemaži, reikia ir 14 km pavažiuoti; surinkti iš visų laukų ir susivežti žieminių kviečių šiaudus, tinkamai sandėliuoti, kad būtų kokybiški. 15 tūkst. šiaudų ritinių minimaliai reikia gyvulių kraikui per metus. „Būtent šie dalykai, didelis fermą aptarnaujančių žaliavų poreikis ir pasėjo mintį, kad reikia galvoti apie naujas technologijas“, – teigia G. Gumauskas. Nutarta statyti mėšlo separavimo sistemą, kuri padėjo išspręsti ir srutų laistymo, ir ritinių gamybos rūpesčius.

Apie naują mėšlo separavimo technologiją jis pradėjo galvoti 2015 m., ją išvydęs Hanoverio parodoje.

Kodėl pasirinko būtent GEA technologiją? „Prisiklausiau visokių kalbų, visos technologijos turi vienokių ar kitokių niuansų, bet šios yra geras pats principas. Geras tuo, kad šiuo metodu atliekamas mėšlo spaudimas, ištraukiama drėgmė, neskaldant, netrinant kietosios frakcijos. Tiesiog mėšlas guminiais volais spaudžiamas prie sieto, išspaudžiama skystoji frakcija, jis krinta ant kito volo, po to dar ant kito. Tokiu atveju, net ir išdžiūvus frakcijai, kuri išeina iš organizmo kaip mėšlas, nėra taip susmulkinta, nedulka, o vasarą fermai tai daro labai didelę įtaką“, – paprastais žodžiais mėšlo separatoriaus veikimo principą aiškina G. Gumauskas.

Kaskadinė mėšlo separavimo sistema X-Press, pagrįsta spaudimu, visų pirma skirta sausąją frakciją panaudoti karvių guoliavietėms kreikti, tai ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios Padovinio ŽŪB pasirinko būtent šią technologiją. „Man svarbiausia, kad karvėms būtų gerai. Gyvulys ant tokio kraiko noriai eina gulti, nekapsto. Sąnariai, kojos, apynagės tokiame kraike pradžiūsta, tad ir gyvulių sveikatingumui turi įtakos. Vadinasi, karvė galės ilgiau stovėti prie puotos stalo, o paėdusi atsiguls ir gamins daugiau pieno“, – buvęs veterinarijos gydytojas žino, ką sako, ir, žiūrėdamas į guoliavietėse patogiai įsitaisiusias atrajojančias karves, priduria, kad paklotas guoliavietėse – kaip geriausias čiužinys.

Jis skaičiuoja, kad, įvertinus gyvulių sveikatingumą, šiaudų rinkimo, suvežimo, ritinių gamybos, mėšlo įterpimo kainą, taip pat agregatų užsikimšimui, krapštymui sugaištą laiką, sąnaudas ir kita, mėšlo separavimo sistema atsipirks per 5 metus. „Ir, aišku, jeigu intensyviai dirbsime. O taip dirbti privalome, nes kreikti guoliavietes 1 200 karvių reikia kone kiekvieną dieną“, – pastebi G. Gumauskas. Šios mėšlo separavimo technologijos privalumų yra ir daugiau – reikės mažiau talpų mėšlui; atskirta skystoji frakcija yra ne tokia tiršta, todėl ją lengviau paskleisti laukuose, ji nėra tokia „agresyvi“.

G. Gumauskas žvelgia dar toliau: neapibrėžtuose ateities planuose būtų ir biodujų jėgainės statyba, iš fermose kasdien sukaupiamo mėšlo 600 kilovatų generatorius galėtų dirbti ištisą parą ištisus metus ir gaminti šilumos energiją. O tos energijos užtektų išdžiovinti ūkyje primelžtam pienui, t. y. galėtų gaminti pieno miltelius. Tačiau, kol nėra aiškios valstybės politikos dėl atsinaujinančių energijos šaltinių, greito tokių planų įgyvendinimo G. Gumauskas net nesvarsto. „Apie viską pagalvota, bet dabar tam dar ne laikas“, – teigia jis. Vis dėlto žinant, kad Gintautas anksčiau ar vėliau savo planus vis tiek įgyvendina, galima tikėtis, kad ir šie projektai išvys dienos šviesą.

Naujosios technologijos panaudojimo galimybės

UAB „Biržų žemtiekimas“, diegusios mėšlo separavimo sistemą Padovinyje, gyvulininkystės įrangos pardavimų vadovas Laisvūnas Aušra ir „GEA Farm Technologies“ produktų grupės pardavimų vadovas Tadas Jaramičius pabandė išaiškinti, kokia tai „avantiūra“ ir kokias galimybes bei naudą ši technologija suteikia ūkiui.

Po mėšlo atskyrimo kaskadinėje mėšlo separavimo sistemoje X-Press gautas substratas turi 30–34 proc. sausųjų medžiagų. Kraikui naudojama taip pagaminta frakcija, nuo gautos su sraigtine sistema skiriasi tuo, kad išsaugoma augalinių pluoštų struktūra. Taip paruoštas kraikas yra purus, nesusiguli, optimalus gyvuliui ir netgi geresnis negu šiaudai, jeigu fermoje geras mikroklimatas.

Kraiko poreikis įgilintoms guoliavietėms – 7–10 kg per parą vienai karvei. Likusi nuo kreikimo sausoji frakcija gali būti naudojama kompostavimui, deginimui, kaip priedas – kombinuotųjų pašarų gamybai.

Ūkininkai, kurie pradeda domėtis šia technologija, pirmiausia pabrėžia, kad ji reikalinga frakcijoms atskirti dėl rezervuarų talpos trūkumo. O kaskadinė mėšlo separavimo sistema, kuri atskiria kietą frakciją nuo skystos, leidžia sutaupyti iki 20 proc. rezervuaro talpos. Taip pat ūkininkai ją renkasi dėl laukų tręšimo technologijos ir, kaip Padovinio ŽŪB, dėl poreikio naudoti daug kraiko.

Skystoji mėšlo frakcija po separavimo turi tik 1–3 proc. sausųjų medžiagų, būtent todėl reikia mažesnių talpų srutoms saugoti ir mažiau energijos jas išmaišant prieš išvežimą. Laistant jas kaip trąšas laukuose, teigė „Biržų žemtiekimo“ atstovai, tokios srutos nenudegina augalų, užtikrina greitesnį žolių augimą, ankstesnį jų nupjovimą, gausesnį žolės derlių. Be to, teigiama, su tokiomis srutomis sumažinamas pievos užkrėtimas piktžolių sėklomis, nes jos lieka kietojoje frakcijoje.

Tyrimai parodė, kad separuotoje (kietojoje) frakcijoje gerokai padidėja fosforo koncentracija, todėl jį galima tikslingai paskirstyti laukuose su kompostu. O didžioji dalis azoto ir kalio lieka skystojoje frakcijoje, todėl, ja laistant laukus, dirva papildoma šių būtinų elementų.