Noras maksimaliai išnaudoti gamybinius pajėgumus ir išlaikyti darbuotojų branduolį ištisus metus miško grybus ir uogas superkančią bei perdirbančią šeimos įmonę „Tandemus" skatina įvairinti veiklą ir ieškoti naujų sričių. Taip įmonės asortimente atsirado šaldytos uogos ir vaisiai, taip pat daržovės. Gerokai atnaujinę gamybinę bazę, verslininkai didina šaldytos produkcijos gamybos apimtis.

Šiuo metu įmonės teritorijoje Varėnoje pluša statybininkai ir įrengimų montuotojai - baigiami pastato renovacijos ir gamybinės bazės plėtros darbai. Pasak „Tandemus" savininkės ir direktorės Raidos Budrikienės, pastaruosius kelerius metus gamybinei bazei plėsti ir atnaujinti įmonė kasmet investuoja maždaug po 1 mln. eurų. Veiklai modernizuoti, inovatyviai įrangai įsigyti ir jai automatizuoti įmonė pasinaudojo ir europine parama.

„Gamyboje svarbiausia, kad būtų reikiama įranga, kad ji būtų tinkamai išdėstyta, o visi technologiniai procesai gerai suderinti. Tad ir investuojame pirmiausia ne į išorinį pastatų ar teritorijos sutvarkymą, o į įrengimus ir įrangą", - prioritetus dėsto R. Budrikienė, pasidžiaugdama įsigyta modernia šaldymo įranga, išplėsta šaldytuvų ir sandėlių baze.

Grybų versle - jau du dešimtmečius

Sutuoktiniai Vidmantas ir Raida Budrikiai miško gėrybių verslą Varėnoje pradėjo 1996 m., jo pagrindas - prekyba šviežiais grybais, tiksliau, voveraitėmis. Būtent ši sritis, Raidos teigimu, „įmonės arkliukas, kuris tempia visą vežimą ir leidžia plėstis", sudaro maždaug 80 proc. įmonės apyvartos. Voveraitės - tinkamiausios šviežių grybų prekybai, nes, su-darius tinkamas sąlygas, jų kokybė nepakinta ilgiausiai iš visų grybų. Per sezoną „Tandemus" superka maždaug 2 000 t šviežių voveraičių, didžiąją jų dalį ir parduoda šviežias, supakuotas pagal pirkėjo pageidavimus - nuo 100 g iki 3 kg medinėse dėžutėse. Beveik visos atrinktos ir surūšiuotos šviežios voveraitės parduodamos užsienio prekybos tinklams, daugiausia eksportuojama į Vokietiją, Šveicariją, taip pat Austriją, Prancūziją, Belgiją, Italiją, Skandinavijos šalis.

Pasak Vidmanto, einančio įmonėje komercijos direktoriaus pareigas, kiekvienais metais į vieną ar kitą šalį išvežami skirtingi grybų kiekiai (tai priklauso nuo jų derliaus atskirose šalyse), tačiau su dauguma užsienio pirkėjų įmonė bendradarbiauja jau ne vienus metus. „Europos šalyse gerai išvystytas pardavimo tinklas, o mūsų klientai yra stabilūs, stiprūs ir patikimi. Tiesa, gerus klientus reikėjo užsidirbti, užtikrinant produkcijos kokybę, stabilius kiekius ir tiekimą", - teigia V. Budrikis ir prasitaria, kad Lietuvą krėtusios krizės jų įmonė net nepajutusi. (Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija „Tandemus" 2013 m. apdovanojo Mažuoju eksporto prizu).

Vienintelė iš miško gėrybes eksportuojančių įmonių, „Tandemus" turi šveicarų patvirtintą ekologiškos miško produkcijos sertifikatą, leidžiantį ekologišką produkciją tiekti į Šveicariją. Ekologiškos miško gėrybės perkamos tik iš vienos vietos ir tik iš jos gyventojų. „Ne vieną kartą atsitiktinai atlikti tyrimai patvirtino, kad produkcija tikrai ekologiška. Kad gautume šį sertifikatą, kuriuo labai didžiuojamės, teko daug dokumentų pildyti, be to, šveicarai vertino ir pačios įmonės patikimumą, stabilumą", - įvertinimu džiaugiasi įmonės direktorė.

Voveraites verslininkai superka ne tik iš Lietuvos, Latvijos, bet ir Rusijos - iš pastarosios šalies atkeliauja bene didžiausi kiekiai, kasmet plečiamas ir tiekėjų ratas.

Be šviežių, įmonė taip pat siūlo sūdytų, šaldytų ar džiovintų grybų. Tiesa, ši asortimento dalis nėra didelė, nors perdirbamos ne tik voveraitės, bet ir kiti Lietuvos miškuose augantys grybai. Pasak įmonės vadovės, grybų verslas labai savitas ir specifinis, nes jau pats grybas išskirtinis produktas. „Jei nenori prarasti grybų kokybės, reikia juos kuo greičiau sutvarkyti ir pateikti galutiniam vartotojui. Niekada negali iš anksto numatyti grybų kainos ir kokybės, tad kaskart čia ir dabar tenka spręsti, ką su jais daryti. Be to, nuolat būtina išlaikyti tempą ir ritmiškumą. Jei nespėji, kažko nepadarai, vadinasi, tu nereikalingas", - verslo specifiką atskleidžia R. Budrikienė.

Kadangi šviežios voveraitės buvo ir yra daugiausia pakuojamos į įvairią medinę pakuotę, tad dar verslo pradžioje nuspręsta veiklą išplėsti medinių pintų ir kaltų krepšelių gamyba. Dabar įmonėje gaminama skirtingų dydžių ir formų medinė pakuotė naudojama ne tik savo produkcijai, bet ir eksportuojama, daugiausia į Vokietiją - ją itin pamėgo pievagrybių, vaisių, uogų, daržovių pardavėjai, pastaruoju metu vis dažniau mediniais krepšeliais domisi ir gėlininkai. 2003 m. įmonės gaminami krepšeliai apdovanoti parodos „Ką pasėsi..." medaliu.

Sezoną pradeda anksčiau

Įmonėje „Tandemus" visus metus dirba apie 150 darbuotojų, prasidėjus miško uogų ir grybų sezonui, šis skaičius išauga dvigubai. Pašnekovai neslepia, kad galėtų įdarbinti dar bent pusšimtį žmonių, tačiau nei Varėnoje, nei Alytuje neatsiranda norinčių ir galinčių dirbti. Pavyzdžiui, pernai, Vidmanto teigimu, įmonė galėjo supirkti ir parduoti gerokai daugiau voveraičių, tačiau pritrūko darbuotojų, nes, norint apsaugoti grybus nuo aplaužymų ir išsaugoti jų kokybę, geriausia juos rūšiuoti ne mašinomis, o rankomis.

Sezoninių darbuotojų paieškas sunkina ir tai, kad panašia veikla Varėnoje verčiasi dar kelios įmonės. „Siekdami išvengti sezoniškumo ir išspręsti sezoninių darbuotojų problemą, nusprendėme supirkti ir šaldyti ūkiuose užaugintas uogas, vaisius bei daržoves. Tad dabar sezoninius darbuotojus priimsime gerokai anksčiau ir išlaikysime ilgiau", - viliasi Raida.

Įmonėje įdarbinami ne tik darbingo amžiaus žmones, bet ir senjorai, moksleiviai, studentai. Už nuolatinį jaunimo įdarbinimą „Tandemus" yra gavusi Darbo biržos padėką. Pasak R. Budrikienės, darbo įgūdžiams susiformuoti užtenka savaitės ar dviejų, svarbiausia, kad būtų noras dirbti. Sezoniniams darbuotojams mokama už atliktą darbą, dauguma jų per mėnesį užsidirba gerokai daugiau nei minimalų atlyginimą.

Varomoji jėga - kūrybiškumas

Pirmoji Baltijos šalyse įmonė įsigijo modernią švedų gamybos šokinio šaldymo įrangą, kurioje produktai šaldomi oro srautu iš visų pusių. Tokia šaldymo technologija leidžia produktams nesušalti į gabalą, o išlikti biriems, net jei šaldomi apvirti, kitaip sakant, blanširuoti, produktai. Pavyzdžiui, kad neapkarstų, voveraitės dažniausiai šaldomos apvirtos, tačiau jos nesulimpa, išlieka birios. Taip sušaldytus produktus patogu kalibruoti pagal dydžius. Jei nežinomi pirkėjai ir jų pageidavimai, užšaldyta produkcija kraunama į konteinerius ir laikoma minusiniuose (-20 oC) šaldytuvuose.

Nors paruošimo šaldyti linija (plovimas, apvirimas, atvėsinimas) ir šaldymo įranga jau sukomplektuota ir naudota porą sezonų, tačiau įmonės vadovė sako, kad tai vis dar nėra galutinis variantas. „Įrangą galima perstumdyti, jei reikia, įterpti papildomos. Visa tai - fantazijos reikalas, nes technologinius procesus tenka patiems susidėlioti, šios informacijos neįmanoma rasti jokiame vadovėlyje", - kūrybiškumo ir praktikos svarba versle neabejoja R. Budrikienė. Kad būtų užtikrinta produktų kokybė, pagrindiniai procesai kompiuterizuojami.

Šiemet įmonė įsirengė beveik 1 000 m2 sandėlį šaldytai produkcijai laikyti, kartu sukomplektuota ir visa reikalinga įranga, pradedant dujų rezervuarais ir vamzdynais, kompresoriais ir generatoriais, baigiant automatinėmis valdymo sistemomis. Kaip įmonės išskirtinumą direktorė pamini ir tai, kad visi šaldyti produktai yra natūralūs, nenaudojami jokie priedai ar konservantai, o pakuojami jie be apsauginių dujų neigiamos temperatūros (maždaug -4-5 oC) patalpoje. Jos teigimu, taip nepažeidžiamas režimas, produktai neatitirpsta ir nepakinta jų kokybė. Nedidelius šaldytų produktų kiekius žmonės fasuoja rankomis. „Turime fasavimo techniką, tačiau, kad ją apsimokėtų jungti, fasuoti reikėtų bent 5 t to paties produkto. Tačiau galutinai įrengę naują sandėlį, pakeisime darbo schemą ir įdarbinsime įrengimus", - sako Raida.

Įmonė siūlo ne tik vienos rūšies šaldytas uogas, grybus ar daržoves, bet ir jų mišinius, lanksčiai reaguoja į klientų pageidavimus. Didžiąją dalį šaldytų produktų verslininkai parduoda HoReCa sektoriui - restoranus, viešbučius, įvairias maitinimo įstaigas vienijančiam tinklui Lietuvoje.

Kviečia ūkininkus bendradarbiauti

Naujas įmonės veiklos žingsnis ir etapas - ryšių su Lietuvos ūkininkais užmezgimas, galimybių ir pasiūlos išsiaiškinimas, sąlygų aptarimas. Verslininkai sutinka, kad tai nemenkas iššūkis, tačiau svarbiausia, kad technologiškai įmonė yra pajėgi susidoroti su naujomis užduotimis.

Budrikiai neabejoja, kad bendradarbiavimas su šalies uogų, vaisių ir daržovių augintojais bus naudingas abiem pusėms. „Tiesa, ūkininkai turi suprasti, kad parduodami produkciją šaldymui, niekada negaus tokios kainos, kaip parduodami šviežias uogas ar daržoves tiesioginiam vartotojui. Tačiau mes galime pagelbėti, kai produkcijos nėra kur dėti, arba priauginama daugiau nei sugebame parduoti. Svarbiausias reikalavimas, kad būtų siūlomos šaldyti tinkamų veislių uogos ar daržovės", - bendradarbiavimo privalumus vardija įmonės vadovė.

Ji įsitikinusi, kad įmonės asortimento papildymas šaldytomis daržovėmis leis plėstis ne tik jų įmonei, bet ir ūkininkams - žinodami, kad Lietuvoje yra galimybė parduoti užaugintą perteklinę produkciją šaldymui, ūkininkai galės jaustis stabiliau ir planuoti savo verslo plėtrą.