Ražieninėms dirvoms dirbti gaminami įvairūs žemės ūkio padargai, tačiau populiariausi yra sunkieji kultivatoriai. Skirtingų tipų dirvoms ir skirtingam darbo gyliui reikia parinkti šias darbo sąlygas atitinkantį kultivatoriaus noragėlių tipą, nes kultivatoriaus panaudojimo spektras yra gana platus.

Sunkieji kultivatoriai gali būti naudojami ražienoms skusti ir pagrindiniam dirvos dirbimui. Juos galima naudoti ir armens sluoksniui suardyti. Todėl daugumos kultivatorių gamintojų asortimente yra įvairių tipų noragėlių. Tačiau yra ir išimčių, nes galima rasti atskirus padargų modelius, kurie skirti dirbti tik su vieno tipo noragėliais. Į šią kategoriją patenka daugiaeiliai kultivatoriai (su daugiau negu keturiomis spyruoklinių kotų noragėlių eilėmis). Vienas iš tokių yra firmos „Köckerling“ (Vokietija) sunkusis kultivatorius Vario. Aštuonių eilių noragėliai (kaltiniai ar ietiniai), kurių kiekvieno darbinis plotis tik 10 cm, dirvą purena ištisai, gerai negiliai įterpia augalų liekanas, net esant gana sausai dirvai.

Noragėlių tipai ir paskirtis

Dirbant ražienines dirvas strėliniais noragėliais, galioja taisyklė: kuo platesni noragėliai, tuo lygesnis supurento sluoksnio dugnas. Klasikiniais mažo atakos kampo strėliniais noragėliais (c ir d) pirmą kartą ražiena dirbama iki 5 cm gyliu. Šiuo atveju augalų liekanos bus įterptos nežymiai, o noragėlis pjaus dirvą visu savo pločiu. Tokio ražienos dirbimo pagrindinis tikslas yra kapiliarų sutraukymas viršutiniame dirvos sluoksnyje, kad dirvoje liktų kuo daugiau drėgmės, ir piktžolių šaknų nupjovimas. Taip sunaikinamos piktžolės ir paspartinamas viršutinio dirvos sluoksnio džiūvimas. Tačiau sekliai ražieną galima dirbti tik tuomet, kai joje nėra provėžų. Esant provėžoms, dalis dirvos paviršiaus liks neįdirbta. Tokio dirvos dirbimo trūkumas tas, kad beveik nesutrupinamos sunkios dirvos.

Universalūs yra sudėtiniai noragėliai: su rombiniu (g), kaltiniu (h) ar ietiniu (i) antgaliu ir dviem šoniniais sparneliais. Jie intensyviai maišo augalų liekanas su dirva, o purenti galima 5–10 cm gyliu, tačiau pirmiausia reikia tiksliai įvertinti reikiamą purenimo gylį. Nereikia pamiršti, kad purenimo gylį padidinus 1 cm, kiekviename hektare padargui papildomai teks supurenti 100 m³ dirvos. Jeigu dirbimo tikslas yra šiaudų įterpimas, tuomet reikia dirbti giliau. Šiaudai turi būti ne užversti dirvos sluoksniu, o sumaišyti su dirva visame supurentame sluoksnyje. Tada ir šiaudai greitai suirs ir nereiks dirvos arti, norint užarti prieš tai augusių augalų šaknų sistemą.

Šiam tikslui pasiekti naudojami tradiciniai maišantieji sudėtiniai (g, h ir i) ar purenamieji (a, e ir f) noragėliai. Purenimo gylis turi būti nuo 5 iki 10 cm, priklausomai nuo šiaudų kiekio dirvos paviršiuje, nes vienai tonai šiaudų įterpti viename hektare reikia 2–3 cm supurento dirvos sluoksnio. Kad augalų liekanos būtų gerai sumaišytos su dirva, važiavimo greitis turi būti 10–12 km/val. Greičiau važiuoti nėra prasmės, nes padidės degalų sąnaudos ir noragėlių dilimas.

Noragėlių plotis susijęs su dirbimo gyliu

Kai pagrindinis dirvos dirbimas atliekamas ne plūgu, o sunkiuoju kultivatoriumi, tai dirva turi būti supurenama reikiamu gyliu. Kuo giliau reikia purenti dirvą, tuo plokštesni parenkami noragėliai, tačiau tada ir dalis dirvos apatinio sluoksnio bus išverčiama į paviršių. Apatinis dirvos sluoksnis išverčiamas į paviršių dėl dirvos cirkuliacijos nuo greičio, jai praeinant tarp noragėlių. Reikia žinoti, kad, kuo platesni noragėliai, tuo intensyvesnis maišymas. Tačiau plačių noragėlių pasipriešinimas traukai didesnis negu siaurų. Be to, dirbant plačiais noragėliais ribojamas darbinis gylis, pavyzdžiui, 8 cm pločio noragėliais galima dirbti tik iki 18 cm, o 5 cm – iki 30 cm gyliu.

Kadangi, priklausomai nuo darbo gylio, tenka rinktis vieno ar kito tipo noragėlius, tad, kalbant apie plačiabarius agregatus, ypač svarbu yra jų pakeitimo greitis. Galimi du variantai. Pirmasis variantas – noragėlių greitojo keitimo sistema. Antrasis – sudėtinių strėlinių noragėlių šoninių sparnelių uždėjimas ir nuėmimas.

Keičiant įvairias darbines dalis, tuo pačiu sudėtiniu noragėliu galima pasiekti skirtingų dirvos dirbimo rezultatų: giliai purenti, intensyviai purenti arba augalų liekanas sumaišyti su žemėmis.

Siekiant pagerinti maišymą, noragėlių vidurinė dalis gali būti sudaryta iš dviejų dalių: antgalio ir skydelio. Skydelis gali būti nusuktas į kairę arba į dešinę. Tokių noragėlių pavadinime paprastai būna žodelis Mix. Noragėliuose gali būti montuojami skydeliai, skirti dirvai sutrupinti, kad būtų gauta smulkiagrūdė dirvos struktūra. Žinoma, skiriasi ir jų žymėjimas. Pavyzdžiui, firma „Väderstad“ noragėlius, kuriuose sumontuoti skydeliai intensyviam maišymui, žymi MixIn, o intensyviam trupinimui – Twist. Firma „Lemken“ kultivatoriaus noragėlius su skydeliais intensyviam trupinimui žymi papildomu indeksu S. Noragėliai, skirti dirvai trupinti, ne tik intensyviai atlieka šį procesą, bet ir smulkesnius grumstelius iškelia į paviršių.

Padargų tobulinimo tendencijos

Pastaruoju metu vis labiau plinta viena iš žemės ūkio padargų tobulinimo tendencijų – tai atsparių dilimui darbinių dalių naudojimas. Dabar darbinių dalių atsparumas dilimui dažnai padidinamas ne privirinant plokšteles iš dilimui atsparios medžiagos, o jas prilituojant. Sustiprintos darbinės dalys ne tik atsparesnės dilimui, bet ir pažeidimui, atsitrenkus į akmenis.

Naudojant sustiprintas darbines dalis, taupomas darbo laikas, nes jas reikia rečiau keisti, kadangi jos ir lėčiau dyla. Antra, užtikrinama geresnė darbo kokybė, nes, dylant darbinėms dalims, darbo kokybė prastėja, o degalų sąnaudos auga. Žinoma, jos yra brangesnės negu įprastinės darbinės dalys.