Ankštiniai augalai, tarp kurių populiariausi yra žirniai ir pupos, svarbūs žemės ūkiui, ypač jie reikalingi sėjomainoje. Jų plotams pamažu augant, būtina tinkamai pasirinkti racionalią derliaus nuėmimo technologiją.

Pupų derliaus nuėmimo technologijas lemia turima technika, todėl dažniausiai jos nuimamos tiesiog javų kombainais. Tinka visų tipų javų kombainai. Pupos nuimamos, kai 80–90 proc. ankščių jau yra subrendusios (pajuodusios), o grūdų drėgnis tuo metu palankiomis oro sąlygomis būna apie 20–25 proc. Nedaug pagulusioms pupoms (ir kitiems ankštiniams javams) pjauti gali būti naudojami stiebų kėlikliai. Jie paprastai tvirtinami prie kombaino pjaunamosios vertikalios sienelės ir „vežiojami“ kartu su kombainu. Esant reikalui, šie kėlikliai uždedami ant kas ketvirto arba ant kas penkto (tai priklauso nuo javų aukščio) pjovimo aparato piršto. Visi stiebų kėlikliai turi būti vienodame aukštyje, kad dirbdami lengvai liestų dirvos paviršių. Kombaino pjaunamosios kraštuose jie nededami – kad nesikauptų nupjauti augalai.

Dabartiniai visi nauji javų kombainai komplektuojami su stiebų kėlikliais. Kombainais dirbant pagulusiuose ankštiniuose javuose, lenktuvų sukimosi linijinis greitis turi būti 1,2–1,5 karto didesnis už kombaino važiavimo greitį, o lenktuvų juostelių pirštai turi būti nustatyti apie 15º kampu atgal. Kuo augalai labiau išgulę, tuo daugiau patys lenktuvai turi būti perstumti į priekį prieš pjovimo aparatą.

Palyginti su kitais ankštiniais augalais, pagal biometrinius rodiklius pupos išsiskiria skirtingomis savybėmis, nes jos dažnai būna aukštaūgės, kai kurių veislių pupų aukštis siekia 1,7–1,8 m. Todėl jų tiesioginiam kombainavimui labai tinka universali pjaunamoji su skersiniu transporteriu. Siekiant sumažinti pupų grūdų nuostolius, svarbu tinkamai pasirinkti ne tik nuėmimo technologiją, bet ir nuėmimo laiką: suvėlinę pjūtį savaitę laiko, patirsime iki 10 proc. grūdų nuostolių. Per anksti pradėję pjūtį – kuldami žalokas ankštis, patirsime dar didesnius grūdų nuostolius.

Kita svarbi problema – grūdų, ypač sausų pupų (ir žirnių), suskaldymas kuliant. Todėl, kuliant pupas ir žirnius, kombaino kūlimo būgno spragilų linijinis greitis turi būti dvigubai mažesnis, pavyzdžiui, palyginti su rugių kūlimu. Visų tipų kombainų (ne ašinių-rotorinių) kūlimo būgnų spragilų greitis turi būti vienodas tai pačiai ankštinei grūdinei kultūrai iškulti. Sėklinėms ir sausoms pupoms kombaino kūlimo būgno spragilų greitis turi būti 15 m s^-1, vidutinio drėgnio – 16, drėgnoms – 18 m s^-1. Šis greitis priklauso nuo augalų drėgnio (piktžolėtumo, lietaus) ir kinta per darbo dieną – rytais dėl rasos javai būna drėgnesni. Sėklai skirti plotai paprastai kuliami, kai javai būna sausi (darbo dienos viduryje ir popiet), darbo režimai dėl galimų grūdų mikropažeidimų turi būti kiek švelnesni, negu kuliant pašarui skirtus javus.

Javų kombainų įvairovė tikrai didelė. Jeigu klasifikuosime pagal kūlimo būgnų skersmenį (įskaitant naudotus ir naujus kombainus, jis kinta nuo 450 iki 800 mm), gausime apie 14 rūšių skirtingų kūlimo būgnų skersmenų kombainų. Kadangi, kuliant ankštinius javus, spragilų greitis visų tipų kombainų turi būti vienodas, tai skirtingų skersmenų būgnų sukimosi dažniai bus taip pat skirtingi. Lentelėje pateikta įvairių tipų (pagal kūlimo būgnų skersmenį) javų kombainų kuliamosios reguliavimai kuliant vidutinio drėgnio pupas.

Kuliant pupas ir kitus ankštinius javus, visų tipų kombainų valytuvo ventiliatoriaus sparnuotės sukimosi dažnis (jeigu jis reguliuojamas, nes yra kombainų ir su pastoviu ventiliatoriaus sparnuotės sukimosi dažniu) nustatomas toks, kokį rekomenduoja kombaino eksploatacijos instrukcija, arba pasirenkama 80–100 proc. maksimalios jo sukimosi dažnio reikšmės, nes nėra pavojaus, kad pupų grūdai bus išpūsti ant ražienos kartu su pelais.

Be to, turime žinoti, kad grūdus, ypač pupų (ir kitų ankštinių javų), žaloja ir varpų kultuvės arba pakartotinio ankščių kūlimo sistemos, taip pat ir kitos kombainų darbinės dalys: sraigės, elevatoriai. Kai kurie tyrėjai, kuliant pupas ir siekiant išvengti jų ankščių pakartotinio kūlimo (kur grūdai labai žalojami), siūlo kombaino apatinį sietą iš viso išimti. Tada pupų grūdai negrąžinami į varpų sraigę, pakartotinai neperkuliami ir mažiau žalojami. Tad svarbu ne tik reguliavimai, bet, norint išvengti pupų sėklų mikropažeidimų, ir kombainų techninė būklė.

Sėklai skirtos pupos turi tenkinti šiuos reikalavimus: I klasės pupų sėklų daigumas turi būti ne mažesnis kaip 95 proc., II klasės – ne mažesnis kaip 87 procentai.

Priešpjūtinė defoliacija ar desikacija

Kai pupų branda vėluoja arba jos bręsta netolygiai, pasėlį galima defoliuoti (pašalinti tik augalų lapus) arba desikuoti – cheminėmis medžiagomis pagreitinti augalų lapų ir stiebų džiūvimą. Tačiau būtina sąlyga – po defoliacijos ar desikacijos iškultuose maistui ir pašarui skirtuose grūduose neturi būti likusių sveikatai žalingų cheminių preparatų. Pupų lapams pašalinti kaip defoliantai gali būti panaudoti: Basta (14 proc. vandeninis tirpalas, norma – 2 l ha^-1), magnio chloratas (15–20 kg ha^-1), 15 proc. amonio salietros tirpalas ir kiti preparatai. Kol nebuvo raundapo (glifosato), vienas efektyviausių desikantų buvo reglonas, turintis 20 proc. veikliosios medžiagos dikvato. Tai kontaktinio veikimo preparatas, naudojamas ir kaip herbicidas dviskiltėms piktžolėms naikinti.

Rekomenduotinas ir naujesnis desikantas Reglone Super 150 SL (jo veiklioji medžiaga dikvatas 150 g l^-1). Reikalingą preparato koncentraciją reikia parinkti pagal piktžolių bei desikuojamų augalų žaliosios masės kiekį, dažnai pakanka 2,5–4 l ha^-1 reglono, o Reglone super reikia mažiau – 2–3 l ha^-1. Desikuojama, kai subręsta 65–80 proc. pupų ankščių. Jeigu oras nelietingas, po 6–8 dienų desikuotas pupas galima pjauti ir kulti javų kombainais. Literatūros duomenimis, reglonu desikuotus ankštinių augalų grūdus naudoti maistui galima po dviejų savaičių.

Raundapas efektyvus ne tik kaip desikantas, bet ir kaip sisteminio veikimo herbicidas, naikinantis sunkiai išnaikinamas piktžoles. Jo norma ankštinių javų desikacijai yra 2–4 l ha^-1. Desikacija raundapu ne tik paankstina pupų ar kitų ankštinių javų brandą, bet ir sunaikina piktžoles. Tačiau visada verta prisiminti, kad pasėlių defoliacija bei desikacija – papildomos darbo energijos, degalų, cheminių preparatų sąnaudos, be to, chemikalai teršia aplinką.

Užsienyje populiari pradalginė technologija

Daugelyje Vakarų, net ir Rytų (Baltarusija, Rusija), valstybių pupų derliui nuimti naudojama atskirtinė (pradalginė) technologija, nes ji sutaupo daug energijos, kuri būtų reikalinga drėgnoms pupoms išdžiovinti. Be to, sklandesnis technologinis darbo procesas, nes nereikia kulti žalios augalų masės.

Į pradalges ankštiniai javai pjaunami maždaug savaite anksčiau negu jie būtų kuliami tiesiog kombainu, kai subręsta 60–80 proc. ankščių. Jeigu oro sąlygos geros, po 5–8 dienų pradalges galima rinkti ir kulti. Pradalgėms rinkti geriau naudoti juostinius transporterinius, o ne būgninius rinktuvus, kurie labiau deformuoja pradalgę ir daugiau grūdų išbarsto ant dirvos. Pažymėtina, kad ši technologija taikoma tik esant geroms meteorologinėms sąlygoms, nes, javus nupjovus į pradalges ir užėjus ilgalaikiam lietui, grūdai gali sudygti ankštyse.

Atskirtinio pupų derliaus dorojimo negalima naudoti, jeigu jos buvo pasėtos plačiaeiliu būdu, nes į pradalges nupjauti augalai nesilaikys ant ražienos, o kris ant dirvos paviršiaus (taip sunkiau džius pradalgės). Be to, šiam augalų derliaus nuėmimo būdui reikalingos didesnės darbo ir energijos sąnaudos, galima patirti ir didesnius grūdų nuostolius, palyginti su nuėmimu tiesiog kombainu. Lietuvoje šis derliaus dorojimo būdas dėl traktorinių arba ant kombainų montuojamų bei savaeigių javapjovių ir javų kombainų rinktuvų stokos naudojamas labai retai.

Dvigubai našesnė už tiesioginį kombainavimą yra ankščių nušukavimokūlimo technologija. Tačiau šalyje yra nedidelė šukuotuvių javų kombainams pasiūla, be to, vyrauja skeptiškas kai kurių tyrėjų požiūris į šį javų dorojimo būdą, todėl jis plačiai neprigijo (naudoja tik pavieniai entuziastai).

Popjūtinio pupų grūdų tvarkymo mašinos

Atvežti iš lauko nuo kombainų ankštinių javų grūdai dėl priemaišų dažniausiai būna per drėgni laikyti ilgai. Todėl jų popjūtinio dorojimo darbų seka turėtų būti įprasta, kaip ir kitiems grūdams: grūdų priėmimas, pradinis valymas, džiovinimas (jeigu reikia), pirminis ir pagrindinis valymas bei sėklai ir maisto pramonei skirtų grūdų rūšiavimas.

Pradinio valymo metu atskiriamos stambios priemaišos, sumažėja iškultų grūdų drėgnis, pagerėja jų birumas. Pirminio valymo metu atskiriamos stambesnės, smulkios ir lengvos priemaišos bei neišsivystę, nesubrendę grūdai. Pagrindinio valymo metu atskiriamos sunkiai išvalomos piktžolių sėklos, o išvalyti grūdai surūšiuojami į frakcijas (trijeriais, aerodinaminiais separatoriais, pneumatiniais (gravitaciniais) rūšiavimo stalais). Parenkant sietus, reikia orientuotis į ankštinių javų grūdų matmenis, nes sietai su pailgomis skylutėmis skirsto grūdus pagal jų storį (mažiausią matmenį), o su apvaliomis skylutėmis – pagal jų plotį.

Pupų grūdų ilgis yra 9,0–11,9 mm, plotis – 6,0–7,9 mm, o storis – 4,1– 7,2 mm. Todėl pradinio valymo mašinų sietų apvalių skylučių skersmuo turi būti 12–14 mm. Pirminio valymo mašinų viršutinio (A) sieto skylučių skersmuo 14 mm, apatinio (B) sieto – 6 mm.

Nustatant ventiliatoriaus oro srauto dydį, reikia orientuotis pagal grūdų kritinį greitį, t. y. oro greitis turi būti mažesnis už kritinį, nes priešingu atveju grūdai bus išnešami kartu su lengvomis priemaišomis (kritinis greitis – tai toks greitis, kuriam esant grūdas plevena ore – aerodinaminiame vamzdyje jis nei kyla aukštyn, nei krenta žemyn). Pupų grūdų kritinio greičio ribos yra 11,7–17,1 m s^-1 (tankis – 1,15–1,45 g cm^-3).

Pradiniam valymui galima panaudoti sietines pirminio valymo mašinas, universaliąsias valomąsias bei išcentrinius separatorius. Pneumatinius separatorius gamina Vokietijos kompanijos „Schmidt- Seeger“ (ASU 200, našumas valant žirnius arba kviečius 120–160 t val.^-1), „Rako“ (GVR 40 N, GVR 60 N, GVR 80 N) ir „Neuero“ (WR 12, WR 20, WR 40), Danijos firma „Kongskilde“ (KF 12, KF 60). Galima panaudoti ir anksčiau įsigytas vokiečių kompanijos „Petkus“ valomąsias K-521, K-523, K-527 bei Rusijoje anksčiau gamintas OS-4,5, SVU-10, OVP-20 A, OVS-25 ir kt. bei dabar gaminamas kompanijos „Zernoočistka“ mašinas MVR-5, MVR-8, MPO-50, MPR-50 ir kt. modelius.

Pirminiam ir pagrindiniam ankštinių javų grūdų valymui naudojamos universalios valomosios, kurios grūdus valo oro srove ir sietais. Tai dar turimos anksčiau įsigytos „Petkus“ valomosios Super-541, Gigant-531, K-548 su trijerių bloku K-236 bei dabar gaminama mobili Rusijos kompanijos „Rostselmash“ būgninė valomoji OZM-20 (našumas iki 20 t val.^-1), „Kongskilde“ universalios būgninės didelio našumo – 40–80 t val.^-1 (KDC 4000; KDC 8000), suomių kompanijos „Mepu“ (Mepu 2000), vokiečių „Schmidt-Seeger“ (Seed Selector) ir kitos valomosios.

Naujovė universalių valomųjų gamyboje – aerodinaminiai separatoriai. Šiose mašinose nėra sietų (išvengiama vibracijos), grūdai valomi ir rūšiuojami oro srove pagal tankį. Tokius universalius grūdų ir sėklų separatorius gamina Ukrainos kompanijos „Agroteh“ (Almaz MS-2; MS-5; MS-10; MS-20; MS-40; MS-50; MS-100) ir „Aeromeh“ (SAD- 4; SAD-7; SAD-10; SAD-15; SAD-20; SAD-30; SAD-40; SAD-50; SAD- 100 ir SAD-150, pastarosios našumas 200 t val.^-1 grūdų pradinio valymo metu). Pasiūla didžiulė, tad, įvertinus savo poreikius ir galimybes, galima pasirinkti: ir pagal mašinų kainą, ir pagal popjūtinio grūdų dorojimo linijų našumą.

Po pradinio valymo, kai iš grūdų pašalinamos stambios ir drėgnesnės priemaišos, reikia tikrinti grūdų drėgnį, jeigu drėgnis didesnis negu 17 proc., juos reikia džiovinti. Sausesniems pupų ir kitų ankštinių javų grūdams išdžiovinti pakanka ir aktyviosios ventiliacijos, džiovinant atmosferiniu arba pašildytu oru. Nuimant ankštinius javus rugpjūtį (lubinus net rugsėjį), ne kasmet oro sąlygos tinka grūdus džiovinti atmosferos oru, nes santykinis oro drėgnis turi būti ne didesnis kaip 65–70 proc. Patogiausia pučiamą per grūdus orą pašildyti elektros energija (kaloriferiais), ypač jeigu yra galimybė naudoti lengvatinį elektros tiekimo tarifą (23.00–7.00 val.). Orą pašildyti dažniausiai ir prireikia naktį (vienu laipsniu pašildžius orą, jo drėgnis sumažėja apie 5 proc.). Džiovinant pupas aktyviąja ventiliacija, priklausomai nuo jų pradinio drėgnio, labai svarbu tinkamai parinkti džiovinimo režimus: reikalingą minimalų oro srauto dydį ir supylimo į aruodą pupų sluoksnio storį.

Drėgnesniems ankštinių javų grūdams išdžiovinti naudojamos šachtinės, recirkuliacinės, konvejerinės ir kitokių tipų džiovyklos, tačiau būgninės (jų nedaug ir turime) džiovyklos nerekomenduojamos. Džiovinimo agento ir grūdų įkaitimo temperatūra parenkama priklausomai nuo grūdų drėgnio ir paskirties. Džiovinant stambiagrūdes pupas, lubinus ir kt. ankštinių javų grūdus šiluminėmis džiovyklomis, būtina prisiminti, kad vienu praleidimu per džiovyklą negalima daugiau kaip 2–3 proc. sumažinti jų drėgnį, džiovinami grūdai neturi įkaisti daugiau kaip 30 ºC, o džiovinimo agento temperatūra neturi būti didesnė kaip 35 ºC. Ir tik tada, kai džiovinamų grūdų drėgnis sumažinamas iki 20 proc., jų įkaitimo ir džiovinimo agento temperatūras tolesniam džiovinimui galima pakelti 5 ºC. Sausi ir išvalyti ankštinių javų grūdai gali būti laikomi aruoduose, supilant juos 1,5–2,9 m sluoksniu, arba grūdų bokštuose.

***

Visos pupos (Vicia faba L.) skirstomos į aukštaūges, vidutinio aukštumo, žemaūges ir nykštukines. Aukštaūgių stiebas būna 120–200 cm, vidutinio aukštumo – 80–90 cm, žemaūgių – 40–45 cm ir nykštukinių – 10–15 cm aukščio. Pupos – baltymingas augalas, už jas baltymingesni tik lubinai. Fiksuodamos atmosferos azotą, jos sunaudoja daug anglies dvideginio, tad kartu mažina šiltnamio efektą. Pupų sėklose yra 24–35 proc. žalių proteinų, 40–45 proc. krakmolo, 1,3–1,5 proc. riebalų, 4–8 proc. ląstelienos.

Lietuvoje auginamų Nida DS, Reda DS, Laura, Bioro, Fuego, Vertigo ir kitų veislių pupų grūdų derlingumas siekia 4,5–6,5 t ha^-1, žaliosios masės (silosui) – apie 60 t ha^-1. Taigi, pupų auginimas – perspektyvus.