Po euro įvedimo pirkėjai reiškia nepasitenkinimą maisto produktų kainų augimu. Jų nuomone, įvedus eurą, maisto produktai labai brango. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjai palygino oficialios statistikos ir istorinius duomenimis, surinktus iš įvairių mažmeninės prekybos tinklų informacinių leidinių ir parduotuvių, bei nustatė skirtumus.

Lietuvai besirengiant įsivesti eurą, šalies gyventojams daugiausia klausimų kilo dėl kainų pokyčių. Statistikos departamentas nuo 2014 m. vidurio iki 2015 m. pabaigos fiksavo šimto populiariausių prekių ir paslaugų kainas atrinktose prekybos ir paslaugų vietose. Iniciatyvos toliau fiksuoti kainas nebuvo parodyta. Pirkėjų nuomone, euro įvedimas gerokai pabrangino daugelį maisto produktų.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyrius atliko kainų palyginimo tyrimą, kuris apėmė 2013–2017 m. pradžios laikotarpį (pradedant 2 metus iki euro įvedimo iki dabar). Per pirmą etapą, panaudojant Statistikos departamento ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis, palygintos 2013 ir 2017 m. pirmų dviejų mėnesių vidutinės mažmeninės kainos pagal maisto grupes. Per antrą etapą palygintos maisto produktų mažmeninės kainos, remiantis 2013 m. istoriniais duomenimis, surinktais iš įvairių mažmeninės prekybos tinklų informacinių leidinių, ir 2017 m. pradžios duomenimis, surinktais tiesiogiai iš mažmeninės prekybos centrų.

Ką atskleidė oficialių statistinių mažmeninių kainų tyrimas

Grūdai ir jų produktai

Dažnai teigiama, kad grūdų supirkimo kainos Lietuvoje daro įtaką grūdų produktų kainoms, tačiau iš tikrųjų taip nėra, kadangi žemdirbio dalis miltų kainos grandinėje sudaro iki 30 proc., o duonos ar batono – tik iki 10 proc. Grūdų supirkimo 2012 m. kainos buvo vienos aukščiausių per 2004–2016 m. Jas lėmė pakilusios pasaulinės grūdų kainos dėl sumažėjusios grūdų pasiūlos (mažesnio derliaus). Lietuvos augintojai 2016 m. pardavė grūdus daug pigiau negu 2012 m. (kai kurių grūdų, išskyrus grikių, kainų skirtumas viršijo net 30 proc.).

Lietuvoje 2016 m. vienas gyventojas suvartojo 125 kg grūdų produktų, t. y. 6 kg daugiau negu 2013 m. Taigi, duonos ir jos gaminių paklausa Lietuvoje stabili net keičiantis jų mažmeninėms kainoms. Statistikos departamento duomenimis, 2016 m., palyginti su 2013 m., mažmeninė aukščiausios rūšies kvietinių miltų kaina sumažėjo 5,7 proc., batono – 0,6 proc., o ruginė duona pabrango 3,5 procento.

Pienas ir jo produktai

Pieno ir jo produktų kainos Lietuvoje jautriai reaguoja į pasaulines kainų kitimo tendencijas. Pasaulinėje pieno rinkoje 2013 m. buvo pakilimas, nuo 2014 iki 2016 m. vidurio gana gilus nuosmukis, o nuo 2016 m. antros pusės – vėl pakilimas. Tokie pat svyravimai vyko ir Lietuvoje, juos atspindi pieno supirkimo kainų kitimas. 2017 m., palyginti su 2013 m., vidutinė kaina sumažėjo daugiau kaip 33 procentus.

Panašiai kito ir pieno produktų mažmeninės kainos. Tik kai 2014 m. pradžioje supirkimo kainos pastebimai mažėjo, o nuo metų vidurio didmeninės kainos smuko, mažmeninės kainos išliko stabilios ir pradėjo mažėti tik 2015 m. pradžioje.

Tokia situacija susidarė dėl to, kad, kaip jau ir minėta, iki ir po euro įvedimo Lietuvoje buvo stebimos maisto produktų kainos, siekiant užkirsti kelią prekybininkams nepagrįstai jas didinti. Nors 2014 m. antroje pusėje, dar iki euro įvedimo, didmeninių pieno produktų kainų mažėjimas leido mažinti ir mažmenines kainas, prekybos įmonės, nuogąstaudamos, kad 2015 m. didmeninės kainos gali vėl pradėti kilti, delsė mažinti mažmenines kainas. Tačiau 2015 m. pradžioje, įvedus eurą, jos buvo gerokai sumažintos. Nuo 2016 m. vidurio, tęsiantis pieno rinkos pakilimui, didėjo ir pieno produktų mažmeninės kainos. 2017 m. pradžioje jos jau pralenkė 2013 m. pradžios lygį.

Mėsa ir jos produktai

Lietuvoje kiaulienos, galvijienos ir paukštienos mažmeninių kainų tendencijos iš dalies priklauso nuo supirkimo kainų, kurios dėl mažėjančių pašarų ir kitų materialinių išteklių kainų pokyčių per paskutinius 4 metus nežymiai mažėjo: galvijų – 17, kiaulių – 16 procentų.

Diagramoje „Kiaulienos, galvijienos ir paukštienos mažmeninės kainos 2013–2016 m.“ pateiktos žalios mėsos mažmeninių kainų tendencijos atitinka supirkimo kainų tendencijas. Kainų pokyčiai per 4 metus labai nežymūs: galvijienos ir kiaulienos sumažėjo po 9, vištienos – 10 procentų.

Cukrus ir saulėgrąžų aliejus

ŽŪIKVC duomenimis, 2013 m. sausį cukraus 1 kg mažmeninė kaina sudarė 1,18 Eur ir nesikeitė 7 mėnesius. Nuo rugpjūčio cukraus kaina pradėjo kristi. Per 2015–2016 m. cukraus kaina išliko stabili ir svyravo tarp 0,87–0,92 Eur. 2017 metų pradžioje cukrus pabrango iki 1,02 Eur/kg, tačiau 2013 metų kainos lygio nepasiekė. 2017 m. sausį, palyginti su 2013 m. sausiu, kaina sumažėjo 14 proc. Vertinant 2013–2016 m. mažmeninės cukraus kainos pokyčius, galima teigti, kad per 4 metus cukraus kaina stabiliai mažėjo.

Saulėgrąžų aliejaus kaina ŽŪIKVC duomenų bazėje pradėta fiksuoti tik 2013 m. lapkritį. Ji sudarė 2,20 Eur/l. Nuo 2014 m. kovo kaina pradėjo mažėti, o likusius mėnesius svyravo tarp 2,06– 2,13 Eur. 2016 m. gruodžio mėnesį, palyginti su tų pačių metų sausiu, aliejaus kaina padidėjo 17 proc. ir sudarė 2,29 Eur. 2017 m. pradžioje aliejus pabrango iki 2,60 Eur/l sausį ir 2,93 Eur/l vasarį. Vertinant 2014–2016 m. mažmeninės kainos pokyčius, galima teigti, kad per 3 metus saulėgrąžų aliejaus kaina keitėsi nežymiai.

Maisto produktų mažmeninės kainos prekybos centruose

Grūdai ir jų produktai

Atlikus grūdų ir jų produktų mažmeninių kainų tyrimą prekybos centruose, galima teigti, kad 2017 m. pradžioje, palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, miltų kainos keitėsi nežymiai: kai kurie miltai pigo, kiti – brango. Juodos duonos kategorijoje kainų pokyčiai yra nevienodi, pavyzdžiui, „Bočių“ duona nežymiai pigo, o „Klaipėdos duona“ smarkiai pabrango. Sumuštinių grupės duonos kainos didėjo nuo 2,6 proc. („Auksė“) iki 34,4 proc. („Skrudink ir ragauk“). Batonai taip pat brango, pavyzdžiui, „Klasikinis Urtės“ – net 34,4 proc.

Grikių kruopos brango nuo 18 iki 31 proc. Ryžių pabrangimas nebuvo toks žymus kaip grikių ir siekė iki 3 proc., o ryžiai „Skanėja plikyti“ netgi atpigo 5,2 proc. Makaronai pabrango nuo 2,4 iki 13,2 proc. Šaldyta sluoksniuota tešla brango iki 2,3 proc. Sausainių grupėje labiausiai pabrango „Du gaideliai“ (fasuoti), „Belvita“ ir „Barni“.

Grūdų ir jų produktų mažmeninių kainų analizė prekybos centruose parodė, kad kainos kito skirtingomis kryptimis, t. y. kainų pokyčiai svyravo nuo 8,5 proc. sumažėjimo (šaldyti „Viči“ picų papločiai, 2 x 160 g) iki 34,4 proc. padidėjimo (batonas „Klasikinis Urtės“, 0,3 kg).

Pienas ir jo produktai

Pieno ir jo produktų mažmeninių kainų pokyčiai rodo tas pačias tendencijas, kaip ir ŽŪIKVC kainų pokyčiai: didesnė analizuotų pieno produktų asortimento dalis brango nuo 4,2 iki 37,3 proc. Kartu reikia pastebėti, kad 2017 m. pradžioje, palyginti su 2013 m. pradžia, beveik vieno trečdalio pieno produktų pozicijų kainos buvo 0,3–29,2 proc. mažesnės. Atpigo didesnė dalis stebėtų sūrių asortimento pozicijų, kai kurios geriamojo pieno ir rūgščių pieno produktų gaminių pozicijos. Tarp sviesto ir desertinių produktų (sūrelių, ledų) grupių atpigusių gaminių nebuvo.

Mėsa ir jos produktai

Mažmeninės mėsos ir jos produktų kainos prekybos centruose tyrimo rezultatai parodė, kad dešrelių ir dešrų kainos padidėjo tik apie 10 proc., o paukštienos kainos net sumažėjo. Mėsos produktų kainų pokyčiai atitinka kainų pokyčius, fiksuojamus oficialiosios statistikos.

Cukrus ir saulėgrąžų aliejus

Cukraus „Panevėžio plius“ kainos 2017 m., palyginti su 2013 m., sumažėjo 10 proc., o saulėgrąžų aliejaus „Floriol“ padidėjo 13 proc. Šie kainų pokyčiai beveik atitinka kainų pokyčius, fiksuojamus oficialiosios statistikos, kurie rodo, kad 2017 m. pradžioje, palyginti su 2013 m. pradžia, cukrus atpigo 14 proc., o 2017 m. pradžioje, palyginti su 2014 m. pradžia, aliejus pabrango 18 procentų.