Kasmet dėl bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms pasaulyje miršta apie 700 tūkst. žmonių, po 30 metų, prognozuoja ekspertai, mirs 10 mln. Viso pasaulio ekspertai sutaria, kad, nesprendžiant problemos, ateityje neliks veiksmingų antibiotikų tam tikroms infekcijoms gydyti.

Pasaulio ekspertai teigia, kad dėl antibiotikų neveikimo numatoma 10 mln. mirčių 2050 m., nors, kai kurių mokslininkų vertinimu, tai labai optimistinės prognozės.

Nors nepagrįstas antimikrobinių medžiagų skyrimas jau buvo pradėtas naudoti ir žmonių medicinoje, vis dėlto žemės ūkis yra įvardijamas kaip sritis, kur antibiotikų sunaudojama pernelyg daug ir netikslingai, neretai ne ūkiniams gyvūnams gydyti, o profilaktikai. Dėl neatsakingo antimikrobinių medžiagų naudojimo ir atsirado pasaulinė problema, nes, netikslingai naudojant antibiotikus, išsivysto atsparios bakterijos, jos pasklinda ekosistemose.

Pasak VMVT direktoriaus pavaduotojo Vidmanto Paulausko, daugiausia antimikrobinių medžiagų sunaudojama paukštininkystės ūkiuose – jiems parduodama net 46 proc. antibiotikų, galvijams – 35 proc., kiaulėms – 16 procentų. Lietuvoje veikia duomenų surinkimo sistema, privalu pildyti ataskaitas, todėl antibiotikų naudojimo tendencija šalyje kelerius metus yra mažėjanti. Bet svarbiausias dėmesys turi būti gyvūnų ligų prevencijai.

Antibiotikų gyvūnams gydyti vis mažiau sunaudojama Danijoje. Atsakingai naudoti antibiotikus veterinarijos gydytojus ir pačius ūkininkus skatina valstybinė politika, vieniems neleidžianti uždirbti iš antibiotikų pardavimo, kitiems už neatsakingą jų naudojimą numačiusi baudas. „Danijos vaistų platinimo modelis – pavyzdys visoms ES valstybėms“, – teigia šioje šalyje jau 20 metų gyvenantis ir dirbantis veterinarijos gydytojas Audrius Furmonavičius.

Ne pelno siekiantis Danijos vaistų distribucijos modelis yra siūlomas kaip pavyzdys visoms valstybėms. Iš šios šalies veterinarų 1995 m. atimta galimybė uždirbti, parduodant vaistus. Jeigu gyvuliui sušvirkščia savo atsivežtus vaistus, Danijos veterinaras už juos gali taikyti 10 proc. antkainį. Jeigu ūkininkui palieka vaistų buteliuką 3 dienoms, už jį gali imti 5 proc. antkainį. Ir Danijos veterinarinės institucijos labai griežtai stebi, kad veterinarijos gydytojas elgtųsi etiškai.

Danijai nuo 2010 m. pavyko sumažinti antibiotikų naudojimą karvėms 12 proc., mėsiniams galvijams – 14 proc. Mastitui gydyti antibiotikų naudojimas sumažintas 23 proc., vis dažniau pasitelkiamas siauro spektro antibiotikas – benzilpenicilinas, kuris ir turėtų būti pirmo pasirinkimo vaistas, jeigu nenustatytas penicilinui atsparus sukėlėjas. Antibiotikų produkcijos gyvuliams gydyti Danijos ūkininkai gali gauti tik su veterinarijos gydytojo išrašytu receptu. Pasak A. Furmonavičiaus, nė vienas veterinaras Danijoje nesugalvotų gydyti mastito, nepaėmęs pieno mėginio. Jeigu mastitas gydomas kitu preparatu, o ne benzilpenicilino prokainu, yra privalomas pieno tyrimas, kad būtų nustatytas sukėlėjas. Tešmens uždegimą, neturint pieno tyrimo rezultatų ir potencialaus patogeno, Danijoje galima gydyti tik benzilpenicilino prokainu. Visi Danijoje išrašyti vaistai patenka į duomenų bazę, kurioje matyti, kuris veterinarijos gydytojas kokiam ūkiui išrašė vaistus, kokie yra vaistų likučiai ūkyje. Visas sunaudotas vaisto dozes ūkininkas taip pat registruoja specialioje programoje.