Pradedant naudoti ilgalaikį turtą veiklai, reikia pasirinkti jo nusidėvėjimo normatyvus, atsižvelgiant į turto naudojimo intensyvumą, eksploatavimo laiką ir kitus veiksnius, trumpinančius arba ilginančius naudojimo laiką. Pasirinktas nusidėvėjimo normatyvas negali būti trumpesnis nei minimalūs nusidėvėjimo normatyvai, nustatyti Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje.

Pasirinktas normatyvas taikomas per visą turto nusidėvėjimo laikotarpį. Tačiau kyla klausimas, ar galima keisti pasirinktą nusidėvėjimo normatyvą, t. y. trumpinti arba ilginti?

Ilgalaikiu laikomas turtas, kuris naudojamas pajamoms uždirbti ilgiau kaip vienus metus ir jo kaina yra ne mažesnė nei kiekvienai turto grupei nustatyta minimali kaina. Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos į sąnaudas įskaitomos dalimis per turto nusidėvėjimo laiką.

Vienas iš atvejų, kai galima tikslinti nusidėvėjimo normatyvus, yra atlikta ilgalaikio turto rekonstrukcija. Rekonstrukcijos tikslas – iš esmės pertvarkyti turimą ilgalaikį turtą, dėl ko pailgėja jo naudojimo laikas ir pagerinamos naudingosios savybės. Dėl šių priežasčių galima tikslinti nusidėvėjimo normatyvus. Pavyzdžiui, pastatas naudojamas veikloje 8 metus, nusidėvėjimo normatyvas buvo parinktas 15 metų, atlikta rekonstrukcija pailgino naudojimo laikotarpį 6 metais. Vadinasi, naudojimo laiką po rekonstrukcijos sudarys 13 metų (15 - 8 + 6 = 13).

Kitas atvejis – remontas, kuris pailgina ilgalaikio turto naudojimo laiką arba pagerina naudingąsias savybes. Ilgalaikis turtas remontuojamas siekiant jį atnaujinti, pagerinti, ilgiau naudoti. Todėl po remonto galima tikslinti nusidėvėjimo normatyvus.

Trečias atvejis, leidžiantis koreguoti nusidėvėjimo normatyvus, – ilgalaikio turto naudojimo paskirties keitimas. Tarkime, įmonė pakeitė turimo ilgalaikio turto naudojimo paskirtį ir dėl to pailgėjo arba sutrumpėjo jo naudojimo laikas.

Dar vienas nusidėvėjimo normatyvo tikslinimo atvejis susijęs su įsigyjama kita to paties turto dalimi. Tarkime, kad nuosavybės teise yra valdoma pusė gamybinio pastato, kurio naudojimo laikas 15 metų. Po kelerių metų įsigyjama likusi pastato dalis. Gali būti laikoma, kad abi pastato dalys yra vienas turto objektas ir dėl šio įsigijimo galima nusidėvėjimo normatyvus tikslinti.

Visais atvejais reikia atkreipti dėmesį į tai, kad patikslintieji normatyvai nebūtų trumpesni, nei nustatyta Pelno mokesčio įstatymo (PMI) 1 priedėlyje. Kitas svarbus aspektas – patikslintas nusidėvėjimo normatyvas negali būti trumpesnis už praėjusį turto naudojimo laikotarpį. Pavyzdžiui, veikloje naudojama mašina, kurios nusidėvėjimo normatyvas 8 metai. Ji naudojamas veiklai ir nusidėvėjimas skaičiuojamas dvejus metus. Jeigu norėtume nustatyti, kad šio daikto nusidėvėjimo normatyvas yra 4 metai, to daryti negalėtume, nes PMĮ 1 priedėlyje nustatyta, kad turto grupės „Mašinos ir įrengimai“ minimali nusidėvėjimo norma negali būti mažesnė kaip 5 metai.

Patikslinti normatyvai taikomi visai ilgalaikio turto grupei (pogrupiui) – tiek esamam, tiek naujai įsigyjamam ilgalaikiam turtui.

Taigi, jei ketinama tikslinti nusidėvėjimo normatyvus, būtina įvertinti, ar turtas atitinka vieną iš išvardytų atvejų. Jeigu neatitinka, o normatyvus tikslinti būtina dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, nustatant normatyvus nebuvo tinkamai atsižvelgta į ilgalaikio turto naudojimo intensyvumą, aplinką, savybių kitimą, taip pat į technologinę pažangą, morališkai sendinančią turtą, bei kitus veiksnius), tuomet lieka vienintelis kelias – kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją ir gauti jos sutikimą.

Vietos mokesčių administratoriui pateikiamas laisvos formos prašymas, kuriame nurodoma: kuriai turto grupei norima tikslinti nusidėvėjimo normatyvus, kokie normatyvai buvo nustatyti ir kokius normatyvus norima nustatyti. Taip pat įvardijama priežastis, dėl ko norima tikslinti normatyvus ir pateikti skaičiavimus, koks metinės nusidėvėjimo sumos skirtumas susidaro pakeitus normatyvus.

Mokesčių administratorius, išnagrinėjęs prašymą, surašo sprendimą. Kai gaunamas leidimas tikslinti nusidėvėjimo normatyvus, nusidėvėjimas pagal naują normatyvą skaičiuojamas nuo to mokestinio laikotarpio, kada mokesčių mokėtojas kreipėsi į mokesčių administratorių, pradžios.