Remigijus Urbanavičius, pradėjęs kurti mėsinių galvijų ūkį, iškart žinojo, kad jo tikslas – veislinė angusų banda. Pasitelkęs jaunatvišką maksimalizmą jaunas ūkininkas savo siekius įgyvendinti ėmėsi žaibiškai.

Praėjus vos ketveriems metams, kai Remigijus Urbanavičius į gimtąjį Lazdijų rajoną iš Danijos atvežė pirmąsias 32 angusų telyčias ir vieną bulių, jo ūkiui suteiktas A kategorijos veislyno statusas. Dabar ūkyje yra apie 300 galvijų, iš jų 210 – karvių žindenių. Šiemet veršiuosis apie 180 karvių, tad banda dar padidės.

„Tiek investavau tikrai ne tam, kad tokios geros genetikos gyvuliai būtų sunaudoti mėsai. Jie skirti tik veislei gerinti, todėl man svarbu, kad ūkis turėtų veislyno statusą“, – teigė jaunasis ūkininkas, į ūkį įdėjęs daug darbo, pinigų ir meilės.

Patirties įgijo dirbdamas Danijos ūkiuose

Padirbėjęs Danijos ūkiuose, penkerius metus Anglijoje valgęs emigranto duoną, išbandęs jėgas versle, Remigijus 2014 m. nutarė investicijas pakreipti kita, jo išsilavinimui labiausiai tinkama linkme – į žemės ūkį. Ir iškart čiupo jautį už ragų – įsigijo vieną, antrą mėsinių galvijų bandą iš Danijos, po dvejų metų pasistatė 60 tūkst. eurų kainavusį naują tvartą. Ir toliau didina bandą tiek daniškosios linijos galvijais, tiek jau atvestais savo ūkyje. „Norint iš ūkio padaryti rimtą verslą, reikia didelės bandos“, – sparčią ūkio plėtrą aiškina ūkininkas.

Angusus Remigijus rinkosi todėl, kad ši veislė nereikalauja šiltų gyvenimo sąlygų, nelepi pašarams, neagresyvi, beragė. Ir veršiuojasi gana lengvai. Pirmoji ūkyje sukergtų telyčių grupė sėkmingai apsiveršiavo, tik vienai iš 16 buvo nutarta padėti. Ūkio pasididžiavimas – parodinis Danijoje pirktas bulius. Prieš kergimą jis svėrė beveik toną, tiesa, po trijų kergimų kiek sulyso. Angusai turi galimybę bet kada iš tvarto išeiti į gryną orą, jie puikiai jaučiasi lauke ir žiemą, net spaudžiant 25 laipsnių šalčiui, tvarte jie mažai būna. Svarbu, kad kraikas būtų sausas. „Esu labai patenkintas šita veisle“, – sako Remigijus, vaikštinėdamas tarp meilių lyg šuniukai jau paaugusių veršių.

Pradėti ūkininkauti iškart tokiu mastu, o ne mažais žingsneliais, reikėjo turėti ryžto ir drąsos. „Ne ant asfalto užaugau – prie ūkio darbų esu įpratęs nuo mažens, tėvai ūkiškai gyvena. Be to, esu baigęs žemės ūkio mokyklą ir turiu ūkininko profesiją. O didžiausios patirties įgijau dirbdamas Danijos ūkiuose“, – savo istoriją pasakoja galvijų augintojas. Į Daniją pirmą kartą jis išvyko pagal mainų programą – baigęs žemės ūkio mokyklą, į šios šalies gyvulių ūkį išvažiavo atlikti praktikos, po to liko ten padirbėti. Todėl Danijoje Remigijus ir rinko motininę savo ūkio bandą. Ketverius metus kasmet važiavo ten pirkti gyvulių. Aplankė labai daug ūkių, nes surinkti, pavyzdžiui, 60 veislinių telyčių, pavykdavo tik iš 15–20 ūkių, o jų aplankydavo dar antra tiek.

Lankydamas danų ūkius, Remigijus apžiūrėdavo ir įdomius jų sprendimus, o Danijos ūkininkai informacija visada mielai dalijasi. „Jeigu tik turi laiko ir noro, jie su džiaugsmu priima ir papasakoja, kaip auginti, prižiūrėti gyvulius. Mane lydėdavo Danijos mėsinių galvijų asociacijų atstovas, kuris užsiima gyvulių eksportu. Pernai per tokią viešnagę jis buvo pasikvietęs ir specialistų, kurie suteikė informacijos apie mėsinių galvijų pašarus, kokie turi būti vienu ar kitu laikymo perio du, pasakojo apie jų kokybę, jų ruošimo būdus, apie gyvulių laikymo sąlygas“, – Danijoje įgytomis žiniomis dalijosi Dzūkijos ūkininkas.

Ūkyje talkina geriausi specialistai

Atsivežęs gerų aukštos genetinės veislės telyčių ir bulių, R. Urbanavičius išskirtinį dėmesį skiria jų sveikatingumui, pašarams, todėl samdo geriausius šios srities specialistus. Iki šiol rimtų veterinarinių problemų nepatyrė, gyvuliai sveiki. Nieko keisto, nes bandos sveikatingumu rūpinasi žinomas veterinarijos gydytojas, LSMU Veterinarijos akademijos lektorius dr. Danielius Starevičius. O pašarinių žolių mišinius pagal dirvožemio struktūrą sudaro kitas garsus savo srities specialistas – ASU docentas Evaldas Klimas. Jis atlieka dirvožemio tyrimus, jais remdamasis pataria, kas čia gali augti, o kas ne, kur ir ką geriau padaryti. „Taip, tai kainuoja, bet vienas pats visko žinoti ir mokėti negali. Kaip sakoma, dviratis išrastas, reikia tik išmokti juo važiuoti“, – kalba galvijų augintojas, svarbiausius jų sveikatingumo ir šėrimo reikalus patikėjęs profesionalams.

Galvijams Remigijus ruošia žolės šienainį, taip pat gamina kukurūzų silosą. Pirmą kartą 70 ha kukurūzų pasėjo pernai, kai išbandė pirktinį silosą. „Patiko, todėl nutariau ir pats kukurūzų užsiauginti“, – R. Urbanavičius ūkyje taiko intensyvią galvijų auginimo technologiją. Ganykloms ir pašarams dabar skiriami visi 300 ha žemės. Pirmaisiais ir antraisiais ūkininkavimo metais, kol gyvulių dar buvo mažiau ir nereikėjo tiek pašarų, pajamų duodavo ir augalininkystės ūkis – grūdais užsėdavo 130–150 ha. Bet kalvotos Dzūkijos žemės čia, Lazdijų krašte, grūdinėms kultūroms nedėkingos, gyvulininkystę plėtoti yra daug perspektyviau.

Šiemet Remigijus planuoja rekonstruoti dar vieną fermą, esančią už keliolikos kilometrų nuo pirmosios, įrengti siloso talpyklą. Prie naujos fermos yra dvi siloso tranšėjos, bet, daugėjant galvijų, jų gali nebeužtekti. Tolesnėje ateityje naujam gyvenimui ūkininkas ketina prikelti ir dar vieną šalia rekonstruojamos esančią beveik nugriautą fermą.

Gyvuliams prižiūrėti žiemos sezonu Remigijus samdo vieną ūkio darbininką, bet, ūkiui plečiantis, per projektą su Darbo birža šiemet samdys dar tris pagalbininkus. Iki šiol, prasidėjus lauko darbams, pašarų ruošimo paslaugas jis pirko. Ir su kaimynu kooperuojasi, dalijasi technika – vienas turi vienokią, kitas – kitokią. Bet vis tiek į techniką teko nemažai investuoti, todėl Remigijus džiaugiasi, kad galėjo pasinaudoti ES parama. Ūkį įkūrė pagal priemonę „Jaunojo ūkininko įsikūrimas“, iš ūkio modernizavimo projekto įsigijo traktorių, teleskopinį krautuvą, šienapjovę, priekabą. Pasinaudodamas parama grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti, 2015 m. nusipirko 2 angusų veislės bulius ir 59 telyčias, 2016 m. – dar du reproduktorius ir 60 telyčių. 2017 m. pateikė paraišką 2 buliams ir 20 telyčių įsigyti.

„Rašiau verslo projektus, skaičiavau, dėliojau, aklai nieko nedariau ir nepirkau. Parama veisliniams gyvuliams labai padėjo – perkant tiek gyvulių, suma gaunasi tikrai nemaža. Iš tiesų, visi projektai labai padėjo – be ES paramos tokio ūkio per tokį trumpą laiką nebūčiau sukūręs“, – sako R. Urbanavičius. Beje, veisliniai ūkiai gauna prioritetinių balų, skiriant paramą grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti, o Lietuvos mėsinių galvijų ir gerintojų asociacijoje pasigirsta siūlymų, kad prioritetinių balų auginantiesiems veislinius gyvulius reikėtų suteikti dar daugiau.

Ekonominio ūkio augimo tikisi kitais metais

Remigijus turi ir 8 šarolė veislės karves žindenes. D. Starevičius kartu su LSMU Veterinarijos akademijos prof. Vytuoliu Žilaičiu žada joms atlikti angusų embrionų implantaciją. Embrionų per vieną Danijos ūkininką rengiamasi parsivežti iš JAV. Šį būdą bandos kraujui atnaujinti Remigijus nutarė rinktis ne dėl smalsumo. Nors Danijoje jam pavyko įsigyti gerų galvijų, vis dėlto kuo toliau, tuo sunkiau jų rasti, be to, šioje šalyje, sako Remigijus, į galvijų pardavimą vis dažniau žiūrima kaip į verslą – vadinasi, galvijų kokybė prastėja, nes juos kergti pradeda per anksti.

„Kol kas nieko nesigailiu, nors ekonominiai ūkio rezultatai dar klostosi sunkiai. Pirmais metais pirkau telyčias, jas kergiau savo ūkyje, tad kol jos apsiveršiavo, praėjo metai, o kasmet dar vis investavau į naujus veislinius gyvulius. Bet jau pamažu ūkis pradeda duoti pajamų, investicijos pradeda sugrįžti, nors gyvulių pardavimai šiuo metu nedideli“, – teigia R. Urbanavičius.

Pernai vienas stambus Lietuvos ūkininkas nusipirko iš jo 12 atjunkytų veršelių, kuriais yra labai patenkintas – paros priesvoris geras, gyvuliai auga sveiki. Kitais metais galvijų pardavimai turėtų gerokai padidėti, nes šįmet veršiuosis apie 180 karvių. „Kiek patyriau, vyriškos ir moteriškos lyties veršelių atvedama maždaug per pusę, tad jeigu kitais metais galėsiu parduoti apie 80 telyčių, tai ekonominiai rodikliai iškart turėtų pakilti į viršų“, – skaičiuoja veislinio ūkio savininkas.

„Mano gyvuliai yra ne prastesni negu danų“

R. Urbanavičiaus ūkyje kontroliuojamas įsigytų grynaveislių gyvulių produktyvumas. Mėsiniai galvijai sveriami tik gimę, 210 ir 365 dienų. Taip pat atliekamas telyčių ir karvių eksterjero vertinimas po pirmojo ir trečiojo apsiveršiavimų. Pernai įvertintas 43 žindenių eksterjeras. Penėjimui 2016 m. parduoti 23 buliukai, sulaukę 9 mėn. amžiaus, kurie bus penimi iki 22–24 mėnesių.

Dzūkijos ūkininkas neabejoja, kad veislinis ūkis yra rentabilesnis negu pramoninis – veislinis gyvulys kainuoja gerokai daugiau, negu skirtas mėsai. Ir veisliniai gyvuliai šiuo metu turi didelę paklausą. Pernai Remigijus pardavė visas, kiek turėjo, veislines telyčias, sau nepasiliko nė vienos. „Ir šiemet, kol mūsų motininė banda nauja, jauna ir jos nereikia atnaujinti, kol dar Lietuvoje yra veislinių gyvulių poreikis, dar 2–3 metus parduosime visas telyčias. Ir, galiu pasakyti, kad dabar mano gyvuliai yra ne prastesni negu užauginti Danijoje. O pašarų bazė gal net geresnė, nes Danijoje kukurūzų mėsiniams gyvuliams niekas neaugina ir jais nešeria“, – pastebi R. Urbanavičius.

Kol Lietuvoje nepatenkintas veislinių gyvulių poreikis, juos parduoti apsimoka ir Lietuvoje. Nebent, svarsto Remigijus, užauginus labai gerą, įspūdingą veislinį bulių, jį vertėtų siūlyti užsienio pirkėjams, nes Lietuvoje nebūtų jam rinkos – tokių bulių kaina yra labai didelė. „Tai – ateities planai“, – šypteli ambicingų minčių turintis ūkininkas.

O artimiausi planai – nusipirkti užsienyje du gerus veislinius reproduktorius, rekonstruoti ir atstatyti įsigytas senas, apgriuvusias fermas, kad galėtų bandą padidinti iki 300–400, o dar kitu plėtros etapu – ir iki 500 galvijų.

Pakaunėje su žmona ir dviem vaikais gyvenantis ūkininkas, kad neatsiliktų nuo naujausių gyvulininkystės tendencijų, nuolat važiuoja į gyvulių parodas, aukcionus. O jo palydovė šiose kelionėse dažnai būna 12metė dukra, kuri labai domisi ūkiu. Taigi, Anglijoje uždirbtus pinigus Remigijus investavo prasmingai. Jis turi dar kelis nedidelius verslus, tačiau posūkis į agroverslą – ko gero, stabiliausia investicija, kuri turėtų užtikrinti jo šeimos ateitį.

***

Lietuvoje iki balandžio buvo registruota 40 mėsinių veislių A, B ir C kategorijų galvijų veislynai. Veislyno statusą turinčiuose ūkiuose turi būti atitinkamas karvių skaičius (atsižvelgiant į kategoriją). A kategorijos veislynu pripažįstama žemės ūkio subjekto mėsinių veislių galvijų banda, kurioje yra ne mažiau kaip 30 vienos veislės karvių; bandoje turi būti 30 proc. karvių, įrašytų į atitinkamos veislės kilmės knygos E arba A skyrių ir kurių atitiktis tipui, eksterjero ir mėsingumo požymiai įvertinti ne mažiau kaip 6 vertinimo balais; nustatoma mėsinių veislių karvių veislinė vertė ir prieauglio masė 210 ir 365 d. turi atitikti veislei keliamus reikalavimus. Grynaveislių angusų kūno masė 210 d. amžiaus turi būti ne mažesnė kaip 225 kg (telyčių) ir 250 kg (buliukų), o sulaukusių 365 d. – 330 kg (telyčių) ir 380 kg (buliukų). Karvės kergiamos su buliais, kurių veislinės vertės indeksas ne mažesnis kaip 90 balų ir kurie įvertinti pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes.

B kategorijos veislynu pripažįstama žemės ūkio subjekto mėsinių veislių galvijų banda, kurioje yra ne mažiau kaip 20 vienos veislės grynaveislių karvių ir bandoje turi būti 20 proc. karvių, įrašytų į atitinkamos veislės kilmės knygos E arba A skyrių. Kiti reikalavimai yra tokie patys, kaip ir A kategorijos veislynui.

Grynaveislių mėsinių veislių galvijų bandos, kurios neatitinka A ir B grupės veislynams keliamų reikalavimų, bet jose pagal nustatytus reikalavimus vykdoma mėsinių veislių galvijų veislininkystės apskaita ir duomenys apdorojami VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre, pripažįstamos C grupės veislynais.

Šaltinis: Mėsinių veislių galvijų veislynų vertinimo taisyklės