Mano Ūkis 2017/05
Darže stiebiasi bendruomeniškumas
  • Asta LAUKAITIENĖ
  • Mano ūkis

Atgimstančiame Vilniaus Sapiegų parke, buvusios ligoninės teritorijoje, stiebiasi ne tik „Vilnius Tech Park“ startuoliai, bet ir bendruomenės auginamos daržovės. Antakalnyje, didikų Sapiegų barokinių rūmų pašonėje, tarp išmaniųjų technologijų biurų, vietos atsirado ir bendruomenę suburiančioms, mieste gamtos ir daržininkystės skatinančioms neužmiršti „Antakalnio daržo“ bei „Miesto laboratorijos“ iniciatyvoms.

Suvienijo pomėgis auginti

Prieš keletą metų grupelė iniciatyvių žmonių ėmėsi atgaivinti parke stūksojusį šiek tiek apleistą šiltnamį, ėmė ten sodinti, auginti – užsiimti daržininkyste kone miesto viduryje. Idėja sulaukė palaikymo, ir veiklos „Antakalnio darže“ ėmė rastis vis daugiau, tačiau ji buvo sezoninė, o noras kažką veikti neapleido ir vėsiuoju metų laiku.

Po darnaus vystymosi magistro studijų Amsterdame į Lietuvą grįžusi Renata Domeikaitė kaip tik ieškojo, kur galėtų pritaikyti savo patirtį, taip susipažino su „Antakalnio daržo“ koordinatoriumi Mindaugu Daniu. Įsiliejusi į bendruomenę mergina rado ir daugiau bendraminčių, norinčių užsiimti mėgstama veikla ne tik šiltuoju metų laiku, sklandė mintis ir kurti bendruomeninę kavinę bei kitos idėjos, tačiau joms įgyvendinti stigo vietos.

„Sugalvojome sujungti tas kelias idėjas, tuo metu – kaip tik sėkmės momentas – vystėsi ir „Tech Park“ projektas, o šis gamybinis pastatas buvo numatytas atiduoti bendruomenės reikmėms. Su tokia integruota idėja dalyvavome konkurse ir laimėjome. Nuėjome netrumpą kelią, kad pradėtume įrengti šitą pastatą ir šis tas atsirado. Fantazija ir įsivaizdavimas buvo ir yra, aišku, ambicingas, truputėlį kartais utopiškas, bet, matyt, tai ir stumia į priekį, nes kitaip nieko ir nedarytum“, – kalba socialinės atsakomybės projektų koordinatorė R. Domeikaitė, prisiminusi maždaug porą metų besivysčiusios idėjos tapimą realybe.

Nors ir nedideliais žingsniais judant į priekį, bet iš „Antakalnio daržo“ gimusi „Miesto laboratorija“ pernai lapkričio pabaigoje jau kraustėsi į savo naujus namus, ėmėsi kurtis modernus ir tausojantis aplinką bendruomenės edukacijos centras. Po truputį pradėjo pildytis ir bendramintes suvienijusios idėjos: beužsimezganti bendruomenės kavinė, pasisekimo sulaukę vaikų daiktų blusturgiai, nagingų kaimynų dirbtuvės, kalėdinių ir velykinių vainikų pynimo dirbtuvės, scenos bandymai, praktiniai daržininkystės ir sodininkystės mokymai. Patalpose įsikūrė ir išmanusis hidroponinis daržas.

Žmonių čia daugėja, nors už komunikaciją atsakinga Gintarė Motiejūnaitė pasakoja, kad ir jų bendruomenei tenka susidurti su žmonių aktyvumo problema. Gyvenimo tempas, užimtumas, gausybę renginių siūlantis miestas – nėra lengva paskatinti gyventojus dar ką nors veikti ir su savo kaimynais. Tačiau vis atsiranda atrandančių „Miesto laboratoriją“, tad lieka tikėtis, kad nuolatiniai, jau tradicija tampantys renginiai ir įdomūs užsiėmimai paskatins prie veiklos prisidėti ir daugiau Antakalnio gyventojų.

„Aplinka įpareigojo ieškoti išmanių sprendimų“

Taip šypteldama sako hidroponinio daržo puoselėtoja ir šios veiklos kuratorė Daiva Gerulytė. Anot jos, būtent „Tech Park“ reikalavimas, kad visi naujakuriai turėtų kažką bendro su technologijomis, jas ir paakino paieškoti ne visai tradicinių sprendimų.

„Pagalvojome, kad geriausiai išmanome apie daržą, o jame šiais laikais technologijos pritaikomos. Taip ir gimė mintis pasidaryti išmanųjį daržą patalpose (...). Nors esu finansininkė, bet linkusi remtis technologijomis, naujovėmis, esu be galo smalsi gerąja prasme. Mėgstu gilintis ne į kitų reikalus, o į naujoves. Hidroponika man buvo labai įdomi, daug skaičiau internete. Taigi, kai labai domiesi, tau kažkaip atsiveria visos durys, visos pažintys“, – tikina D. Gerulytė.

Pirmuosius bendruomenės entuziastų bandymus užsiimti hidroponika Antakalnio gyventojai galėjo išvysti rugpjūtį, kai patalpos dar nebuvo sutvarkytos, tačiau nedidelis konteineris su salotomis jau stovėjo lauke ir į renginius užsukę žmonės galėjo susipažinti, kas yra hidroponinis auginimas, kaip tai atrodo gyvai ir ko galima tikėtis vėliau.

Daiva tikina, kad jai pačiai didžiausias atradimas buvo, kad hidroponika yra paprasta. Juolab kad antakalniečiai eksperimentuoja su pačiu paprasčiausiu, pasyviosios hidroponikos modeliu, kai nedaroma jokia vandens cirkuliacija. Taip, auginant vasarą lauke, užteko tik vandens su trąšomis ir neperšviečiamo konteinerio.

„Auginant patalpose jau reikia ir specialaus apšvietimo, čia gal truputį per mažai deguonies. Tai išryškėjo auginant salotas, kurios pirmą mėnesį augo, o vėliau sustojo. Tada nusipirkome pirmą vandens burbuliatorių, kad paduotų į vandenį daugiau deguonies ir jos per savaitę tiesiog suvešėjo. Dabar jau nekankinu augalų, burbuliatoriai yra visuose konteineriuose. Kitas etapas bus sudėtingesnis. Laukia iššūkiai: su „Antakalnio daržu“ susitarėme, kad duos mums gabaliuką ploto ir ten jau bandysime įrengti aktyvią sistemą su cirkuliacija, o apšvietimo turėtų užtekti natūralaus“, – apie patyrimus ir planus pasakoja moteris.

„Miesto laboratorijos“ hidroponiniame darže jau nuimti trys derliai salotų, sausio pradžioje pasėti pomidorai kovo pabaigoje jau bandė megzti pirmuosius vaisius, auga ir kelių veislių paprikos, azijinės garstyčios, poros rūšių bazilikai, žemuoginiai špinatai.

„Pradėjome nuo greitai augančių salotų. Vėliau nusprendėme plėstis ir žiūrėti, kas dar pas mus augtų. Iš dalies visas daržoves galima auginti hidroponikoje, tik bulvių dar nemačiau. (...) Dar niekaip nepavyksta susidaiginti įprastų špinatų. Sudygo vienas vienintelis per nežinia kiek bandymų“, – apgailestauja D. Gerulytė, užmezgusi kontaktus ir besikonsultuojanti tiek su Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininke Akvile Viršile, tiek su įvairių įmonių konsultantais.

Daržas ypač domina vaikus

Bendruomenė ne veltui prisistato ir kaip edukacijos centras: be minėtų mokymų ir renginių, hidroponinis daržas plečia savo atradėjų ratą. Kiekvieną antradienį Daiva laukia tokios daržininkystės mėgėjų ar norinčiųjų išbandyti naujus dalykus, atėjusieji keičiasi nuomonėmis, diskutuoja, konsultuojasi.

Ypač daržas patrauklus mažiesiems. Moteris bando skaičiuoti, kiek jau darželių ir mokyklų klasių buvo užsukę ir džiaugiasi, kad tiek savu laiku gyvybės pilnas senasis šiltnamis, tiek tokia daržininkystė traukia vaikus. „Moksleiviams, manau, tai yra vertingas pasivaikščiojimas ir idėja mokytojams, ką su vaikais galima paskui ir mokykloje nuveikti. Gyvas pavyzdys, kaip paprastai tai galima padaryti. Manau, kad mokykloms tai vertingas projektas. Be to, jie atėję sužino ir apie visą „Miesto laboratorijos“ koncepciją“, – svarsto vilnietė.

Tiesa, toks išmanusis daržas įdomus ne tik vaikams, be Daivos kolegų finansininkų, čia užsuka ir pavieniai lankytojai. Ir, atrodo, tiek jaunus, tiek vyresnius vyrus tai domina šiek tiek labiau nei moteris. „Ateina daug jaunų vaikinų, kurie linksta prie technologijų, kuriems visai įdomu. Kažką girdėję arba kažką bandę, bet gal nepasisekę, tai ateina pasižiūrėti ir pasiklausti, kaip kažką daryti“, – sako D. Gerulytė.

Pasirodo, dažniausiai iššūkis yra apskritai sudaiginti sėklas. Mat tolesni techniniai dalykai paprastai išsprendžiami greičiau, galų gale galima rasti informacijos, kaip norimą augalą auginti, tačiau, kaip jį sudaiginti – trūksta. Matyt, ne veltui tokie populiarūs tarp miestiečių ir kitos „Miesto laboratorijos“ narės Agnės rengiami mokymai apie daržą balkone, kuriuose pateikiama visa daržininkystės abėcėlė.

„Ar miestiečiams reikia mokytis daržininkystės? Taip. Ir, tarp kitko, jie mielai mokosi. Tai tampa madinga – kad ant savo palangės, savo balkone gali užsiauginti ne tik gėlių, bet ir salotų, pomidorų. Juolab kad dabar ir palankių veislių tam daugėja“, – kalba Daiva, kartu su bendraminčiais iš „Miesto laboratorijos“ kviečiantys atsigręžti į darnų, tvarų gyvenimo būdą mieste ne tik Antakalnio gyventojus, bet ir visus vilniečius. Skatinantys ieškoti ir rasti – ne tik daržininkystę, hidroponinį daržą, bet ypač – vieniems kitus, kaimynus, bendruomenės narius.

***

Dr. Akvilė Viršilė, LSDI Augalų fiziologijos laboratorijos vedėja „Miesto laboratorijos“ pavyzdys iš pat pradžių man atrodė drąsus, kadangi tai – pakankamai žinių reikalaujantis projektas. Augalas, augantis vazone, mano požiūriu, yra mažiau jautrus ir mitybai, ir augintojo indėliui, palyginti su hidroponika. Bet naudotojiškos ir susirinktos labai tikslios žinios mane nustebino. Tai rodo rezultatas: augalai auga ir žiemą, ir vasarą. Be to, jie auginami taisyklingai. Iškyla nedidelių klausimų, bet nuolat ieškoma atsakymų. Jie deklaruoja, kad būtų gražu, jei daug kas namuose augintųsi augalus hidroponiškai. Aš vis dėlto už tradicinį auginimą – tiek ant savo palangės, tiek darže, tiek kitur. Bet hidroponika gali būti puikus būdas auginti užimtam miestiečiui, kadangi reikia mažiau indėlio, mažiau kasdienės priežiūros. Galima kelioms dienoms palikti augalus. Tačiau galima ir siekti pusiausvyros. Bet kuriuo atveju iniciatyva, kuri domina, kuri sugrąžina prie augalų, prie gamtos ištakų – labai graži, labai sveikintina ir skatintina.

Naujienų prenumerata

Verslo informacija
Orai