Vėžaičių bandymų stotyje buvo atlikti tyrimai – įvertintas naudoto grybų substrato (komposto) poveikis bulvių ir morkų produktyvumui. Vienu variantu daržovės augintos po kompostu tręštų kukurūzų, kitu – naujoje vietoje ir kompostu tręštos prieš sėją.

Kompostas buvo įterptas pavasarį, bandymų įrengimo metu. Dirvožemis – natūraliai rūgštus moreninis priemolis (pasotintas stagniškas balkšvažemis) (Bathygleyic Dystric Glossic Retisol).

Adora veislės bulvės pasodintos gegužės 26 d. Bulvių gumbai sodinti 0,35 m atstumu, atstumai tarp vagų – 0,7 m. Bolero F1 morkos pasėtos gegužės 27 d., atstumai tarp vagų – 0,7 m.

Bandymai buvo suvagoti po mėnesio, birželio 29 dieną. Nuo kolorado vabalų bulvės purkštos 3 kartus: liepos 15 d. – su Fury (0,07 kg/ha), liepos 27 d. – su Mospilan (0,05 kg/ha), rugpjūčio 10 d. – su Mospilan (0,05 kg/ha) ir kartu su Infinito (0,12 l/ha) nuo bulvių maro. Bulvių ir morkų derlius nuimtas, kai pasiekė techninę brandą. Bulvės nukastos rugsėjo 28 d., o morkos – spalio 12 dieną.

Įtaka morkų derliui

Morkų šakniavaisių ilgis iš esmės nesiskyrė. Kiek didesnę įtaką šakniavai-sių ilgiui turėjo tręšimas tiesiogiai prieš sėją. Tačiau pirmojo varianto (tręšiant priešsėlį) šakniavaisių ilgis svyravo nuo 16,9 iki 17,6 cm (vid. 17,5 cm), o antrojo (tręšiant prieš sėją) – nuo 15,2 iki 16,5 cm (vid. 16,0 cm).

Stambiausios morkos užaugo tręšiant priešsėlį – nuo 141 iki 150 g (vid. 148 g). Tačiau esminių skirtumų tarp atskirų tręšimo lygių nebuvo. Ryškesnė buvo tiesioginio tręšimo grybų kompostu įtaka, tačiau čia užaugo smulkesni šakniavaisiai – nuo 111 iki 133 g (vid. 122 g).

Įtaka bulvių derliui

Nors ir statistiškai nepatikima, tačiau teigiama tręšimo kompostu (2014 m.) įtaka išliko ir tyrimų (2015 m.) metais. Tręšiant 40 t/ha komposto norma, bulvių derlius buvo 17,15 t/ha (arba 22,5 proc.) didesnis negu nenaudojant tręšimo. Kai kompostas įterptas bulvių sodinimo metais, didžiausios įtakos turėjo tręšimas 40 t/ha komposto norma – gumbų derlius siekė 20,45 t/ha. Tai 69,43 proc. daugiau negu tuo atveju, kai grybų kompostas naudotas nebuvo.

Nors vidutinis derlingumas buvo didesnis tada, kai tręšta prieš pat sodinimą, tačiau tas padidėjimas nebuvo labai ryškus. Galima daryti prielaidą, kad pirmajame variante nemaža dalimi bulvių produktyvumą palaikė pamažu yrančios komposte esančios organinės medžiagos bei yrančios kukurūzų šaknys.

Kaip ir morkoms, bulvėms augimo metu taip pat periodiškai trūko drėgmės. Klimato sąlygos (drėgmės kiekis, temperatūra) turi didelės reikšmės augalų produktyvumui, maisto medžiagų pasisavinimui ir produkcijos kokybei. Esant drėgmės trūkumui ir žemai temperatūrai (oro ir dirvožemio), augalai prastai pasisavina maisto medžiagas, o tai yra tiesioginė mažesnio derliaus priežastis.

Stambiausios bulvės užaugo tręštos prieš sodinimą. Šiame variante stambių bulvių (per 80 g) buvo vidutiniškai 69,76 procento. 40–60 g dydžio bulvių dalis sudarė 23,88 proc., o mažesnių negu 40 g – 6,36 procento. Pastebimai mažesnės bulvės buvo tręšiant priešsėlį – vidutinis stambių (per 80 g) bulvių kiekis siekė 58,91 proc., 40–80 g – 30,65, o smulkesnių negu 40 g – 10,43 procento. Tačiau galima pastebėti, kad tręšimas 20 t/ha grybų komposto norma abiejuose tyrimuose buvo optimalus – stambių gumbų kiekis siekė atitinkamai 64,53 ir 78,05 procento.

Lyginant bulvių krakmolingumą, skirtumai tarp atskirų tręšimo lygių buvo neesminiai. Taigi, tręšimas grybų substratu įtakos krakmolo kiekiui bulvių gumbuose neturėjo. Yra žinoma, kad krakmolo kiekis gumbuose yra veislės požymis, tačiau gali kisti priklausomai nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, mitybos mineralinėmis medžiagomis sąlygų, temperatūros ir drėgmės režimo, augimo technologijų ypatumų.

Iš esmės nesiskyrė ir nitratų koncentracija bulvių gumbuose. Kiek didesnis nitratų kiekis bulvių gumbuose nustatytas tada, kai 2014 m. buvo naudojama didžiausia grybų substrato norma. Tręšiant grybų kompostu bulvių sodinimo metais, nitratų kiekis buvo vienodas – 15,6 mg/ kg.

***

Kai kompostas buvo naudojamas priešsėliui tręšti, morkų produktyvumas (18,1–21,9 t/ha) buvo didesnis negu tręšiant tiesiogiai prieš sėją – čia morkų derlius svyravo nuo 11,6 iki 22,9 t/ha. Galima teigti, kad teigiamas grybų komposto poveikis augalų produktyvumui bei atskiriems derlingumo parametrams išlieka ne tik tręšimo, bet ir vėlesniais augimo metais.

Taip pat yra žinoma, kad kukurūzai (priešsėlis) turi gilią šaknų sistemą ir geba paimti maisto medžiagas iš gilesnių sluoksnių, todėl palieka nemažai organinės medžiagos viršutiniuose dirvos sluoksniuose. Komposte esančių mineralinių medžiagų atpalaidavimas (organinės medžiagos irimas) sparčiai vyksta esant pakankamam šilumos ir drėgmės kiekiui. Galima daryti prielaidą, kad šiltuoju metų laiku periodiškai trūksta drėgmės, komposto organinės medžiagos buvo skaidomos palyginti lėtai ir dėl to tręšimo įtaka bus jaučiama vėlesniais metais.

***

Kokias išvadas galima daryti po tyrimų?

• Vidutinis morkų šakniavaisių produktyvumas, jas auginant po kukurūzų priešsėlio, vidutiniškai buvo 20,3 t/ha. Tręšiant grybų substratu prieš morkų sėją, vidutinis derlingumas buvo mažesnis – 16,8 t/ha. Šakniavaisių ilgis, masė ir skersmuo buvo gerokai didesni negu naudojant tiesioginį tręšimą. Tai rodo teigiamą praėjusių metų tręšimo bei priešsėlio (kukurūzų) įtaką šakniavaisių produktyvumui.
• Tręšiant grybų kompostu bulvių priešsėlį (kukurūzus), vidutinis bulvių derlingumas buvo 15,1 t/ha. Tręšiant bulves grybų kompostu tiesiogiai bandymo įrengimo metais, vidutinis derlingumas siekė 16,4 t/ha. Tręšiant grybų kompostu tiesiogiai, buvo nustatytas didžiausias stambių gumbų (> 80 g) kiekis – vidutiniškai 69,76 procento. Auginant bulves po kukurūzų, stambių gumbų dalis buvo mažesnė – 58,91 procento. Naudingiausias buvo tręšimas 20 t/ ha norma – stambių gumbų nustatyta daugiausia – 78,05 procento.
• Bulvių krakmolingumas ir nitratų kiekis bulvių gumbuose bei morkų šakniavaisiuose iš esmės buvo vienodas ir nepriklausė nuo tręšimo būdo.
• Teigiamas tręšimo grybų substratu poveikis dirvožemio agrocheminiams rodikliams išliko ir kitais metais. Naudojant grybų kompostą prieš sėją, viršutiniame dirvožemio sluoksnyje pastebimai sumažėjo dirvožemio pH, bet padidėjo judriųjų fosforo ir kalio kiekiai. Organinės anglies kiekis linkęs didėti įterpiant kompostą prieš sėją.