Sėklos kokybę nusako ne vienas rodiklis – stambumas, daigumas, ligotumas ir kiti, o juos didžia dalimi lemia auginimo technologijos ir metų meteorologinės sąlygos. Ligoms plisti palankios sąlygos per sezoną ir nepakankama jų kontrolė, lietinga javapjūtė – esminiai sėklos kokybę lemiantys veiksniai.

Praėjusių metų javapjūtės sąlygas ūkininkai, ko gero, prisimins dar ilgai. Nuolatiniai lietūs labai vėlino javapjūtę, teko kulti drėgnus javus. Jei juos prireikė sandėliuoti ilgesnį laiką nedžiovintus, labai padidėjo rizika suaktyvėti Penicillium ir Aspergilus genčių grybams. Jie sukelia sausą sėklos puvimą, ir tokių grūdų daigumas būna labai prastas. Ko gero, šiemet, kaip niekada, būtina atkreipti dėmesį į sėklos daigumą ir tiems žemdirbiams, kurie iš karto džiovino grūdus. Ne visuomet, stengiantis išgelbėti derlių, pavykdavo išlaikyti optimalius grūdų džiovinimo proceso parametrus, o perkaitintų grūdų daigumas gerokai nukenčia.

Ruošiant sėklą, nereikėtų pamiršti jos išvalyti. Valant pašalinamos ne tik šiukšlės, bet ir smulkesni grūdai. Nors pastarieji gali sudygti labai gerai, tačiau iš smulkių grūdų sudygę daigai būna skurdesni. Tokie augalai lėčiau vystosi, prasčiau krūmijasi, formuojasi netolygus pasėlis, augalai prasčiau konkuruoja su piktžolėmis, juos smarkiau apninka ligos, jie sunkiau ištveria gamtinių sąlygų sukeliamą stresą. Įvairios šiukšlės ir net dulkės sėkliniuose grūduose taip pat prastina jų beicavimo kokybę. O kad šiųmetinę sėklą verta beicuoti, abejojančiųjų, ko gero, mažai.

Patogenų gausu ant visų javų grūdų

Praėjusiais metais liepą–rugpjūtį vyravę lietingi orai buvo palankūs įvairiems patogeniniams grybams plisti, todėl sėklos jais tikrai galėjo užsikrėsti. Fusarium genties grybų šiais metais gausu ant visų javų sėklinių grūdų.

Fusarium ir Microdochium genčių grybai bei Cochliobolus sativus patogenas yra pagrindiniai daigų pašaknio puvinių sukėlėjai vasariniuose javuose. Visi jie plinta su sėkla ir per augalų liekanas dirvoje. Pasėjus nebeicuotą sėklą, augalų pašaknys paruduoja, augalai silpniau vystosi. Nors liga ir nėra tokia akivaizdi kaip lapų ligos, tačiau atskirais metais derliaus nuostoliai gali būti ženklūs.

Tiksliųjų lauko eksperimentų, darytų LAMMC Žemdirbystės institute 2013–2015 m., duomenimis, dėl pašaknio puvinių netekta iki 0,29 t ha^-1 vasarinių kviečių, iki 0,36 t ha^-1 vasarinių miežių, iki 0,13 t ha^-1 vasarinių kvietrugių ir iki 0,2 t ha^-1 avižų grūdų derliaus. Skirtingų veislių miežiuose darytų tyrimų duomenimis, beicai smarkų daigų pašaknio puvinių pažeidimą vidutiniškai sumažino 41,4–61,7 procento.

Vasariniuose kviečiuose ir kvietrugiuose pagrindiniai sėklos patogenai yra Fusarium ir Microdochium genčių grybai, tad renkantis beicus reiktų atsižvelgti į jų veiksmingumą būtent nuo šių patogenų. Ruošiant vasarinių miežių sėklą visada būtina prisiminti, kad su sėklomis plinta ir tinkliškosios dryžligės sukėlėjai Pyrenophora teres. Kai sėkla stipriai užkrėsta, jau ant daigų, 1–2 lapelių tarpsnyje, galima matyti tinkliškosios dryžligės pažeidimų, vėliau liga konidijomis išplinta visame pasėlyje. Sėklos beicavimas yra veiksminga priemonė nuo ankstyvos tinkliškosios dryžligės, jos vystymasis pristabdomas iki paskutinio (vėliavinio, BBCH 37) lapo tarpsnio.

Avižose su sėkla, be Fusarium ir Microdochium sukeliamų pašaknio puvinių, taip pat plinta ir avižų dryžligė. Nuo sėklos infekcijos ir ankstyvo šios ligos plitimo veiksmingai saugo beicai.

Dulkančiosios kūlės – aktualios sėklininkystės ūkiams

Kalbant apie su sėklomis plintančias ligas, reikėtų paminėti dulkančiąsias kūles. Jos dažniau aptinkamos miežiuose ir avižose, o štai vasariniuose kviečiuose – labai retai. Dulkančiosios kūlės išryškėja augalams išplaukėjus – pasėlyje matyti ligos sunaikintos, juodos kūliasporių masės apimtos miežių varpos ar avižų šluotelės.

Atviro žydėjimo miežių veislės labiau linkusios užsikrėsti dulkančiosiomis kūlėmis, todėl jų pasėliuose dažniau galima matyti kūlėtų varpų. Jei matyti viena kita varpa – ligos baimintis nereikėtų – ji ryškesnės žalos nepadarys. Yra apskaičiuota, kad 1 proc. kūlėtų varpų sunaikina 1 proc. derliaus. Auginantiesiems sėklinius pasėlius vis dėlto reikėtų labiau atkreipti dėmesį į šią ligą, nes pagal sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių reikalavimus sėkliniuose javų pasėliuose sėklos vertingumą mažinančių kenksmingųjų organizmų, pirmiausia kūlių – Ustilagineae, turi būti kuo mažiau.

ŽI darytuose tyrimuose nustatyta, kad kai dulkančiųjų kūlių sukėlėju sėklos užsikrėtusios nestipriai, beicų veiksmingumas siekia 100 proc. Kai užsikrėtimas šiomis kūlėmis didelis, nuo šios ligos veiksmingų beicų efektyvumas siekia 96,2–99,0 procentus. Panaudojus visą beico normą, beico efektyvumas, esant tam pačiam kūlėtumo lygiui (kai kontrolėje buvo net 35 kūlėtos varpos m²), siekė 99 proc., sumažinus normą – 94,6 procento.

Kaip pasirinkti tinkamiausią beicą?

Šiuo metu Lietuvoje beicų asortimentas vasarinių javų sėklai beicuoti palyginti platus. Beveik visi jie skirti naudoti įprastiniuose ūkiuose, dauguma yra veiksmingi nuo keleto sėklų patogenų. O beicas Latitude XL saugo tik nuo javaklupės (Gaeumannomyces graminis). Siekiant apsaugoti augalus nuo kitų su sėkla plintančių ligų, jį reikėtų naudoti derinyje su kitais beicais. Biologinis beicas Cedomon gali būti naudojamas ir ekologinei sėklai beicuoti.

Prieš renkantis beicą, visada reikia dar kartą peržiūrėti produkto etiketę ir įsitikinti, nuo kokių ligų jis veiksmingas. Svarbu žinoti, kad, esant itin didelei sėklos infekcijai, daugumos beicų veiksmingumas mažėja, ypač jei naudojama sumažinta norma. Šiais metais rekomenduojama sėklas beicuoti tik visa beico norma. Pasėjus gero daigumo, išvalytą ir beicuotą sėklą, galima tikėtis gero pradinio augalų dygimo ir vešlaus pasėlio.

***

Jei pavėlavote įsigyti sėklų ir planuojate sėti savą, būtina pasitikrinti sėklos daigumą. Jo nustatymas užtrunka 7–8 dienas, tad nereikėtų atidėlioti šios analizės iki sėjos pradžios. Šiais metais atlikdami daigumo analizę pastebėjome, kad kai kurių planuojamų sėklai naudoti javų daigumas vos siekia rekomenduojamą daigumo ribą (85 proc.), dygimo energija silpnoka. Pupų ir žirnių augintojai šiemet privalomai turėtų nustatyti ir šių augalų sėklų daigumą, nes nemažai tirtų mėginių daigumas pasirodė esąs prastokas. Apibendrintai galima pasakyti, kad šiemet skaičiuojant sėklos normą, būtina atsižvelgti į jos daigumą.

***

Sisteminio poveikio beicai veiksmingai saugo nuo dulkančiųjų kūlių. Siekiant kuo efektyviau apsaugoti pasėlį nuo šios ligos, reikia išvalytą sėklą beicuoti visa beico norma, sėti optimaliu laiku, į drėgną ir pakankamai sušilusią dirvą.