Agroversle pinigų skolinimas yra gana dažnas reiškinys, tačiau kartais daroma klaida - neužsitikrinamas paskolos grąžinimas. Kokių apsaugos priemonių galima imtis prieš skolinant pinigus, ką reikėtų daryti, jei pinigai yra paskolinti be jokio grąžinimo užtikrinimo?

UŽTIKRINIMO BŪDAI

Užtikrinimo būdų yra įvairių. Jų pasirinkimas priklauso nuo paskolos sumos, pasitikėjimo tarp paskolos gavėjo ir paskolos davėjo, paskolos skubumo. Paminėsime užtikrinimo priemones, kurios paskolos negrąžinimo atveju gali palengvinti paskolintų pinigų susigrąžinimą.

Vekselis

Vekselis yra rašytinės formos dokumentas, kurį pasirašęs ir išdavęs asmuo be sąlygų įsipareigoja sumokėti vekselyje fiksuotą pinigų sumą nurodytam asmeniui. Pinigų skolinimo atveju išduodamas vekselis iš esmės yra tapatus paskolos sutarčiai, taigi jos papildomai sudaryti nebūtina. Esminis vekselio pranašumas prieš paprastą paskolos sutartį, kuri nėra apsaugota jokiomis skolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis, yra tas, kad skolininkui vekselio nustatytu terminu nesugrąžinus pasiskolintų pinigų, paskolos davėjui nebūtina kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, o pakanka įstatymo nustatytais terminais ir tvarka kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo. Turėdamas notaro padarytą vykdomąjį įrašą, paskolos davėjas (vekselio turėtojas) gali tiesiogiai kreiptis į antstolį dėl skolos išieškojimo. Vekselį gali išduoti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Jeigu vekselį išduoda juridinis asmuo, būtina įsitikinti, kad vekselį juridinio asmens vardu pasirašantis asmuo turi teisę jį pasirašyti. Taip pat vekselyje privalu nurodyti, kad jį išduoda būtent juridinis, o ne jį pasirašantis asmuo. Antai vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje vadovas ginčijo, kad išdavė vekselį būdamas juridinio asmens atstovu, todėl pareiga grąžinti skolą tenka bendrovei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad vekselyje nėra informacijos apie tai, kad jį išdavė juridinis asmuo savo vardu. Taigi pareigą grąžinti skolą priskyrė vadovui.

Kartu svarbu atkreipti dėmesį ne tik į vekselio turėtojui suteikiamas plačias skolos išieškojimo galimybes, bet ir į įstatymų keliamus griežtus reikalavimus šiam dokumentui. Nesilaikant įstatyme nurodytų reikalavimų, vekselis netenka privalumų. Teismų praktikoje ne kartą pasitaikė atvejų, kai dėl formalių kriterijų nesilaikymo (pavadinimo, termino, datos) vekselis buvo pripažintas paprastu skolos rašteliu.

Tuo atveju, kai vekselis yra pripažįstamas tik skolos rašteliu, skolininkui negrąžinant paskolos, lieka bendra tvarka kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė nei 3 000 eurų, turi turėti notarinę formą, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Tokioje situacijoje siekiant išduoti įstatymo reikalavimus atitinkantį vekselį, privaloma kreiptis į notarą. Be to, labai svarbu laikytis numatytos vekselyje apmokėjimo tvarkos. Pažeidus šią tvarką, vekselis taip pat netenka savo galios ir virsta tik skolos egzistavimo faktą patvirtinančiu dokumentu.

Laidavimas ir garantija

Laidavimo ir garantijos esmė užtikrinant paskolos grąžinimą yra ta, kad trečiasis asmuo įsipareigoja grąžinti paskolą už paskolos gavėją, jeigu šis nevykdys arba netinkamai vykdys šią savo pareigą. Paskolos grąžinimą užtikrinant laidavimu ar garantija, be paskolos davėjo ir paskolos gavėjo šiuose santykiuose dalyvauja dar ir trečiasis asmuo. Laidavimo atveju turi būti sudaroma rašytinės formos sutartis, o garantijos atveju išduodamas rašytinis vienašalis trečiojo asmens (garanto) įsipareigojimas įvykdyti prievolę už skolininką. Rašytinės formos nesilaikymas laidavimą ir garantiją daro negaliojančiais, t. y. dėl laidavimo ir garantijos negalima tartis žodžiu.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad laidavimas ir garantija savo turiniu yra teisiškai sudėtingesni dokumentai nei vekselis. Netinkamai suformuluotos laidavimo ar garantijos sąlygos gali apsunkinti galimybę pasinaudoti šių užtikrinimo priemonių teikiamais privalumais. Prieš išduodant paskolą ir pasirašant laidavimo sutartį ar garantiją labai svarbu pasidomėti laiduotojo ir garanto finansine padėtimi, kad esant reikalui iš jų būtų galima išieškoti paskolos sumą, taigi laidavimas ar garantija turėtų realų pagrindą.

Paskolos grąžinimą užtikrinus laidavimu ar garantija, paskolos negrąžinimo atveju (kitaip nei vekselio atveju) nepanaikinama pareiga kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Tačiau šiuo atveju padaugėja subjektų, iš kurių galima reikalauti skolos priteisimo.

Hipoteka ir įkeitimas

Esminis hipotekos ir įkeitimo skirtumas tas, kad hipotekos atveju įkeičiamas nekilnojamasis turtas, o įkeitimo - kilnojamasis turtas (turtinės teisės). Hipoteka visais atvejais turi būti notarinės formos. Įkeitimui taip pat reikalinga notarinė forma, išskyrus tuos atvejus, kai įkeičiamas kilnojamasis daiktas yra perduodamas paskolos davėjui. Šiuo atveju pakanka rašytinės formos.

Hipotekos ir įkeitimo atveju labai svarbu tinkamai įvertinti įkeičiamą turtą, kad paskolos suma galėtų būti išieškota iš įkeisto turto vertės. Sudarant hipotekos sandorį, visais atvejais patartina reikalauti, kad paskolos gavėjas atliktų nepriklausomą nekilnojamojo turto vertinimą, nebent faktiškai būtų akivaizdu, kad įkeičiamo turto vertė yra daug didesnė nei sudarytos paskolos sutarties suma.

Hipotekos, įkeitimo, kaip ir vekselio, atveju kreiptis į teismą dėl negrąžinamos paskolos sumos išieškojimo nereikia, pakanka kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Gavus vykdomąjį įrašą, galima kreiptis į antstolį, kuris inicijuoja įkeisto turto pardavimą iš varžytinių. Turtą pardavus, gauta turto pardavimo suma skiriama paskolai grąžinti. Jeigu parduoto turto vertės neužtenka visai paskolos sumai grąžinti, kreiptis į teismą papildomai taip pat nereikia, pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą likusią paskolos sumą galima išieškoti iš kito skolininko turto.

SKOLOS IŠIEŠKOJIMO BŪDAI

Per nustatytą terminą negrąžinta paskola gali būti išieškoma tiek teisminiu, tiek neteisminiu keliu. Pastarasis kelias iš esmės priklauso nuo paskolos gavėjo valios, todėl dažnai rezultatų neduoda. Teisminis skolos išieškojimas yra pagrįstas priverstiniu vykdymu, todėl nuo skolininko valios nebepriklauso. Toliau glaustai aptarsime negrąžintos paskolos išieškojimo teismine tvarka galimybes.

Teismo įsakymas

Pats paprasčiausias, tačiau ne visada veiksmingas paskolos išieškojimo būdas - kreipimasis į teismą su prašymu išduoti teismo įsakymą. Gavus teismo įsakymą, galima tiesiogiai kreiptis į antstolį ir pradėti išieškojimą iš paskolos negrąžinančio skolininko. Prašymas išduoti teismo įsakymą yra standartinio turinio dokumentas, kuriame yra nurodyti paskolos davėjo ir paskolos gavėjo duomenys, reikalaujama priteisti suma (negrąžinta paskola, palūkanos, delspinigiai, bylinėjimosi išlaidos) bei priežastis, dėl kurios atsirado skola, taip pat, jeigu reikalinga, motyvuotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teikiant prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo, įrodymų apie paskolos negrąžinimą pateikti nereikia. Mokamas žyminis mokestis lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą įprastiniu būdu.

Kreipiantis dėl teismo įsakymo, teismo posėdžiai nevyksta. Teismas, gavęs prašymą dėl teismo įsakymo, jį įvertina ir, jeigu prašymas atitinka keliamus formalius reikalavimus, išduoda įsakymą. Visgi išduoto teismo įsakymo iš karto teikti antstoliui negalima, kadangi teismo įsakymas yra išsiunčiamas ir skolintojui, ir paskolos gavėjui, pastarajam nustatomas dvidešimties dienų terminas prieštaravimams pateikti. Jeigu per šį terminą paskolos gavėjas prieštaravimų nepateikia, teismo įsakymas įsigalioja, ir paskolos davėjas gali kreiptis į antstolį. Tačiau jeigu paskolos gavėjas pareiškia prieštaravimus, teismo įsakymas netenka galios ir paskolos davėjas, siekdamas tęsti paskolos išieškojimo procesą, turi kreiptis į teismą su ieškiniu. Atkreiptinas dėmesys, kad paskolos gavėjui reiškiant prieštaravimą, savo nesutikimo nereikia niekaip motyvuoti, pakanka tik pranešti teismui, kad su skola ir išduotu teismo įsakymu nesutinka.

Paskolos gavėjui prieštaraujant išduotam teismo įsakymui, teismo procesas užsitęsia dar ilgiau nei tuo atveju, jeigu į teismą yra kreipiamasi su įprastu ieškiniu. Todėl prieš pasirenkant šį būdą, patartina įvertinti skolininko asmenį (pavyzdžiui, konfliktiškas jis žmogus ar ne, ar paskola negrąžinama dėl kilusių nesutarimų, ar dėl paskolos gavėjo finansinių išteklių stokos ir kt.), kadangi šios aplinkybės gali lemti, ar paskolos gavėjas reikš prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, ar ne.

Kreipiantis dėl teismo įsakymo išdavimo galima reikalauti ir išlaidų, patirtų už prašymo dėl teismo įsakymo parengimą, priteisimo. Tačiau pagal Lietuvos teismų praktiką tokios išlaidos gali būti priteistos tik tais atvejais, kai prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo rengia advokatas ar jo padėjėjas. Priešingu atveju teismas gali ne tik nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, bet ir apskritai atsisakyti išduoti teismo įsakymą, nes prašymas dėl teismo įsakymo išdavimo gali būti tenkinamas tik visapusiškai tinkamai parengtas arba iš viso netenkinamas.

Dokumentinis procesas

Dokumentinis procesas yra tarpinis variantas tarp jau aptarto teismo įsakymo ir įprasto ieškinio, t. y. šiuo atveju teismo posėdžiai nevyksta, tačiau turi būti parengtas formos ir turinio reikalavimus atitinkantis ieškinys, išdėstyti motyvuoti argumentai bei įrodymai, patvirtinantys reikalavimo priteisti negrąžintą paskolą pagrįstumą. Renkantis šį būdą, ieškinys turi būti parengtas tinkamai, kadangi teismui padarius išvadą, jog ieškinys visa apimtimi negali būti patenkintas (t. y. jame yra neaiškumų), jis bus nagrinėjamas bendra tvarka (t. y. rengiant teismo posėdžius). Mokamas žyminis mokestis dokumentinio proceso atveju lygus pusei tos sumos, kurią reikia mokėti už ieškinio nagrinėjimą įprastiniu būdu.

Teismui gavus ieškinį, įvertinami išdėstyti argumentai bei įrodymai. Jeigu nusprendžiama, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, priimamas preliminarus sprendimas. Kaip ir teismo įsakymo atveju, preliminarus sprendimas negali būti iš karto pateikiamas vykdyti antstoliui. Šiuo atveju paskolos gavėjui (skolininkui) preliminarus sprendimas yra išsiunčiamas ir nustatomas dvidešimties dienų terminas prieštaravimams pateikti. Jeigu paskolos gavėjas su preliminariu sprendimu nesutinka, jis turi teisę pareikšti prieštaravimus. Skirtingai nei teismo įsakymo atveju, šie prieštaravimai turi būti motyvuoti ir pagrįsti įrodymais, todėl teismas turi teisę prieštaravimus atmesti. Jeigu prieštaravimai priimami, paskolos davėjui nustatomas terminas atsiliepimui pateikti bei paskiriamas teismo posėdis, kuriame ir sprendžiama, ar negrąžinta paskola turi būti priteista paskolos gavėjui. Teismo priimtas galutinis sprendimas gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismuose.

Ieškinys

Įprastinis negrąžintos skolos prisiteisimo būdas yra kreipimasis į teismą su ieškiniu. Ieškinys, kaip ir dokumentinio proceso atveju, turi būti tinkamai parengtas, argumentuotas, pridėti reikalavimą patvirtinantys įrodymai bei sumokėtas žyminis mokestis. Nuo parengimo, argumentavimo, įrodymų daugiausia ir priklauso, ar ieškinys bus patenkintas. Kreipusis su ieškiniu į teismą, yra skiriami teismo posėdžiai bei vyksta žodinis bylos nagrinėjimas. Bylos išnagrinėjimo terminas paprastai priklauso nuo teismo, kuriame nagrinėjama byla, užimtumo. Teismo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismams.