Beveik kiekvienas Suomijos ūkininkas turi ne tik dirbamos žemės, bet ir miško. Negali suomiai ūkininkauti ir be nuosavos grūdų džiovyklos – atšiauraus ir drėgno klimato sąlygomis grūdų džiovinimas yra ne prabanga, o būtinybė. Rudai dažyto namelio formas įgavusios džiovyklos ir šalia jų pūpsančios talpyklos – neatsiejama Suomijos ūkių ir kraštovaizdžio dalis.

Grūdų džiovyklas Suomijoje gamina ir vietinei rinkai, taip pat eksportui tiekia trys kompanijos, viena jų – šeimos įmonė „Antti-Teollisuus Oy“, pavadinta jos įkūrėjo vardu (lietuviškas gamyklos pavadinimas būtų „Andriaus pramonė“). Salo mieste veikianti gamykla jau ne vienus metus neužleidžia lyderio pozicijų – Antti džiovyklos užima 60 proc. vietinės rinkos.

Suomijos ūkininkai investuoja ne tik į grūdų džiovinimo ir laikymo įrangą – ne mažiau svarbus jiems ir estetinis vaizdas bei kraštovaizdžio dermė. Tad suomiai nemažai lėšų skiria džiovyklai apšiltinti (gamintojų teigimu, tai padeda sumažinti sąnaudas mažiausiai 15 proc.) ir suteikia jai namelio formą. Dauguma suomių ūkininkų, kaip ir Lietuvoje, pirmenybę teikia vidutinio dydžio mobilioms džiovykloms, tačiau ir jas „įkurdina“ pastatuose, dažniausiai bendroje aplinkoje derančiuose sandėliuose.

Nauja džiovykla – ūkio tęstinumo garantas

Netoli Salo ūkininkaujantis Juha Veikolinas (Juha Veikkolin), dirbantis 100 ha, iš kurių 40 ha nuomoja, naują mobilią 36 m³ grūdų džiovyklą Antti Agrosec C365ES įsigijo prieš dvejus metus. Kviečius, miežius, rapsus, avižas ir kmynus auginantis ūkininkas per sezoną naująją džiovyklą naudoja apie mėnesį, jei reikia, išnaudojami ir senos to paties gamintojo 1982 m. sumontuotos džiovyklos pajėgumai. „Investavome į naują džiovyklą, nes sūnus, matydamas, kad ūkininkauti perspektyvu, nusprendė tęsti mūsų tradicijas. O norint sėkmingai ūkininkauti, investuoti reikia nuolat“, – sako J. Veikolinas, vildamasis, kad ateityje pavyks įsigyti ir daugiau žemės. Įdomu tai, kad praėjusiais metais Suomijos ūkininkams grūdus džiovinti mažai teko – kaip niekad javapjūtė rugsėjį buvo sausa. Grūdų džiovyklą ūkininkas įsigijo savo ir banko lėšomis, taip pat pasinaudojo Suomijos vyriausybės skiriama 20 proc. subsidija naujai grūdų ruošimo įrangai įsigyti.

Augalininkystės ūkio savininkas Tomas Lindkvistas (Thomas Lindqvist), su tėčiu ir broliu valdantis 120 ha dirbamos žemės ir 30 ha miško, savo ūkyje naudojasi net trimis Antti džiovyklomis – seniausia įsigyta prieš daugiau kaip tris dešimtmečius, naujausia C320E modelio – prieš porą metų. Neseniai Lindkvistai įsigijo 16 ha sklypą ir kartu – naudotą grūdų džiovyklą. Tad su turimais pajėgumais ūkininkai grūdus paruošia per dvi savaites, nors paprastai džiovinti tenka 25 proc. drėgnumo grūdus. „Džiovykla reikalinga, kad galima būtų dirbti ne tada, kada gali, o tada, kada reikia“, – pabrėžia T. Lindkvistas ir priduria, kad siekdami sutaupyti jie grūdus džiovina tik dieną, be to, šiam sezonui planuoja ją ir apšiltinti. Auginami ūkyje vietinės veislės kviečiai, jų vidutinis derlingumas siekia 5,5–6 t/ha, rapsai, miežiai ir pupos. Kaip ir dauguma Suomijos ūkininkų, žieminių javų Lindkvistai nesėja.

Kad lengviau ir pelningiau parduotų grūdus, ūkininkai priklauso 30 narių turinčiam kooperatyvui. Pasak T. Lindkvisto, kol grūdų supirkimo kaina nedidelė, grūdai sandėliuojami ūkyje, tam jie įsigijo ir 2 Antti grūdų talpyklas. Ūkininkas neslepia, kad trims šeimoms išgyventi, dirbant tik 120 ha, nelengva. Plėstis norėtų, bet kol kas stabdo didelės žemės kainos, kurios svyruoja nuo 10 iki 50 tūkst. Eur/ ha, mat ūkininkauja netoli Helsinkio (maždaug 100 km). Nors ūkininkavimas yra Lindkvistų gyvenimo būdas, tačiau pagrindinis pajamų šaltinis – įvairių paslaugų teikimas. Jie valo sniegą, vežioja ir barsto smulkų granitą, kalkina dirvas, o daugiausia laiko, maždaug po 1 000 val. per metus, skiria buitinėms nuotekoms iš sodybų ir vasarnamių išvežti į valymo įrengimus turinčią įmonę.

Grūdų kokybei – išskirtinis dėmesys

Gamyklos „Antti-Teollisuus Oy“ ištakos siekia 1952 m., kai šalia ūkio buvo įkurtos nedidukės metalo apdirbimo dirbtuvės. Pirmoji grūdų džiovykla sukonstruota 1960 m. Dabar gamyklos veikla apima dvi sritis: be grūdų ruošos įrangos, gaminamos laivams ir keltams skirtos durys. Pasak gamyklos savininko ir direktoriaus Kalės Izotalo (Kalle Isotalo), kadangi žemės ūkio srities užsakymai svyruoja, durų gamyba leidžia maksimaliai išnaudoti gamybinius pajėgumus ir užtikrinti žmonėms darbo vietas. Metinė įmonės apyvarta sudaro daugiau kaip 20 mln. eurų, apie 5–6 mln. eurų pajamų gaunama iš durų laivams gamybos.

Beveik 50 proc. grūdų ruošos įrangos įmonė eksportuoja, oficialius prekybos atstovus turi Švedijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Suomiška grūdų ruošimo įranga populiari ne tik Skandinavijos šalyse, ja vis labiau domisi Lenkijos, Estijos, Latvijos, Rusijos, Ukrainos, Kazachstano ir Rumunijos ūkininkai. „Mūsų gaminamos džiovyklos universalios, nes gali veikti bet kokio klimato sąlygomis. Tai, kad daugelį dalių ir įrenginių gaminame patys, suteikia mums pranašumo, palyginti su kitais gamintojais. Galime lanksčiai ir greitai reaguoti į klientų pageidavimus ir, jei reikia, atlikti pakeitimus“, – pastebi K. Izotalas, šalia gamyklos turintis savo ūkį – 300 ha žemės ir 150 ha miško. Beje, gamykloje sukonstruota medžių drožlėmis kūrenama biokrosnimi šildomi visi gamyklos pastatai, o visos gaminamos įrangos prototipai išbandomi įmonės savininko ūkyje.

Gamykloje, kurios plotas užima 15 tūkst. m², dirba 140 darbuotojų. Prieš pusmetį gamykla išplėsta – pastatytas ir moderniai įrengtas 900 m2 ploto logistikai skirtas sandėlis. Atnaujinta ir gamybinė bazė, o naujausias pirkinys – automatizuotos lankstymo ir lazerinio pjaustymo staklės, tiesa, kol kas naudojamos tik durims gaminti, bet planuojama jas pritaikyti ir džiovykloms.

Siekiant išvengti klaidų ir neatitikimų, daugelis gamybos linijų automatizuotos, jose robotai dirba visą parą. Bene daugiausia žmonių rankų darbo reikia surinkimo ceche, nes, taupydamas klientų laiką ir pinigus, gamintojas stengiasi džiovyklas, ypač mobilias, surinkti moduliais, kad kuo mažiau montavimo darbų reikėtų atlikti įrangą statant ūkiuose. Gaminamos stacionarios ir mobilios džiovyklos, pastarosios gali būti 4 modelių – nuo 25,5 iki 41,0 m³ tūrio. Visos Antti grūdų džiovyklos ir saugyklos (galimi du dydžiai – 5,3 ir 7,5 m skersmens ir iki 12 aukštų) gaminamos iš nerūdijančio plieno lakštų.

Gamintojas siūlo dviejų tipų grūdų džiovyklas – Duoflo ir Mixflo, kurių skiriasi veikimo principai. Pirmo tipo džiovykloje grūdai džiovinami nepertraukiamu srautu, antroje – porcijomis. Vadinamosios porcinio tipo džiovyklos skirtos mažiems ir vidutinio dydžio ūkiams, Suomijoje jos ypač populiarios, nes pritaikytos didelio drėgnumo (paprastai apie 27 proc. ) grūdams džiovinti. Gamyklos vadybininko Egidijaus Steponavičiaus, atsakingo už Baltijos šalių, Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano rinkas, pastebėjimu, dėl nuolatinio grūdų judėjimo ratu pašalinamas didelis kiekis drėgmės. „Galima džiovinti skirtingo drėgnumo grūdus, nes judėdami ratu jie džiūsta tolygiai, be to, išvalomos ir priemaišos. Tad mūsų džiovyklos ypač tinka maistiniams, salykliniams grūdams ir įvairių augalų sėkloms ruošti“, – sako E. Steponavičius.

Gamykloje „Antti-Teollisuus Oy“ gaminama visa grūdams ruošti reikalinga įranga: džiovyklos, valomosios, elevatoriai, transporteriai, talpyklos, valdymo pultai, vamzdynų sistemos, džiovinimo krosnys. Pastarosios gali būti kūrenamos ne tik skystu kuru, dujomis, bet ir biokuru. Pasak E. Steponavičiaus, visos skysto kuro krosnys gaminamos iš nerūdijančio plieno ir siūlomos su šilumokaičiu. „Gamintojas įsitikinęs, kad džiovinant dyzeliniu kuru, šilumokaitis būtinas, norint užtikrinti grūdų saugumą, apsaugoti juos nuo sunkiųjų metalų ir kancerogeninių medžiagų“, – išskirtinumą pabrėžia gamyklos atstovas. Dyzelinės krosnys gali būti nuo 200 iki 1 200 kW galingumo, teigiamo slėgio ir vakuuminės, tačiau, atsižvelgiant į kliento pageidavimus, galimos įvairios jų modifikacijos. Taip pat gaminamos tiesioginio veikimo dujinės krosnys, jų mažiausios galingumas siekia 700, didžiausios – 3 000 kW. Džiovyklos su dujinėmis krosnimis ypač paklausios Rumunijoje, nes ten gerai išplėtota dujų infrastruktūra. Beje, įdomu tai, kad pirmą kartą gamyklos istorijoje galingiausios dujinės krosnies prototipas buvo išbandytas ne Suomijoje – pirmoji tokia krosnis pernai paleista Lietuvoje, ūkininko Kęstučio Rimkaus ūkyje Radviliškio rajone.

Nors pamažu populiarėja ir biokrosnimis kūrenamos grūdų džiovyklos, tačiau, pasak E. Steponavičiaus, tai vis dar ateities produktas. Beje, skatindama grūdams džiovinti naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius, Suomijos vyriausybė kompensuoja iki 45 proc. džiovyklų su biokrosnimis įsigijimo išlaidų. Nuo 650 iki 1 200 kW galingumo biokrosnimis galima ne tik grūdus džiovinti – konteineriu ji gali būti pervežama į kitą vietą ir pučiamu karštu oru šildomi angarai, šiltnamiai. Džiovyklas su biokrosnimis pasirinko 4 Lietuvos ūkininkai, vienas jų – kėdainiškis Saulius Dambrauskas, biokrosnį naudojantis ir angarams šildyti bei bulvėms daiginti.

Susidomėjimas suomiška įranga auga

Lietuvoje nuo 2012 m. „Antti-Teollisuus Oy“ grūdų ruošimo įranga prekiauja bendrovė „Rovaltra“. Susipažinti su gamykla ir ūkininkavimo Suomijoje specifika kasmet ji pakviečia po dešimtį mūsų šalies žemdirbių. „Lankydamiesi gamykloje ir Suomijos ūkiuose mūsų ūkininkai gauna ne tik naudingos informacijos, bet ir atsakymus į daugelį klausimų. Svarbu, kad pasirinkimas atitiktų ūkio poreikius ir būtų tinkama komplektacija. Juk norisi, kad ūkininkas įsigyta įranga būtų pats patenkintas ir kitam galėtų ją rekomenduoti“, – sako bendrovės direktorius Romualdas Trainaitis.

Pernai „Rovaltra“ mūsų šalyje pastatė 24 grūdų džiovyklas. Pasak R. Trainaičio, tai maksimalus užsakymų skaičius, kurį bendrovė gali įgyvendinti su turimais pajėgumais. Šiemet jau pasirašytos 22 sutartys džiovykloms įsigyti. Nors Lietuvoje paklausios ir stacionarios, ir mobilios grūdų džiovyklos, vis dėlto pastarosios yra populiaresnės, nes jos gana greitai pastatomos (4 žmonių komanda surenka per savaitę), be to, joms statyti nereikia leidimų, nebūtini ir projektavimo darbai.

„Jei pirmaisiais prekybos metais ypač paklausios buvo mobilios C205 ir C255 modelių džiovyklos, tai dabar populiariausios C365. Ūkiai stambėja, jų technikos parkas gerėja, moderniais ir galingais kombainais geriau surenkami grūdai, todėl ir džiovyklas ūkininkai renkasi našesnes“, – rinkos tendencijas įvardija įmonės direktorius. Šių metų pradžioje galingą stacionarią džiovyklą „Rovaltra“ sumontavo žemės ūkio bendrovėje „Nemunas“. R. Trainaitis neslepia, kad susidomėjimas grūdų ruošimo įranga ypač išauga prieš pat javapjūtę, tačiau tokių užsakymų įgyvendinti neįmanoma, nes vien gamyba užtrunka maždaug porą mėnesių. Jo teigimu, praėjusiais metais ne vienas ūkininkas siūlė sumokėti dvigubai, jei įmonė per savaitę būtų pristačiusi džiovyklą į ūkį. „Kai ūkininkai paskaičiavo, kiek supirkėjai atskaito už netinkamos drėgmės grūdus, suprato, kad džiovykla gana greitai atsiperka“, – sako suomiška grūdų ruošimo įranga prekiaujančios įmonės vadovas.

Investuoti paskatino lietinga javapjūtė

Kelmės r. 220 ha dirbantis Sigitas Vaitkus pripažįsta, kad investuoti į džiovyklą ruošėsi jau seniai, tačiau vis pagailėdavo pinigų. „Deja, pernykštė javapjūtė patvirtino, kad be džiovyklos išsiversti neįmanoma. Grūdus buvo sunku parduoti, be to, ir nuostoliai didžiuliai“, – kas paskatino investuoti, aiškina ūkininkas. Jis yra parengęs paraišką ES paramai gauti, tačiau, net jei projektas nebus patvirtintas, S. Vaitkus džiovyklą įsigis savo lėšomis. Ūkininkas planuoja pirkti mobilią Antti C365 modelio džiovyklą. „Rinkausi suomišką džiovyklą, nes jų ir mūsų klimato sąlygos panašios, o kelionė į gamyklą ir ūkius tik patvirtino, kad pasirinkau teisingai. Mobili džiovykla ne tik gerokai pigesnė, ja galima džiovinti ir drėgnesnius grūdus“, – sako Kelmės r. ūkininkas, auginantis miežius, kviečius ir žirnius.

Suomišką džiovyklą pasirinkęs nesigaili ir Marijampolės r. ūkininkas Jonas Akstinavičius, su sūnumi Dariumi dirbantis 320 ha ir auginantis miežius, taip pat žieminius ir vasarinius kviečius bei rapsus. „Praėjusią žiemą amerikiečiai pranešė, kad laukia labai lietinga vasara, tad nusprendėme nerizikuoti ir jau pavasarinėje parodoje „Ką pasėsi...2016“ sudarėme sutartį su „Rovaltra“, – pasakoja J. Akstinavičius. – Turėdami džiovyklą, jaučiamės gerokai laisvesni, nes sausus grūdus galima ne tik bet kur supilti, juolab kad turime 1 000 t talpos sandėlį, nereikia eilėse stovėti, bet ir parduoti, kai tinkamą kainą pasiūlo.“ Lietingą javapjūtę sėkmingai grūdus išsidžiovinę Akstinavičiai šių metų pradžioje sudarė sutartį su grūdų supirkimo įmone, kuri pati juos vilkikais išsiveža iš ūkio į Klaipėdos jūrų uostą.

Ūkininkas atvirauja, kad be džiovyklos nebūtų pavykę užtikrinti geros grūdų kokybės. Per rudenį ir žiemą baigia marijampoliečiai mobilią džiovyklą apsišildyti, mat dirbdami pastebėjo, kad vakarop, ypač jei dar pučia vėjelis, sunku džiovinimo temperatūrą pakelti, iš karto ir kuro sąnaudos didėja. „Kaimynas klausia, kodėl tokią brangią džiovyklą pasirinkome. Tačiau ne visada kaina svarbiausia. Rinkdamiesi atsižvelgėme į techninius parametrus ir į įrangos kokybę. Mūsų ūkyje suomiška džiovykla labai pasiteisina“, – tikina J. Akstinavičius ir priduria, kad svarsto ateityje įsigyti ir suomiškas grūdų laikymo talpyklas.