Nemažai daržininkų, ypač mėgėjų, daigus augina patys, tačiau ne visada pavyksta užsiauginti jų sveikų ir kokybiškų. Dažniausiai daržininkai sėja užsienio selekcijos sėklas, kurios ruošiant padžiovinamos, kad ilgiau išsilaikytų. Tokios sėklos būna gilios ramybės būsenos, jų fizikiniai ir cheminiai procesai pristabdyti, todėl joms sudygti reikia itin gerų sąlygų.

Apskritai padžiovintos sėklos dygsta ilgiau. Todėl neskubėkite kaltinti sėklų dėl tariamo nedaigumo, geriau sudarykite kuo palankesnes sąlygas. Auginantiesiems daigus kyla įvairių problemų: daigai ištįsta, sustoja jų augimas, pasikeičia daigų lapų spalva, jie susisuka ir pan. Kai daigai būna silpni, nepadeda net papildomas tręšimas. Tad reikia žinoti priežastis, kurios trukdo daigams gerai augti ir vystytis.

Aptarkime dažniausias problemas ir jų sprendimo būdus.

Daigai vysta, žūsta

Daigai sudygo gražiai, tačiau po kurio laiko pradeda nykti. Kodėl? Yra kelios priežastys. Kai substratas, kuriame auga daigai, per drėgnas, suslėgtas, daigų šaknims trūksta oro ir jie pradeda žūti. Atkreipkite dėmesį, ar neužsikimšusios drenažo angos. Labai svarbu, kad daigų šaknims visą jų vegetacijos periodą netrūktų oro. Kai trūksta oro substrate, sėklos lėtai dygsta, pristabdomas šaknų augimas, jos blogiau pasisavina vandenyje tirpias maisto medžiagas. Oras reikalingas mikroorganizmų veiklai substrate. Jie organines medžiagas ir sunkiai pasisavinamas druskas paverčia augalams prieinamos formos, be to, išskiria daug anglies dvideginio, kuris reikalingas augalams. Todėl substrato aplink augalus purenimas yra būtina agrotechninė priemonė, kad augalų šaknys būtų aprūpintos oru.

Daigai paprasčiausiai gali žūti dėl drėgmės trūkumo, jeigu jie nepakankamai palaistyti. Kaip laistyti daigus? Mažus daigelius apipurkškite purkštuvėliu. Didesnius daigus laistykite iš apačios, t. y. įpilkite vandens į indą, kuriame sustatyti puodeliai. Taip laistant bus stimuliuojamas šaknų augimas.

Netinkamas substrato rūgštumas taip pat gali būti daigų kritimo priežastis. Kai substrato rūgštumas netinkamas, augalai negali pasisavinti maisto medžiagų, nes jos būna augalams nepasisavinamos formos. Sumažėja augalų imunitetas, todėl juos lengviau pažeidžia virusai, grybai.

Kai substratas yra šarminis, augalai taip pat blogai vystosi, gelsta, nes negali pasisavinti geležies, kuri reikalinga chlorofilui susidaryti lapuose, taip pat nepasisavina kitų maisto medžiagų.

Jeigu substrato druskų koncentracija yra per didelė, išdygę ir tik pradėję augti daigai nesugeba iš jo pasisavinti maisto medžiagų ir žūva. Maisto medžiagų trūkumas substrate ne toks pavojingas kaip jų perteklius.

Kartais daigų žuvimo priežastis gali būti kačių šlapimas. Jeigu jo patenka į substratą, keičiasi daigų lapų spalva, jie nyksta. Jeigu substratas ruošiamas iš jūros smėlio, gali būti, kad jame esančios druskos apnuodys augalų šaknis.

Daigai, pertręšti trąšomis su mikroelementais, apsinuodija, keičiasi lapų spalva, jie tampa tvirti, atsiranda dėmių, miršta augimo kūgelis, o vėliau ir visas augalas. Tokiu atveju reikėtų augalus gausiai palaistyti, stengtis praplauti substratą.

Daigų kritimo priežastis gali būti ir liga. Jeigu daigai susirgo juodąja kojele arba šaknų puviniu, jie pradeda žūti. Juodoji kojelė pažeidžia daigų šaknies kaklelį, jis paruduoja arba pajuosta, suplonėja, pradeda pūti, šaknelės nustoja augti, augalas žūsta.

Nenukrenta sėklų luobelė

Jeigu daigai iškelia sėklų luobelę į viršų, tai gali rodyti, kad sėklos nekokybiškos ir nevisavertės. Tokius daigelius pikuojant reikėtų išbrokuoti. Gali būti ir kitų priežasčių. Tai per sekliai pasėtos sėklos arba per anksti nuimta danga nuo dygstančių augalų - tuomet sėklų luobelė gali padžiūti. Kelias dienas daigelius apipurkškite šiltu vandeniu ir sėklų luobelė nukris.

Gelsta daigų lapai

Dažna problema - gelstantys daigų lapai. Lapai gelsta dėl kelių priežasčių. Visų pirma - blogas apšvietimas. Kai trūksta šviesos, daigus reikia papildomai švitinti. Kita priežastis - trūksta maisto medžiagų. Kai pradeda gelsti apatiniai, o vėliau ir aukščiau esantys lapai, tai rodo, kad augalams trūksta azoto. Tuomet daigus reikėtų patręšti azoto trąšomis - 7-10 g amonio salietros į 10 l vandens.

Jeigu puodelis, kuriame auga daigai,yra per mažas, lapai tai pat gali pradėti gelsti. Puodelio dydis priklauso nuo daigų auginimo trukmės. Juo ilgiau auga daigai, tuo puodelis turi būti didesnis. Daigų lapai gali gelsti dėl per sauso ar per šlapio substrato. Kai substratas per rūgštus, taip pat pradeda gelsti lapai, kaip ir esant per dideliems temperatūrų svyravimams. Kai substrato temperatūra yra žemesnė negu 17 ^oC, augalai negali pasisavinti makro- ir mikroelementų, nors jų substrate ir netrūksta.

Gali gelsti ir kenkėjų pažeisti daigų lapai. Todėl atidžiai apžiūrėkite augalus. Jeigu gelsta apatiniai daigų lapai, gali būti pažeistos daigų šaknys - jas galima pažeisti neatsargiai purenant substratą aplink augalą.

Dėmėti, pakitusios spalvos lapai

Šviesėjantys lapai gali rodyti, kad trūksta šviesos arba azoto. Baltų ar geltonų dėmių ant daigų lapų gali atsirasti tada, kai substratas yra druskingas. Violetinis daigų lapų atspalvis - tai signalas, jog substratas yra per šaltas, todėl augalų šaknys negali pasisavinti fosforo. Puodelius su daigais reikėtų statyti ne tiesiai ant žemės, saugoti juos nuo skersvėjų. Jeigu, auginant daigus, šviečia ryški saulė, ant augalų lapų gali atsirasti dėmių dėl saulės nudeginimo. Taigi, augalus reikėtų pridengti nuo per ryškios saulės.

Murzinai baltos dėmės ant daigų lapų gali rodyti, jog daigai susirgo septorioze (dėmėtlige). Pirmiausia matyti nedidelės, apvalios ar netaisyklingos formos rudos dėmelės. Jų centras vėliau pašviesėja, o pakraščiuose lieka tamsios spalvos apvadas. Stipriau pažeisti lapai gelsta, džiūsta ir byra. Ši liga plinta, kai per daug drėgna, todėl patalpą, kurioje auginami daigai, būtina vėdinti.

Daigai ištįsta

Daugumai augalų sėklų sudygti nereikia šviesos, tačiau, tik pasirodžius daigeliams, ji gyvybiškai būtina. Todėl tik sudygusius daigelius reikia kuo greičiau išnešti į kuo šviesesnę vietą. Kai trūksta šviesos, jie ištįsta, greičiau suserga ir gali žūti. Sėkloms sudygti reikia aukštesnės temperatūros. Daigams sudygus, temperatūrą reikėtų sumažinti, nes daigams augti reikia žemesnės temperatūros negu sudygti. Jeigu trūksta šviesos, o oro temperatūra aukšta, daigai ištįs. Jeigu sėkla pasėta per tankiai, jeigu daigai per dažnai laistomi ir pertręšiami azoto trąšomis, jie taip pat ištįs. Svarbu nepavėluoti pikuoti daigus. Jeigu daigai bus pikuojami per vėlai, jų hipokotilis bus ištįsęs. Kai daigų lapai liečiasi vienas su kitu, atstumus tarp jų reikia padidinti. Jeigu daigai yra ištįsę, reikia sumažinti oro temperatūrą, rečiau laistyti, daigus per lapus patręšti superfosfato trąšų tirpalu.

Išpikuoti daigai neauga

Gali būti, kad daigai buvo negerai išpikuoti. Jeigu pikuotų augalų šaknys liko neprispaustos substrato, aplink šaknis susidarys oro ertmė. Tuomet dalis šaknų plaukelių išdžius, šaknų sistema nefunkcionuos gerai. Kita priežastis - pikuojant užlenktos arba stipriai sužalotos šaknys.

Didelė tikimybė, kad per sužalotas šaknis daigai užsikrės grybinėmis ligomis. Daigus iki pirmųjų tikrųjų lapelių auginkite tabletėse, kubeliuoses, o vėliau, nepažeisdami šaknų, sodinkite į didesnės talpos puodelius. Kai kurių augalų daigus (agurkų, paprikų, baklažanų, moliūgų, patisonų) geriau auginti nepikuotus, juos sėkite tiesiai į puodelius.

Lapai sukasi, yra deformuoti

Kai trūksta drėgmės, daigų lapai gali pradėti suktis, o vėliau gali nuvysti visas augalas. Taip pat lapai gali pradėti suktis, kai daigai apšviesti ryškios saulės. Tuomet geriau patalpą užtamsinti užuolaidomis ar kitais dangalais. Dar viena priežastis - per sausas oras. Net jeigu substratas pakankamai drėgnas, daigų lapai gali suktis dėl labai sauso oro.

Dėl trąšų trūkumo daigų lapai taip pat gali suktis ir vėliau nukristi. Kita priežastis - per mažas augalui augti indas. Jeigu yra galimybė, tokius daigus reikia išsodinti į nuolatinę vietą. Jeigu daigų lapai deformuoti, jis nebeauga, tai gali būti neigiama substrate esančių kenksmingų medžiagų įtaka. Todėl į durpių substratą nereikėtų maišyti daržo žemės. Be to, tręšdami daigus ar naudodami chemines apsaugos priemones bei augalų augimo reguliatorius, naudokite tinkamos koncentracijos tirpalus.

Jau ne vienas daržininkas pastebėjo, kad kartais pomidorų daigų lapai tampa panašūs į paparčių lapus. Tai yra virusinės ligos - pomidorų lapų papartiškumo - požymis. Liga pasireiškia tuo, kad vietoj normalių lapalakščių išilgai pagrindinės gyslos būna tankiai išsidėstę maži, be lapkočių lapeliai, panašiai kaip paparčių lapų. Viršūninis lapelis kartais atrodo kaip susiraitęs žalias siūlas.

Ką daryti? Sėti tik chemiškai apdorotas sėklas. Pašalinti ir sunaikinti pirmuosius susirgusius augalus. Šiltnamiuose, kur plinta ši liga, periodiškai būtina dezinfekuoti rankas ir darbo įrankius.

Daigai nustoja augti

Pagrindinės priežastys, kodėl daigai nustoja augti, gali būti ligos, kenkėjai, maisto medžiagų perteklius arba jų trūkumas.

Kai trūksta azoto, kalio ar fosforo, kinta daigų lapų spalva, jie lėtai auga ir vystosi. Kai trūksta boro, miršta augimo kūgelis, todėl daigai toliau neauga. Rekomenduojama pirmą kartą daigus tęšti ne anksčiau kaip po 7-10 dienų po pikavimo. Daigus reikėtų tręšti reguliariai, geriau trąšų tirpalu.

Be to, geriau naudoti chelatinės, o ne sulfatinės formos trąšas. Daigus tręšti ir laistyti reikėtų pirmoje dienos pusėje.

Pavojinga liga - juodoji kojelė

Viena pavojingiausių daigų ligų yra juodoji kojelė (diegavirtė). Kaip nuo jos apsisaugoti? Daigams auginti naudojamas substratas turi būti neužkrėstas nei ligomis, nei kenkėjais. Į substratą įterpkite trichodermino. Tada suaktyvės mikrobiologiniai procesai, sumažės patogenų plitimo galimybė. Daugkartinio naudojimo dėžutes, daigyklas, puodelius prieš naudojimą reikėtų dezinfekuoti (kalio permanganato tirpalu, karštu vandeniu ir pan.). Neauginti daigų per tankiai, nes taip auginami jie ne tik ištįsta, bet ir greičiau suserga juodąja kojele.

Stengtis palaikyti optimalią temperatūrą auginant daigus. Oro temperatūra ir drėgmė neturi būti aukšta. Neperlaistyti daigų, nes, esant perteklinei drėgmei, jie greičiau suserga.

Reikia nuolat purenti substratą aplink daigą puodelyje; intensyviai vėdinti patalpą, kurioje daigai auga - taip suvienodinamas klimatas, sumažinama oro temperatūra ir drėgmė, pašalinamas kondensatas, augalai geriau aprūpinami anglies dvideginiu. Augalų reakcija į vėdinimo intensyvumą yra skirtinga: stiprios ventiliacijos reikia daugumai kopūstų rūšių, silpnesnės - žiediniams kopūstams. Be to, orui judant, daigų audiniai tampa mechaniškai tvirtesni ir elastingesni. Atminkite, kad agurkų ir saldžiųjų paprikų daigai jautrūs skersvėjui.

Profilaktiškai daigus rekomenduojama palaistyti 0,15 proc. koncentracijos Previcur Energy tirpalu (15 ml 10 l vandens). Tada mažesnė tikimybė, kad jie susirgs juodąja kojele. Daigų laistymas kalio permanganato tirpalu (0,3 g į 1 l vandens) taip pat padeda išvengti šios ligos. Naikinti ligos židinį - t. y. išmesti susirgusius augalus kartu su substratu, tą vietą dezinfekuoti kalio permanganato tirpalu (1,5 g į 10 l vandens).