23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2017/03
Dėmesys Tirolio pilkiesiems dėl heterozės efekto
  • Vilma ŽIVATKAUSKIENĖ, LMGAGA, Darius DZEKČIORIUS
  • Mano ūkis

Austrijoje derlingų dirvų nedaug. Vyrauja kalnų jauriniai ir miškų rudieji dirvožemiai ir tik pietryčiuose yra derlingiausių juodžemių. Žemės ūkiui naudojama maždaug pusė visos Austrijos teritorijos žemių. Dideli plotai dėl kalnų reljefo žemdirbystei netinka, bet virš miškų, iki 3 000 m aukščio, plyti subalpinės pievos - pačios puikiausios raguočių ganyklos.

Austrija, palyginti su kitomis ES šalimis narėmis, pirmauja ekologinio ūkininkavimo srityje. Austrijoje sertifikuota 20 310 ekologinės gamybos ūkių (11,5 proc. visų šalies ūkių). Bendras sertifikuotas plotas siekia 361 000 ha (14 proc. žemės ūkio naudmenų ploto). Du trečdaliai visų Austrijos ekologinių ūkių yra ekologinių ūkių asociacijos, vienijančios 14 000 ūkių gamintojų, nariai. Šiuo metu viena didžiausių ekologinius ūkius vienijančių organizacijų Europoje yra „BioAustria", į kurią 2005 m. susibūrė trys didelės organizacijos. „BioAustria" intensyviai bendradarbiauja su visomis institucijomis, dalyvaujančiomis ekologiškų produktų gamybos grandinėje, ir yra atvira visoms suinteresuotoms šalims: vartotojams, žiniasklaidai, valdžios institucijoms, perdirbėjams ir prekybininkams.

Gyvulininkyste Austrijoje labiausiai garsėja Tirolio regionas, žinomas ir savo dvigubos paskirties galvijų veisle - Tirolio pilkaisiais. Ši tipiška Alpių galvijų veislė labai tinkama pieno gamybai, taip pat ir mėsai bei karvėms žindenėms auginti. Tirolio pilkieji yra jaukūs, ramūs, produktyvūs, ilgaamžiai, ištvermingi galvijai, turi stiprias nagas, karvės vaisingos ir lengvai veršiuojasi.

Rodė geriausius Tirolio pilkųjų pavyzdžius

Tirolio kraštas labai išsiskiria iš kitų Austrijos regionų. Įspūdis toks, kad patenki į visai kitą šalį. O riba tarp Zalcburgo ir Tirolio regionų - natūrali kalnų siena, pravažiuoti ją galima tik keletu kalnų tunelių.

Viso Tirolio regione dirbamos žemės yra apie 440 000 ha, iš jos 11 090 ha - ariama žemė, kalnų ganyklų yra apie 313 000 ha, kita žemė - skirtingų tipų žalienos (kiaulių ganyklos, komunoms priklausančios ganyklos ir kitos žalienos, už kurias mokamos išmokos, įskaitant sodų žalienas).

Ganyklų, kurios sudaro 60 proc. visų deklaruojamų plotų, priežiūra, o ypač - alpių kalnų pievų, yra labai svarbi Tirolio regione, siekiant išsaugoti autentišką regio no kraštovaizdį.

Šiame regione, Šveicarijos bendrovės „Vianco" kvietimu, lankėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių grupės. Su„Vianco" Baltijos šalių mėsinių galvijų augintojai pagal kartu įgyvendinamą ilgalaikį tarptautinį projektą „Baltijos lankų jautiena" („Baltic grassland beef") bendradarbiauja jau penkerius metus.

Bendrovė „Vianco" skatina lietuvius, latvius ir estus ūkininkus mokytis iš užsienio kolegų ir perimti jų patirtį, kaip užauginti aukščiausios kokybės mėsinius galvijus. Austrijoje, lankantis mėsinių galvijų ūkiuose, Baltijos šalių gyvulių augintojams buvo parodyti geriausi Tirolio pilkųjų pavyzdžiai ir atkreiptas dėmesys, kokių gamybos rezultatų, taikant heterozės efektą, duoda šios veislės galvijai. Susidomėjimas Tirolio pilkaisiais Lietuvoje didėja ir todėl, kad mūsų šalyje sėkmingai pritapo pirmieji šios veislės galvijai, į Lietuvą atvežti 2015-ųjų birželį.

Naudoja heterozės efektą

Tirolio pilkieji ilgą laiką buvo žinomi kaip pieninių galvijų veislė. Ir tik prieš dešimtmetį, Europoje didėjant kokybiškos mėsos poreikiui, Austrijoje, Tirolio regione, buvo išvesti šios veislės mėsinės krypties gyvuliai. Pačioje Austrijoje jie auginami ir realizuojami tik kaip veisliniai galvijai.

Lietuvoje ir kalnuotame Tirolyje galvijų veislininkystės ūkiai labai skiriasi. Austrijoje istoriškai susiklostę, kad žemės valdos yra mažos. Tad ir Tirolio pilkųjų bandos ten ne didesnės nei dešimties galvų. Gyvenamoji ūkininko šeimos erdvė ir galvijų tvartas neretai yra po vienu stogu. Ir dažniausiai galvijus auginantys ūkininkai dar turi papildomą pajamų šaltinį. Pats Tirolio pilkųjų veislės galvijų augintojų asociacijos prezidentas Erichas Šaiberis (Erich Scheiber) ne tik ūkininkauja, bet ir dirba slidinėjimo instruktoriumi, nes vien iš agroverslo neišgyventų.

Tirolio pilkieji populiarūs ir Šveicarijoje, kur mėsinė galvijininkystė labai išplėtota. Šioje šalyje 30 ha ganyklų turintis ūkininkas irgi jau laikomas vidutiniu. Todėl iš turimo gyvulių skaičiaus šveicarai ir stengiasi išspausti viską, ką tik galima. Tad ir Austrijoje išvesta naujoji mėsinės krypties Tirolio pilkųjų veislė jų dėmesio sulaukė neatsitiktinai. Į Šveicarijos ūkius iš Austrijos įsivežamos šios veislėstelyčios ir kergiamos su stambiais šarolė, limuzinų, angusų veislių buliais. Taip, taikant heterozės efektą, padidinamos mėsos gamybos apimtys. Šveicarijos ūkiuose yra įspūdingo įmitimo Tirolio pilkųjų ir limuzinų mišrūnų.

Tirolio pilkųjų veislės telyčių privalumas yra tas, kad šios veislės karvės žindenės yra palyginti smulkios - sveria 500- 550 kg. Taigi, jos suėda palyginti nedaug pašarų, todėl jų laikymo savikaina yra mažesnė. Be to, karvės labai pieningos, jų atvesti buliukai auga greitai ir išauga iki 1 t svorio. Stebina tai, kad smulkios karvės veršiuojasi lengvai, nors veršeliai išvysta pasaulį stambūs - 38-40 kg. Prieauglio priesvoris per parą siekia 1 000-1 100 g, nes gyvulio organizmas labai efektyviai pasisavina pašarus - tai dar viena gera Tirolio pilkųjų savybė. 10 mėn. amžiaus buliukai sveria jau 450 kg. Skerdenos išeiga - 60 proc. Be to, šios veislės gyvuliai yra labai ramaus charakterio, žindenių motinystės instinktas itin stiprus, todėl, jeigu jaunikliui nepakanka biologinės motinos pieno, jį prisileidžia bet kuri kita bandos žindenė. Šios veislės žindenės ištvermingos, ilgaamžės, vislios, jų ruja ryški, todėl Tirolio pilkosios, skirtingai negu dauguma kitų mėsinių veislių, yra tinkamos sėklinti dirbtiniu būdu.

Lietuvoje jau yra ūkininkų, kurie Tirolio pilkųjų veislę nutarė išbandyti ir įvertinti jos savybes mūsų šalies sąlygomis. Vakarų rinkose šie veisliniai galvijai nepigūs - Tirolio pilkųjų veislės telyčaitė gali kainuoti daugiau negu 2 tūkst. Eur. Tačiau mūsų šalies ūkininkai dalį lėšų už veislinį gyvulį gali susigrąžinti - tam yra skiriama Dovilės Šimkevičienės nuotr. valstybės parama iš Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos lėšų. Pagal paramos taisykles kompensuojama iki 30 proc. grynaveislių mėsinių galvijų, grynaveislių avių ir ožkų pirkimo kainos. Už grynaveislių mėsinių galvijų bulių reproduktorių - ne daugiau kaip 1 300 Eur, už grynaveislių mėsinių galvijų telyčią - ne daugiau kaip 1 000 Eur. Ir ūkininkai tokia galimybe naudojasi. O Tirolio pilkųjų veislės propaguotojai, bendradarbiaudami su AB „Lietuvos veislininkystė", pasirūpino galimybe Lietuvoje įsigyti šios veislės spermos, taip pat ir seksuotos.

***

KOMENTARAS

Ūkininkas Nikolajus Dubnikovas, Kauno rajonas

Pats įdėjau pastangų, kad šios veislės galvijų būtų atvežta į Lietuvą, iškart įsigijau 10 veršingų telyčių. Pirmą kartą jos apsiveršiavo be jokių problemų, atvedė sveikus, gyvybingus grynaveislius veršelius. Karvės ūkyje jau apsiveršiavo antrą kartą, tik jau veršelių tėvas buvo limuzinų veislės bulius, atvežtas iš Prancūzijos. Šįkart veršiavimasis nebuvo toks lengvas, bet nebuvo ir labai komplikuotas, nuostolių nepatyrėme. Mišrūnai veršeliai šiuo metu yra maždaug trijų mėnesių amžiaus, atrodo nuostabūs, gana stambūs, auga greitai. Karvės laimingos, draugiškos, geros motinos. Galvijai gyvena tvarte ir turi galimybę išeiti į lauką kada nori.

Perkant Tirolio pilkąsias, mūsų tikslas buvo gauti heterozės efektą kergiant su limuzinų buliumi. Tokį modelį taiko šveicarai. Heterozės efektas jau pradeda ryškėti - veršeliai stambesni negu grynaveisliai, auga tikrai labai greitai, nes karvės, akivaizdu, labai pieningos. Per tuos pusantrų metų, kai įsigijau Tirolio pilkųjų galvijų, įsitikinau, kad karvės, palyginti su limuzinų veislės, yra mažesnės ir mažiau suėda pašarų, be to, joms reikia mažiau vietos. Dar vienas aiškus dalykas - prieš veršiavimąsi patartina joms duoti dietinių pašarų, nes veršis gimsta tikrai didelis.

Mano patirtis auginant Tirolio pilkuosius ir jų mišrūnus dar nėra labai didelė, tad kol kas negaliu įvertinti ekonominės naudos. Tikrieji rezultatai bus matyti, kai prieauglis pasieks skerdimo svorį. Tada bus galima įvertinti mėsos kokybę, amžių, kada pasiekė optimalų svorį, skerdenos svorį, kuris yra svarbus tiems ūkininkams, kurie dalyvauja tarptautiniame projekte „Baltijos lankų jautiena". Pagal projekto reikalavimus jis turėtų būti 300 kg. Tačiau šį Tirolio pilkųjų auginimo modelį - grynaveisles karves ir telyčias kryžminti su kitos veislės buliumi - sugalvojo šveicarai, turintys didžiulę mėsinių galvijų auginimo patirtį ir patys šį modelį taikantys savo ūkiuose, todėl naudos tikiuosi ir aš. Šveicarai įsitikinę tokio modelio nauda, be to, savo akimis mačiau, kaip atrodo pagal jį auginami mišrūnai. Kol kas Tirolio pilkieji pateisina visas prognozes.

Ūkininkas Gintaris Petrėnas, Zarasų rajonas

Tirolio pilkaisiais nenusivyliau, prieauglis auga gerai. Telyčios lengvai veršiavosi tiek pirmą kartą, kai atsivedė grynaveislius veršelius, tiek antrą kartą, kai buvo sukergtos su angusų veislės buliumi. Tik po pirmojo veršiavimosi tino karvių tešmenys, gal veršeliai visko neišžįsdavo, nes šveicarai jas dar ir melžia. Antrą kartą karvės veršiavosi rudenį, spalį ir lapkritį, tai mums veršelius parodė tik po 4-5 dienų, iki tol juos slėpė. Mūsų ganyklos didelės, 20-30 ha, yra miškelių, krūmelių, tad vietos pasislėpti yra. Pirmą kartą telyčios atsivedė dvi telyčias ir 6 buliukus, šiemet - vėl taip pat. Pirmosios atvestos telyčios jau sukergtos. Galvijai visą laiką gyvena lauke, tik turi pašiūres pasislėpti nuo vėjo ar lietaus.

Ūkyje Tirolio pilkieji laikomi kartu su angusais, todėl sunku įvertinti, ar austriškos veislės galvijai suėda mažiau pašarų. Tačiau įsitikinau, kad, palyginti su angusais, Tirolio pilkiesiems reikia geresnių pašarų. Žiūrint iš šalies į karves žindenes, matyti, kad joms reikėtų duoti kažko daugiau, man susidaro įspūdis, kad veršeliai auga lėčiau negu tikėtasi, bent jau 1 000 g per parą jie nepriauga. Manau, jeigu karvėms duočiau papildomai kombinuotųjų pašarų, veršeliai augtų greičiau, nes karvės duotų daugiau pieno. O tų pačių pašarų kaip ir angusams - vasarą žolės, mikroelementų, o žiemą šieno ir šienainio, - regis, Tirolio pilkiesiems neužtenka.

Yra dar vienas dalykas, kuris, manau, turėjo įtakos veršelių priesvoriui. Vasarą, kai karvės buvo pritvinkusios pieno, ilgiau prie jų laikiau pirmuosius veršius. Jeigu būčiau jas anksčiau užtrūkinęs, galbūt veršelių priesvoris irgi būtų buvęs didesnis, bet buvo vasaros pabaiga, daug žolės, nelaikysi gi karvių ant plikos žemės.

Jeigu Tirolio pilkuosius laikyčiau atskirai, o ne kartu su angusais, be to, jeigu duočiau papildomai kombinuotųjų pašarų, prieauglis augtų greičiau. Bet grūdų pats neauginu, tad pirkti juos pašarams neapsimokėtų ekonomiškai, be to, mes mėsa prekiaujame tiesiai iš ūkio, o iš žalienų, be kombinuotųjų pašarų, augusių galvijų mėsa yra labiau vertinama.

Ir karvės, ir veršiai yra labai ramūs, nors 50 galvijų bandoje kiekvieno jų nepaglostysi, jie draugiški, jaukūs, jiems nereikia daug erdvės - puikiai jaučiasi ir mažame aptvare, skirtingai negu angusai. Tirolio pilkųjų veislė išties gera, tik jai reikia sudaryti sąlygas. Manyčiau, šiuos gyvulius labiau tiktų auginti atskirai ir geresnėse žemėse negu mūsų. Tačiau šios veislės neketinu atsisakyti, ir dar neatsisakau minties atlikti eksperimentą - Tirolio pilkosioms įsodinti aukštos genetinės vertės angusų embrionus iš Kanados.

***

Austrija pagal BVP yra viena iš dvylikos turtingiausių pasaulio šalių. Su žemės ūkiu susijusi 4 proc. Austrijos gyventojų ūkinė veikla. Pagrindiniais žemės ūkio veiklos subjektais čia laikomi šeimos ūkiai, šioje šalyje ūkininkaujama iš kartos į kartą jau kelis šimtus metų. Daugiau kaip pusė dirbamosios žemės plotų priklauso 50 ha ir didesniems ūkiams. Žemės ūkis patenkina apie 85 proc. krašto poreikių. Austrijoje dirbamos žemės yra daugiausia palei Dunojų ir pietryčiuose. Šiose žemėse auginami rugiai, kviečiai, avižos, miežiai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai. Yra ir kitų žemės ūkio augalų, taip pat - vynuogynų, išplėtota sodininkystė. Vidurinėje dalyje vyrauja miškai, o rytuose - kalnai. Kalnuotoje dalyje svarbiausia žemės ūkio šaka yra pieninė ir mėsinė galvijininkystė, kalnų pašlaitės naudojamos kaip ganyklos. Beveik du trečdalius žemės ūkio produkcijos vertės sukuria gyvulininkystė, apie 50 proc. naudmenų užima pievos.

***

Tirolio kraštas, besiribojantis su Italija, Šveicarija ir Vokietija, dar vadinamas „Alpių širdimi". Čia stūkso per 600 viršukalnių ir 5 ledynai, o tyras kalnų oras atgaivina tiek žiemą, tiek vasarą. Tirolis gražus bet kuriuo metų laiku ir traukte traukia aktyvaus poilsio mėgėjus.