Savanoriškas biologinės įvairovės, kaip atskiro reiškinio ar ūkių darnumo komponentės, vertinimas kai kuriose ES šalyse jau yra taikomas. Tačiau mokslininkai vis dar ieško tinkamiausių rodiklių, kad toks vertinimas apimtų visus ūkius ir būtų tinkamas instrumentas priimant sprendimus, susijusius su ūkių biologinės įvairovės išsaugojimu ir tausojimu. Ką siūlo mokslininkai ir su kokiais iššūkiais susiduriama?

Vienas iš biologinės įvairovės strategijos tikslų - siekti, kad žemės ūkio ir žuvininkystės sektorius aktyviau dalyvautų išsaugant ir gerinant biologinę įvairovę. Bendroji žemės ūkio 2014- 2020 m. politika (BŽŪP) nukreipta saugoti aplinką, o vienas iš jos įgyvendinimo instrumentų yra vadinamoji žalinimo išmoka. Šios politikos vykdymas vertinamas skaičiuojant kaimo paukščių populiacijos indeksą. Lietuvoje šis indeksas nuo 2000 m. mažėja.

Kitas rodiklis yra Šenono tolygumo indeksas, kuris atspindi kraštovaizdžio padengimo elementų išsidėstymo tolygumą. Šenono tolygumo indekso reikšmės svyruoja nuo 0 iki 1. Tolygumo reikšmė artėja prie nulio, kai kraštovaizdžio struktūroje akivaizdžiai dominuoja vienas kraštovaizdžio elementas, o artėja prie 1, kai kraštovaizdžio elementų dydžiai yra tolygiai pasiskirstę kraštovaizdžio struktūroje. Skaičiuojant Šenono tolygumo indeksą, jo reikšmė bus tokia pati esant skirtingam pasėlių skaičiui, jei jie yra pasiskirstę vienodai. „Eurostatas" skaičiuoja Šenono ariamosios žemės įvairovės indeksą šalies lygmeniu remdamasis 14 pasėlių grupių (javų, kukurūzų, ryžių, ankštinių augalų, šakniavaisių, rapsų, saulėgrąžų, kitų aliejinių ir pluoštinių augalų, tabako, kitų techninių augalų, daržovių, gėlių, pievų ir pūdymo) padengimu. Lietuvoje šio indekso reikšmė 2010 m. siekė 0,59, o 2014 m. sumažėjo iki 0,54.

Biologinės įvairovės (genetinės, rūšinės, buveinių įvairovės, ūkininkavimo praktikos ir kt.) ūkiuose vertinimas yra labai brangus, o kaina priklauso nuo ūkio dydžio ir struktūros. Todėl tokie moksliniai tyrimai yra pavieniai, rezultatai nėra reprezentatyvūs tiriamajai visumai. Mokslininkai ieško būdų panaudoti jau turimą informaciją apie ūkius, pavyzdžiui, ES Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenis.

Ką rodo ŪADT duomenys

Lietuvoje ŪADT kasmet dalyvauja daugiau kaip tūkstantis prekinių ūkių. Pirminis ŪADT tikslas buvo kaupti ūkių rezultatus veiklos gamybiniams ir ekonominiams rezultatams stebėti bei BŽŪP poveikiui ūkių pajamoms tarp ES šalių narių palyginti. Pastaruoju metu mokslininkai bando šios duomenų bazės funkcijas plėsti, derinti prie ES vykdomos BŽŪP tikslų. Mokslininkai siūlo ūkių biologinei įvairovei vertinti naudoti natūrinių ganyklų, laikinų pievų plotų dalis, žemės naudojimo, pasėlių įvairovės indeksus ir kt. Remiantis Lietuvos 2014 m. ŪADT pirminiais duomenimis atliktas žvalgomasis tyrimas, biologinės įvairovės apskaičiuoti rodikliai vertinti pagal ūkininkavimo tipą, ekonominį efektyvumą ir ūkininkavimo intensyvumą. Tyrimui panaudoti anksčiau surinkti žemės naudojimo projekciniai (padengimo) duomenys.

Skaičiuoti pasirinkti dažniausiai mokslinėje literatūroje naudojami rodikliai - tai minėtas Šenono tolygumo indeksas ir Simpsono dominavimo indeksas, kuris parodo kraštovaizdžio teritorinio komplekso buveinių grupės dominavimo lygį. Indekso reikšmė kinta nuo 0 iki 1, kur 0 rodo, kad ūkyje yra tik vienas pasėlis, o reikšmė artėja prie 1, kai atskiri pasėliai struktūroje yra panašaus dydžio. Šis rodiklis jautriai reaguoja į dominuojantį pasėlį, t. y. esant tam pačiam pasėlių skaičiui, indekso reikšmė yra mažesnė tuose ūkiuose, kuriuose dominuoja vienas pasėlis, o kitų pasėlių dalis struktūroje nežymi. Kadangi pasirinkti rodikliai svyruoja tame pačiame intervale, jis suskaidytas į tris dalis. Kuo apskaičiuotasis rodiklis arčiau 1, tuo aukštesnė ūkio biologinė įvairovė: žema biologinė įvairovė (0; 0,33), vidutinė (0,34; 0,66), aukšta biologinė įvairovė (0,67; 1).

Lietuvos ŪADT pateikia informaciją apie žemės ūkio naudmenų (ariamosios žemės, pievų ir ganyklų, sodų), miškų ir kitos žemės ūkyje pasiskirstymą. Biologinės įvairovės rodikliai buvo skaičiuojami tiek vertinant pateiktus visus naudojamos žemės elementus, tiek pritaikius „Eurostato" metodiką, t. y. sugrupavus juos į išskirtas kategorijas, pasėlių grupes (javus, kukurūzus, ankštinius augalus, šakniavaisius ir kitus).

Aukščiausia biologinė įvairovė nustatyta mišriuose augalininkystės-žolėdžių gyvulių ūkiuose. Šių ūkių Šenono naudojamos žemės biologinės įvairovės indekso reikšmė pateko į aukštą ūkio biologinės įvairovės intervalą, o naudojamos žemės Simpsono įvairovės indekso ir pasėlių grupių Simpsono ir Šenono indeksų reikšmės pateko į vidutinį ūkio biologinės įvairovės intervalą. Žemiausia biologinės įvairovės būklė pagal naudojamos žemės indeksus nustatyta žolėdžių gyvulių ūkiuose, o pagal pasėlių grupių įvairovės indeksus - kiaulininkystės, paukštininkystės ūkiuose. Apskaičiuoti variacijos koeficientai rodo, kad tarp analizuojamų ūkių tipų skirtumai yra vidutiniški (Šenono indekso reikšmių variacija) ir dideli (Simpsono indekso reikšmių variacija). Rezultatai rodo, kad įvairovės tolygumo skirtumai pagal ūkių specializaciją nėra tokie ryškūs, kaip analizuojant pasėlių dominavimą. Taip pat reikia pastebėti, kad Šenono tolygumo reikšmės parodo pasiektą gerokai aukštesnį biologinės įvairovės lygį, o vertinant pagal Simpsono dominavimo rodiklį reikšmės žemesnės.

Didžiausia biologinė įvairovė nustatyta dideliuose ūkiuose pagal ekonominį jų dydį, t. y. didesniuose kaip 40 tūkst. eurų ekonominio dydžio ūkiuose. Naudojamos žemės elementų Simpsono įvairovės indeksas ir pasėlių grupių Šenono tolygumo indeksas pateko į vidutinį biologinės įvairovės intervalą. Pasėlių grupių Simpsono indekso reikšmės koncentravosi ties žemo intervalo viršutine riba arba vidutinės įvairovės viršutine reikšme. Šenono naudojamos žemės įvairovės indekso aukščiausios reikšmės pateko į aukštą biologinės įvairovės intervalą.

Gamybos intensyvumo įtaka įvairovei

Mokslininkai nustatė, kad ūkių intensyvumas neigiamai veikia biologinę įvairovę: didėjant derliui, įvairovė mažėja. Sprendžiant maisto saugumo problemą (jo pakankamumą ir prieinamumą kiekvienam), kartu reikia spręsti klausimą, ar verta neženkliai didinti biologinę įvairovę, gerokai sumažinant ūkio derlių. Todėl ekologinis ūkininkavimas (kaip viena iš priemonių, prisidedanti prie biologinės įvairovės išsaugojimo), kuris pasižymi daug mažesniu produktyvumu nei tradiciniai ūkiai, turi didžiausią naudą žemo produktyvumo regionuose arba regionuose, kur yra labai žemas biologinės įvairovės lygis.

Atliekant tyrimą, ūkių intensyvumas buvo vertinamas kaip bendroji produkcija, tenkanti ŽŪN hektarui. Viena vertus, tyrimas atskleidė, kad aukščiausia biologinė įvairovė, vertinant pagal naudojamos žemės elementus, yra vidutinio intensyvumo ūkiuose, o pagal pasėlių grupes - aukšto intensyvumo ūkiuose. Kita vertus, galima daryti išvadą, kad ūkiai, kuriuose vyrauja vienas pasėlis, t. y. gautos žemiausios rodiklių reikšmės, yra mažiau produktyvūs.

Mažų ūkių vaidmuo saugant biologinę įvairovę labai svarbus: jie saugo augalų genetinę įvairovę, stiprina maisto saugumą ilguoju laikotarpiu. Tačiau mokslininkai teigia, kad vienas mažas ūkis, apsuptas stambių ūkių, įtakos biologinei įvairovei turi mažai. Todėl į biologinės įvairovės saugojimą įtraukiami visi ūkiai; o tiesioginių išmokų gavėjams nustatytas reikalavimas įvairinti pasėlius. Europos Komisija nustatė, kad beveik trečdalis ES-27 šalių ūkių, prisitaikydami prie žalinimo priemonės reikalavimų, turės papildomų išlaidų, kurios sudarys nuo 15 iki 30 Eur/ha; 4 proc. ūkių išlaidos bus didesnės nei 200 Eur/ha, o apie 21 proc. ūkių nepatirs papildomų išlaidų.

Žalinimo išmokos Lietuvoje, NMA duomenimis, 2015 m. sudarė 122,08 mln. Eur, o paramai gauti tinkamas plotas siekė 2,8 mln. ha, t. y. išmokos padengė 99,4 proc. deklaruoto pasėlių ploto. Tai rodo, kad Lietuvos ūkininkai visiškai prisitaikė prie naujų išmokų reikalavimų (pasėlių įvairinimo reikalavimų, turėti ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių ir išlaikyti daugiametes ganyklas). Lietuvoje 2015 m. žalinimo išmoka sudarė 44,9 Eur/ha. Siekiant paremti smulkiuosius ūkius, išmoka už pirmuosius 30 ha sudarė 48,8 Eur/ha.

Žvalgomojo tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad apskaičiuota vidutinė pasėlių grupių Simpsono biologinės įvairovės indekso reikšmė (0,36) pateko į žemą biologinės įvairovės intervalą ir parodė, kad ūkiuose vis dar vyrauja dominuojantys pasėliai. Šenono tolygumo indekso vidutinė reikšmė (0,56) pateko į vidutinį biologinės įvairovės intervalą. Pastarojo rodiklio skirtumai pagal ūkių specializaciją tarp išskirtų ekonominio ir intensyvumo dydžio klasių maži, vadinasi, turi mažai įtakos pasėlių tolygiam padengimui ūkiuose. Apskaičiuoti Šenono tolygumo ir Simpsono biologinės įvairovės rodikliai parodė, kad ŪADT duomenis galima naudoti šiam vertinimui. Tačiau, viena vertus, informacija apie auginamas augalų rūšis turėtų būti išsamesnė (t. y. turėtų būti renkama detali informacija apie auginamas pievas, daržoves, sodus ir t. t.), kad atskleistų ir leistų tiksliau įvertinti ūkių indėlį išsaugant biologinę įvairovę ūkiuose. Kita vertus, biologinė įvairovė yra sudėtingas reiškinys, todėl diskusijoje būtinai turėtų dalyvauti mokslininkai ekologai.

***

Biologinės įvairovės terminas pirmą kartą paminėtas 1985 m. biologinės įvairovės konferencijoje JAV ir išpopuliarėjo po 1992 m. Rio de Žaneiro pasaulio viršūnių susitikimo. Pastarajame susitikime buvo priimtas pagrindinis biologinę įvairovę saugantis dokumentas - Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencija.

Europos Komisija 2011 m. priėmė komunikatą „Biologinė įvairovė - mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.", o Europos Parlamentas 2012 m. patvirtino atitinkamą rezoliuciją. Tais pačiais metais Europos Komisija parengė pasiūlymą dėl naujos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales", kuriuo siekiama didinti Europos ekologinį atsparumą ir keisti ES - pereiti prie integracinės ekologiškos ekonomikos.