Kvėpavimo organų susirgimai - viena didžiausių ūkio problemų, pasireiškiančių šaltuoju metų laiku. Gyvulių savininkai patiria ekonominių nuostolių dėl gydymo, prasto veršelių augimo, gaišimo. Per mažo svorio telyčios apsisėklina vyresnio amžiaus, neišnaudojamas jų genetinis produktyvumo potencialas.

Viena iš predisponuojančių aplinkybių, lemiančių veršelių kvėpavimo takų ligas, yra silpnas pasyvus imunitetas. Įgyto imuniteto stiprumui labai svarbi ne tik krekenų kokybė, kiekis, sugirdymo laikas, bet ir pasterizacija. Idealu, kai veršelis gauna 3-4 l geros kokybės krekenų per pirmą atvedimo valandą ir dar 3-4 l - per ateinančias 12 val. nuo pirmojo girdymo. Jeigu veršelio rijimo refleksas neišsivystęs arba ne visai išsivystęs, rekomenduojama naudoti specialų stemplės zondą. Prieš sugirdant krekenas, labai svarbu jas pasterizuoti +60 ^oC temperatūroje 60-120 min. Pasterizuojant sumažinama šalutinė, galimai patogeninė, mikroflora, o imunoglobulinų koncentracija nepakinta.

Kita predisponuojanti aplinkybė, lemianti veršelių kvėpavimo takų ligas, yra laikymo sąlygos. Auginant veršelius šiltose, bet drėgnose patalpose, susidaro nemaža amoniako koncentracija, kuri kartu su dulkėmis prasiskverbia į kvėpavimo takus ir nuolat juos dirgina. Be to, drėgna aplinka yra palanki bakterijoms, virusams ir mikroskopiniams grybams daugintis. Todėl labai svarbu, kad būtų sausas kraikas, tinkama ventiliacija ir nepūstų skersvėjai.

Virusų ir bakterijų sukeltos ligos

Pagal kvėpavimo takų pažeidimo sritį galima išskirti 3 pagrindines susirgimų grupes: viršutinių kvėpavimo takų uždegimai, nekrozinis laringitas ir pneumonija.

Viršutinių kvėpavimo takų uždegimai dažniausiai apima nosies, ryklės, gerklų gleivinę. Pastebimas nestiprus kosulys, ištakos iš nosies, taip pat karščiavimas ir sumažėjęs apetitas. Ligą sukelia virusai, bakterijos, pirmuonys, alergiją sukeliantys mikroskopiniai grybai, kartais ir parazitai (Dictyocaulus viviparus), kurie paskatina ne tik viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, bet ir bronchopneumoniją. Viršutinių kvėpavimo takų uždegimas greitai progresuoja, tad gali išsivystyti plaučių patologija.

Difteriją (sin. nekrozinį laringitą) sukelia Fusobacterium necrophorum bakterija. Pažeidžiami minkštieji burnos ertmės audiniai, skruosto srityje susidaro pūliniai. Padidėja veršelių seilėtekis. Dėl gerklų pažeidimų atsiranda kosulys, dusulys, karščiavimas.

Plaučių uždegimas

Aspiracinė pneumonija išsivysto, kai į plaučius patenka pašalinių medžiagų, dažniausiai skysčių arba mekonijaus. Ligą gali predisponuoti baltraumeninė liga, kurią sukelia seleno ir vitamino E trūkumas. Tuomet nusilpsta liežuvio, kramtomųjų ir ryjant dalyvaujančių raumenų tonusas, smarkiai padidėja rizika, jog veršelis, gerdamas pieną arba jo pakaitalus, įtrauks skysčių į kvėpavimo takus.

Aspiracinė pneumonija pasireiškia, kai netinkamai naudojamas krekenų girdymo zondas arba girdymo butelis. Apvertus butelį, pienas pro spenio galą turėtų lašėti, o ne bėgti srovele. Naudojant girdymo zondą, svarbu jį sutepti, nepažeisti stemplės griovelio, išlaikyti stabilią veršelio galvos padėtį. Girdomas stovintis veršelis.

Bakterijų sukelta pneumonija serga veršeliai iki 6 mėn. amžiaus, tačiau pasitaiko ir vyresnių sergančių jauniklių. Pažeidžiami tiek viršutiniai, tiek apatiniai kvėpavimo takai. Bakterijų, sukeliančių kvėpavimo takų ligas, yra daug, vienos iš jų lemia ūmius, kitos - lėtinius susirgimus. Taip pat pasitaiko mišrių bakterinių infekcijų. Kartais bakterinė liga tampa kai kurių virusinių susirgimų komplikacija. Dažniausiai veršelių kvėpavimo takų ligas sukelia tokie patogenai: Mannheimia haemolytica, Histophilus somni, Pasteurella multocida, Actinomyces pyogenes, Mycoplasma bovis.

Virusų sukelta pneumonija. Virusinės kilmės kvėpavimo ligomis serga didelis procentas veršelių. Skirtingi virusai sukelia panašius klinikinius požymius, o specifinio gydymo nėra. Tokiais atvejais svarbu nustatyti ligos sukėlėją.

● Paragripo 3 (PG3) virusai pavojingi 2 savaičių - 5 mėnesių amžiaus prieaugliui, kuris laikomas didelėse grupėse, esant prastai patalpų ventiliacijai, laikant veršelius kartu su suaugusiais galvijais. Būdingas didelis sergamumas, mažas gaištamumas. Bandoje klinikiniai požymiai gali ir nepasireikšti, kol nesusidaro tam tikros aplinkos sąlygos arba ligą komplikuoja kiti patogenai. PG3 virusai kelia grėsmę bet kuriuo metų laiku.

● Respiratoriniai sincitiniai (RS) virusai pavojingiausi 2-4 savaičių amžiaus veršeliams. Gaištamumas gali siekti iki 50 proc., sumažėja veršelių priesvoris. Šio susirgimo atveju pastebimas dusulys, pilvinis kvėpavimas, sunkus iškvėpimas su garsu, kvėpavimas atvira burna, seilėjimasis, karščiavimas ir mirtis po 2-5 d. nuo ligos pradžios.

● Galvijų infekcinio rinotracheito (GIR) GHV-1 virusai dažniausiai pavojingi vyresniems negu 6 mėn. amžiaus jaunikliams. Liga gali būti lengvos formos ir labai ūmi. Jeigu susirgimas pasireiškia galvijų bandoje, pradžioje jis plinta labai greitai, po to plitimas bandoje gali tęstis keletą savaičių arba mėnesių. Jeigu komplikacijų nėra, liga pasireiškia įvairaus sunkumo snukio ir viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, išsivysto rinitas. Komplikacijų atveju išsivysto pneumonija.

● Galvijų virusine diarėja (GVD) veršeliai gali užsikrėsti nuo karvės per placentos barjerą (iki 120 veršingumo dienos). Tai lemia įgimtus defektus, jaunikliai visą gyvenimą lieka persistentiškai infekuoti. Užsikrėtusiems veršeliams dažniausiai nepasireiškia tipiniai klinikiniai ligos požymiai. Pastebima apatija, sutrikusi judesių koordinacija, veršeliai blogai auga.

● Adeno virusai pavojingi nuo 2 savaičių iki 4 mėnesių amžiaus veršeliams. Sergantys veršeliai karščiuoja, atsiranda nosies ištakų ir gleivių, pastebimas sunkus kvėpavimas ir viduriavimas. Gaištamumas gali siekti iki 60 procentų.

Laikymo sąlygos

Siekiant gerų rezultatų, būtinos specialios veršelių laikymo sąlygos iškart po apsiveršiavimo ir geros kokybės krekenos. Kitas žingsnis, norint sumažinti ligų perdavimo galimybę - veršelį reikia atskirti nuo vyresnių į sausą, apsaugotą nuo skersvėjų gardelį. Atskirti reikėtų pagal šį rekomenduojamą grupavimą:

● individualūs gardeliai nuo 0 iki 2 savaičių amžiaus veršeliams;

● gardeliai nuo 2 savaičių iki 4 mėnesių amžiaus veršeliams, sugrupuoti po 3-5 to paties amžiaus veršelius viename gardelyje;

● nuo 4 iki 6 mėnesių amžiaus;

● nuo 6 iki 9 mėnesių amžiaus;

● nuo 9 iki 12 mėnesių amžiaus;

● nuo 12 iki 18 mėnesių amžiaus;

● nuo 18 mėnesių iki veršiavimosi.

Gardelis turi būti gerai pakreiktas ir įrengtas taip, kad būtų patogu jį išvalyti ir dezinfekuoti. Kiekvienas gardelis turėtų būti naujai išvalomas ir dezinfekuojamas, kol gardelyje apsigyvena naujas veršelis. Gardeliai su trimis kietų plokščių sienomis ir gausus jų kreikimas efektyviai mažina ligų tikimybę.

Patirtis rodo, kad tinkama ventiliacija yra daug svarbiau negu esama aplinkos temperatūra. Todėl, įrenginėjant veršelių laikymo gardelius, reikėtų pasirūpinti ir gera ventiliacija ištisus metus. Natūraliai ventiliuojami individualūs gardeliai ar saulės nameliai yra puikus sprendimas, siekiant išlaikyti gerą veršelių sveikatą šiltuoju metų laiku. Pakeltomis grindimis gardeliai yra pranašesni šaltuoju metų laiku. Jei veršidėje neužtenka vėdinimo, galima rekonstruoti esamas ventiliacines angas, įrengiant ventiliatorius. Kai vėdinimas netinkamas, veršidėje kaupiasi drėg mė, kai per didelis oro judėjimo greitis - peršąla gyvūnai, o kai per mažas - gyvūnų zona nepakankamai vėsinama. Veršelių iki 6 mėnesių amžiaus ir veršiavimosi patalpoje žiemą oro judėjimo greitis turėtų būti 0,1 m/s, vasarą - 0,5 m/s, pereinamuoju laikotarpiu - 0,2 m/s.

Veršelių kvėpavimo takų ligų profilaktika

• Užtikrinti, kad per pirmąsias 2 val. po atvedimo veršelis gautų 3-4 l geros kokybės pasterizuotų krekenų.
• Girdyti visaverčiu geros kokybės pienu arba jo pakaitalu.
• Tinkamai ventiliuoti patalpas.
• Laikymo patalpose vengti skersvėjų ir didelių temperatūros svyravimų.
• Riboti gyvulių judėjimą iš tvarto į tvartą.
• Neperpildyti tvartų ir tinkamai grupuoti jauniklius.
• Taikyti profilaktikos priemones: dezinfekciją, dehelmintizaciją, jeigu reikia - vakcinaciją.

Ligoms didelės įtakos turi perpildyti gardeliai, todėl labai svarbu, grupuojant gyvūnus, laikytis nurodytų rekomendacijų. Vienam veršeliui individualiame gardelyje iki 2 mėnesių amžiaus reikėtų skirti 1,5 m², 3-6 mėn. veršeliui grupiniuose gardeliuose - 0,91 m²; 6-9 mėn. - 1,3 m²; 9-12 mėn. - 1,5 m²; 12-15 mėn. - 1,9 m²; 15-24 mėn. - 2,3 m².

Kvėpavimo takų ligų klinikiniai požymiai

• Karščiavimas. Tai vienas iš anksčiausiai ir dažniausiai pasireiškiančių požymių.
• Depresija. Sergantys veršeliai būna atsiskyrę nuo kitų grupės narių, stovi galvas palenkę žemyn. Kartais pastebima letargija.
• Sumažėjęs apetitas arba visiškas jo nebuvimas. Tai vienas iš anksčiausiai pastebimų požymių.
• Ištakos iš nosies ir akių. Pirmiausiai gali išsiskirti negausios ištakos iš nosies, vėliau, ligai progresuojant, pastebima šlapiuojanti akių gleivinė. Ištakos iš nosies tampa pūlingos, kartais su krauju.
• Apnašos nosies veidrodėlio srityje.
• Nerangi eisena. Dėl endotoksinų sergantys veršeliai gali jausti raumenų ir sąnarių skausmus.
• Greitas ir negilus kvėpavimas.
• Kosulys. Ligos pradžioje kvėpavimo takai dirginami pakankamai skausmingai, todėl pastebimas nedidelis, švelnus kosulys. Ligai progresuojant arba kai ligos eiga tampa lėtinė, girdimas stipresnis kosulys, kartais su atkosėjamo sekreto garsu.