Ūkininkavimas Izraelyje tikrai vertas išmaniosios XXI a. žemdirbystės vardo. Jei drėkinimo sistemą galima užprogramuoti išmaniuoju telefonu, o vietoj pesticidų pasitelkti atitinkamą vabzdžių rūšį, lieka tik mėgautis procesu ir rezultatais. Vienas svarbiausių šios šalies daržininkystės agrotechninių elementų - laistymas, nes tik dėl jo čia galima išauginti derlių.

Gruodžio pradžioje Lietuvos laukus dengia sniego paklotė, o Izraelyje labai intensyviai vyksta žemės ūkio darbai: vienur dirvos ruošiamos naujai augalų vegetacijai, o kitur jau auga rugsėjį, spalį pasėtos morkos, pasodintos bulvės, česnakai, svogūnai, salotos, kopūstai. Po tinklinio audinio priedangomis, saugančiomis ir nuo alinančios saulės, ir nuo kenkėjų, renkamas braškių, pomidorų, agurkų, paprikų, baklažanų derlius. Ir nieko nuostabaus - čia juk Azija, o tiksliau Artimieji Rytai. Pasak vietinių, Izraelyje ištisus metus galima ką nors auginti, tik liepa yra pati nepalankiausia: šiuo laiku daržovės paprastai jau būna nuimtos ir dar nesėtos.

Stebino inovacijų gausa

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) narių organizuota išvyka į Izraelį, „Netafim" kompanijos kvietimu, su kaupu pateisino lūkesčius net ir tų, kuriems ši kelionė iš pradžių atrodė tik kaip egzotinės, turtingos istorijos, unikalių religinių tradicijų, neįprastų papročių šalies lankymas. Nuostabą kėlė modernus šalies žemės ūkis, aukštosios technologijos, dėl kurių net atšiaurios gamtos sąlygos nėra kliūtis plėtoti žemės ūkį ir eksportuoti užaugintą produkciją į daugelį pasaulio šalių.

Kelionėje aplankytos dvi kompanijos - minėta laistymo sistemų „Netafim" ir filtravimo sistemų „Amiad", taip pat keli daržininkystės ūkiai ir „Habesor" žemės ūkio mokslinių tyrimų ir plėtros eksperimentinė stotis. Tokių stočių yra kiekviename regione, jų tyrimų specializacija priklauso nuo to, kokie pagrindiniai augalai tame regione auginami. Stotis finansuoja vyriausybė ir augintojų fondas, į kurį iš kiekvieno augintojo nuskaitoma tam tikra suma nuo kiekvieno prekinės produkcijos kilogramo. Augintojai sprendžia, kam tie pinigai bus išleisti.

„Netafim" yra pripažinta pasaulinė lašelinio laistymo sistemos lyderė, turinti 28 antrines įmones, 17 gamyklų ir 4 300 darbuotojų visame pasaulyje. Įkurta 1965 m., per 50 metų padarė tikrą laistymo srities revoliuciją: nuo paprasčiausių laistymo įrenginių iki išmaniųjų drėkinimo sprendimų tvariai ateičiai. Svarbiausi laistymo sistemos elementai gaminami tik Izraelyje ir nuolat tobulinami: tai išmanios įvairių modifikacijų įmontuojamos kompensuojamos lašelinės linijos su silikonine membrana, patentuota labirintine vandens ištraukimo sistema ir kt. „Netafim" pristato novatoriškus sprendimus įvairaus dydžio augintojams - nuo smulkių ūkininkų iki didelio masto žemės ūkio produkcijos gamintojų, kurie dirba daugiau negu 110 šalių. Kasmet pagaminama beveik 4 milijardai metrų lašelinių sistemų, kurių pakaktų apjuosti žemę 100 kartų.

Vanduo - aukso vertės resursas

Dažnėjančios sausros, didėjanti vandens tarša, senkantys vandens telkiniai kelia nerimą. Todėl teiginys, kad vanduo yra svarbesnis negu gamtiniai energijos ištekliai, turi realų pagrindą. Ne veltui Izraelyje yra Energetikos ir vandens išteklių ministerija.

Tausus vandens naudojimas žemės ūkyje, laistymo būdai - tai labai aktualu Izraelyje, nes klimatas yra viduržemio subtropinis, t. y. ilgos, sausos ir karštos vasaros bei trumpos, vėsios ir drėgnos žiemos. Tačiau dėl Izraelio geografinės padėties ir regioninių šalies ypatybių būdingi nemaži regioniniai klimato skirtumai. Nuo gegužės iki rugsėjo kritulių beveik nepasitaiko. Sausuoju laikotarpiu pučia sausas ir karštas pietų vėjas.

Vasaros jūros pakrantėje labai drėgnos, tačiau Negevo dykumoje - labai sausos. Šalčiausias mėnuo - sausis (5-12 °C), karščiausias - rugpjūtis (18-38 °C). Daugiau negu 70 proc. kritulių iškrenta lapkritį- kovą. Negevo dykumoje per metus iškrenta apie 50 mm kritulių, o šiaurėje - apie 900 mm.

Iš pirmo žvilgsnio Izraelio gamtinės sąlygos atrodo labai nedėkingos tradiciniam žemės ūkiui plėtoti. Didžioji dalis žemės - dykumos. Natūralūs vandens resursai labai riboti ir netolygiai pasiskirstę. 80 proc. vandens resursų koncentruojasi šalies šiaurinėje, 20 proc. - pietinėje dalyje. Tačiau dėl žmonių sumanumo ir atkaklumo ta dykuma žaliuoja ir dar maitina. Kaip jiems tai pavyksta? Visas lietaus vanduo surenkamas, kaupiamas ir panaudojamas. Be to, galingais vamzdynais vanduo keliauja iš Šiaurės į Pietus.

Naudojamas ir nuotekų, ir jūros vanduo

Gerai išvystyta nuotekų tvarkymo sistema leidžia perdirbti 80 proc. viso nuotekų vandens, ir net 100 procentų Tel Avivo miesto ir jo apylinkių nuotekų. Kol kas tai pasaulinis rekordas. Apdorotas cheminiu ir biologiniu būdu nuotekų vanduo lėtai sunkiamas per smėlio filtrus ir išvalomas iki tokio lygio, kad tinka ne tik žemės ūkiui, kur sudaro 50 proc. viso irigacijai naudojamo vandens, bet ir buitiniam naudojimui. Palyginkime, kitos pasaulinės šios srities pirmūnės: Ispanija perdirba tik 15 proc., Australija - 9 proc. nuotekų vandens.

Kita technologija - druskų šalinimas iš jūros vandens, vadinamasis vandens gėlinimas. Pirmoji geriamojo vandens gaminimo iš jūros vandens stotis pradėjo veikti 1997 m., tačiau technologijos ištakos - nedidelė mokslininkų komanda, susibūrusi Ben Guriono universitete septintajame dešimtmetyje. Palei Viduržemio jūrą pastatytos druskų šalinimo gamyklos ir beveik visas geriamojo vandens poreikis miestuose tenkinamas gėlinant jūros vandenį. Šalis yra pasaulinė vandens gėlinimo ir regeneravimo technologijų srities lyderė.

Stipriai pažengta ir vadinamųjų išmaniųjų vamzdžių srityje. Specialios konstrukcijos drėkinimo sistemos padeda ne tik perpus sumažinti sunaudojamo vandens kiekį, bet dar ir iki 50 proc. padidinti derlių. Augalas ne „skandinamas", laistant vandeniu ir jį, ir žemę aplinkui, o maitinamas tiesiai „per burną" - šaknis. Remiantis požeminių vamzdžių ir žarnelių struktūra, atsižvelgiant į augalų užsodinimo tankį, galima tiksliai paskirstyti vandenį ir maistines medžiagas individualiai kiekvienam augalui. Ir tik tiek, kiek jam reikia. Laistoma nuo 2 kartų per savaitę iki 10-12 kartų per dieną. Kadangi žemė aplink augalą nedrėkinama, veši tik tas augalas, kurio reikia - piktžolėms užaugti maisto ir drėgmės tiesiog nepakanka.

Drėkinimo galia - žaliuojančios dykumos

Drėkinimo technologijos iš esmės negyvą dykynę gali paversti žaliaisiais plotais. Izraeliečiai stengiasi iš gamtos atsikovoti kiekvieną žemės plotą - drėkinimo vamzdžių čia galima rasti visur, net ir tarp automobilių eismo juostų. Šalies apželdinimas yra tam tikra nacionalinė Izraelio idėja. Nacionalinio žydų fondo surinkti pinigai yra skiriami augalams pirkti ir sodinti skirtingose šalies vietose. Be to, Izraelyje švenčiama „Tu BiShvat" šventė - medžių sodinimo diena.

Anksčiau vyravusią purškiamą laistymo sistemą pakeitė lašelinė. Purškiamoji sistema dažniausiai naudojama ruošiant dirvą, o dygstantiems ir augantiems augalams - lašelinės sistemos. Lašelinio laistymo privalumai: pirma, augalai tolygiai aprūpinami reikiamu vandens kiekiu; antra, lengviau ir efektyviau tręšiama (laukuose kartu su laistymu įrengtos ir tręšimo sistemos - didelės talpos su trąšų koncentratu - iš kurių mitybinis tirpalas per dozatorius kartu su vandeniu tiekiamas augalams).

Trečia, augalų lapai neapdega. Tai atsitikdavo naudojant purškiamąją laistymo sistemą (kadangi naudojamas išvalytas jūros ar nuotekų vanduo, jam nugaravus ant lapų paviršiaus susidarydavo didesnės druskų koncentracijos). Ketvirtas svarbus momentas - mažesnė ligų tikimybė, augalų lapija ir antžeminė dalis lieka sausi, išvengiama perteklinės drėgmės, dėl kurios kyla infekcijų grėsmė.

Kadangi vandens svarba yra lemiama, valstybė nutiesia vamzdyną iki laukų, ir ūkiui lieka tik įrengti laistymo fertigacijos sistemą ir naudotis vandeniu. Įrengtas vamzdynas dažomas specialia spalva, kuri rodo, kad šis vanduo yra išvalytas nuotekų ir gali būti naudojamas tik laistyti.

Vis dėlto Izraelio žemės ūkio sektoriaus iššūkiai - ne tik tausus vandens vartojimas. Tenka kovoti su kenkėjais, kurti sausrai atsparių augalų veisles, užauginti kokybiškus produktus. Tam pasitelkiama biologinė kenkėjų kontrolė kartu su kamanių naudojimu augalams apdulkinti. Žemė praturtinama organika, dažniausiai naudojant paukščių mėšlą, kompostą, organines trąšas. Kontroliuojamo tirpumo (ilgo veikimo) trąšos padeda išvengti maistinių medžiagų išsiplovimo.

Įmonės veikia kolektyviniu principu

Dauguma žemės ūkio įmonių nuo XX a. pradžios Izraelyje veikia kolektyviniu principu: tai kibucai (gamybos priemonės ir pelnas yra bendri), kitos - mošavai (dirbantys žmonės turi privačią nuosavybę, bet ne žemę; sukurti savi pardavimo, tiekimo ir aptarnavimo susivienijimai).

Kolektyviai auginamos daržovės ir lauko augalai, siekiant našiau išnaudoti žemės ūkio techniką. Šiandien 76 proc. šviežių produktų gaminama, taip pat didelė jų dalis perdirbama būtent kibucuose ir mošavuose. Kitose žemės ūkio šakose, tokiose kaip gyvulininkystė, vaisių ir gėlių auginimas, daugiau dirbama individualiai.

215 tūkst. ha plote (156 tūkst. ha iš jų yra žieminiai pasėliai) auginami kviečiai, sorgai, kukurūzai - daugiausia šiaurinėse pakrantės lygumose, Galilėjos ir Jordano slėniuose. Izraelyje auginama daugiau negu keturiasdešimt rūšių vaisių. Į mūsų šalį iš Izraelio daugiausia gabenami citrusiniai vaisiai, iš jų 92 proc. yra greipfrutai. Taip pat auginami avokadai, bananai, obuoliai, vyšnios, slyvos, persikai, nektarinai, vynuogės, figos, braškės, opuncijos, persimonai, granatai ir japoninės lokvos - pastarųjų vaisių auginime šalis užima antrą vietą po Japonijos. Subtropiniuose šalies regionuose auginami bananai ir datulės, o šiauriniuose - obuoliai, kriaušės ir vyšnios.

Pomidorai, agurkai, paprikos ir cukinijos yra auginami visoje šalyje, o melionai auga tik žiemos mėnesiais lygumų vietovėse. Įdomu tai, kad Izraelio mokslininkai dar 1973 m. sukūrė pomidorų veislę, nokstančią lėčiau negu įprastos karšto klimato sąlygomis. Šie tyrimai paskatino sukurti pirmąją pasaulyje komercinę pomidorų veislę, kurios vaisiai ilgai laikosi. Tai iš esmės pakeitė visą auginimo technologiją, nes anksčiau ūkininkai buvo priversti išmesti iki 40 proc. savo produkcijos.

Česnakų derlius vidutiniškai siekia 15 tonų iš hektaro. Česnakai sodinami spalio pradžioje, pasodinama 1,4 tonų skiltelių hektare. Sodinamoji medžiaga atnaujinama kas 3-4 metai, laikomasi 4-5 metų sėjomainos. Svogūnų derlius siekia iki 50 t/ha, bulvių - 50-80 t/ha, morkų - 120- 150 t/ha. Šviežiam vartojimui pomidorai auginami šiltnamiuose, sodinant 2,4 augalo/ m², perdirbimui - lauke.

Vidutinis pomidorų derlingumas (be papildomo CO₂, pašildymo, apšvietimo) siekia 300-350 t/ha, auginant intensyviai - iki 600-650 t/ha. Paprikos sodinamos 3,3 augalo/m² tankumu, jų derlius siekia 120-150 t/ha, jei šiltnamiai šildomi - iki 200 t/ha. Beje, šiltnamių šonuose esančią polietileninę dangą prireikus galima atidengti, o visą konstrukciją dengia nenuimama tinklinė (insect-net) danga, sauganti nuo kenkėjų, ypač pernešančių virusus (amarų, tripsų).

Aplankyta didžiausia morkų augintojų kompanija - kibucas Shluhot Beit- Shean slėnyje, per metus užauginantis daugiau kaip 60 tūkst. t morkų. Kibucas augina tiek vietinei rinkai, tiek eksportui į Airiją, Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Švediją, Rusiją. Parvežtos iš lauko morkos pirmiausia valomos, išrūšiuojamos į 8 rūšis pagal skersmenį ir ilgį, toliau plaunamos naudojant hydro-cool sistemą - labai šaltu (0 °C) vandeniu, nes to reikia produkcijai, kuri iš lauko atgabenama 40 °C temperatūros, atvėsinti. Nuplautos morkos fasuojamos į plastiko maišelius nuo 1 kg iki didmaišių. Plastiko maišuose morkos 0 °C temperatūros ir 95 proc. santykinės oro drėgmės kamerose laikomos net iki 6 mėnesių. Per dieną gali linija išfasuoti iki 24 tonų morkų. Produkcija - nepriekaištingos išvaizdos ir kokybės, atitinkanti tarptautinius standartus ir reikalavimus (ISO 9001, Leaf ir BRC). Auginimo technologijoje, kuri vykdoma pagal GLOBALGAP, F2F ir TNC reikalavimus, svarbiausi veiksniai yra laistymas, tręšimas, dirvos ruošimas, augalų apsauga ir ne trumpesnė kaip 5 metų sėjomaina, kad būtų išvengta ligų.

Inovacijomis, nepaisant nepalankių gamtinių sąlygų, Izraelis sugebėjo ne tik patenkinti vidaus vartojimo poreikį, bet ir tapti stambiu pasaulinės maisto rinkos žaidėju. Vietiniai mėgsta didžiuotis, kad Izraelis turi du ežerus - vieną mirštantį, kitą negyvą, bet sugeba žemės ūkio produkciją eksportuoti į tokias šalis kaip Rusija, turinčią tūkstančius ežerų.

***

Izraelis yra didžiausias šviežių produktų eksportuotojas ir pripažintas pasaulinis žemės ūkio technologijų inovacijų lyderis. Izraelio maisto produktų eksporto metinė vertė siekia apie 2 mlrd. JAV dolerių, tačiau izraelietiškų žemės ūkio technologijų naujovių pasaulis nori dar labiau ir kasmet jų nuperka už 4,5 mlrd. JAV dolerių.

***

Natūralių žemdirbystei tinkamų plotų yra tik 20 proc., žemės ūkyje dirba apie 3,7 proc. dirbančiųjų. Šalis 95 proc. tenkina vidaus poreikius, importuoja tik grūdus, aliejų, mėsą, kavą, kakavą ir cukrų. Daugiau negu 60 proc. Izraelio teritorijos užima dykuma, tačiau tai neužkirto kelio šiai valstybei sukurti ypač stiprų agrarinį sektorių.

***

KOMENTARAS. Zofija CIRONKIENĖ, LDAA direktorė

Lietuvos daržininkų pažintis su Izraelio kompanijos „Netafim" atstovais užsimezgė per „Agrobalt 2016" parodą. Asociacijos nariams senokai brendo mintis aplankyti kitų žemynų šalis ir pamatyti, kaip ten auginamos mūsų platumose įprastos daržovės. Juo labiau kad izraelietiška produkcija jau nebe naujiena mūsų prekybos centruose.

Apie racionalų laistymą mąstantiems augintojams ši kelionė buvo puiki galimybė realiai pamatyti, kaip sėkmingai galima auginti daržoves ir nepalankiausiomis sąlygomis, jei augalams sukuriamos tinkamos sąlygos. Racionaliai dirbant, galima sutaupyti vandens, trąšų, chemijos ir kartu pagerinti produkcijos kokybę bei derlių. Tai užkrečiamas pavyzdys, galintis paskatinti ir padrąsinti augintojus investuoti į brangią laistymo technologiją, mokantis ryžto, atvirumo naujovėms ir pasitikėjimo savimi.

„Netafim" sistemos tikrai unikalios. Augintojams patiko tai, kad į laukus prie laistymo sistemos mazgo atvežamos jau pagamintos skystos trąšos, subalansuotos konkrečios rūšies daržovėms, jų augimo tarpsniui ir dirvožemiui. Suprantama, kad jos brangesnės, negu pats augintojas ruoštų tirpalą, bet jei gerai paskaičiuotume, gal būtų kaip ir su kopūstų, salotų ir kitų daržovių daigais: profesionalūs mūsų augintojai teigia, kad geriau apsimoka mokėti brangiau, bet gauti kokybiškus daigus reikiamu laiku iš patikimo daigyno.

Buvo labai įdomu sužinoti, ar daržovių augintojai gauna kokias nors subsidijas. Hektarinių ar kitų išmokų žemdirbiai, sakėsi, negauną, tačiau valstybė pasirūpina visa infrastruktūra. Pavyzdžiui, prie kiekvieno lauko atvesti violetiniai vandens padavimo vamzdžiai (Izraelyje iš vamzdžių spalvos atskirsi, koks vanduo jais teka), kuriais atiteka išvalytas nuotekų vanduo, skirtas laistyti. Sudarytas ir reikiamas spaudimas vandeniui paduoti. Augintojams lieka tik nusipirkti laistymo sistemą ir susimokėti už vandenį. Tai iš tiesų labai didelė parama. Valstybė, kaip mėgstama sakyti, žemdirbiams į rankas įduoda meškerę (išnuomoja žemę, atveda vandenį, kelius), o žuvį tenka pasigauti pačiam - spręsti, ką auginti, kaip uždirbti ir kita.

Daržovių augintojai orientuoti ir į vietinę rinką, ir į eksportą. Vidaus rinka nedidelė, apie 8 mln. gyventojų, regioninės rinkos nėra, nes arabai iš Izraelio neperka, o kitos eksporto rinkos traukiasi (ypač Rusijos) dėl nepatrauklių kainų. Jei tik išsiplėstų rinka, tikėtina, daržovių plotai bemat padidėtų.

Izraelio daržininkus kartu dirbti verčia susiklosčiusios istorinės sąlygos. Daržovės auginamos visur, kur tik jos gali augti, nekreipiant dėmesio į tai, kad laukai yra priešiškai nusiteikusios šalies pasienyje ar aplinkui klajoja beduinai. Daugelyje vietų matėme spygliuota tvora, kaktusų sienomis apjuostus kibucus ir laukus. Dirbti ir gyventi kartu daug saugiau, parduoti taip pat lengviau, kai vienoje vietoje sutelkti dideli produkcijos kiekiai.