Ekologinėje žemdirbystėje piktžolės yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių augalų produktyvumą. Sojų derlių piktžolės gali sumažinti iki 93 proc., nelygu piktžolių rūšis, kiekis ir stelbimo trukmė. Kaip šią žalą sumažinti?

Piktžolių žala - tai ne tik sumažėjęs augalų derlius, bet ir pablogėjusi jo kokybė, menkesnė maistinė vertė, padidėjęs piktžolių sėklų bankas. Ekologinėje ūkininkavimo sistemoje ypač svarbi kultūrinių augalų konkurencinė geba, kuri pasireiškia dvejopai. Pirma, augalų gebėjimas konkuruoti su piktžolėmis, nors tai lėtina jų augimą ir sumažina produktyvumą. Antra, augalo gebėjimas toleruoti piktžoles, t. y. gebėjimas užauginti didelį derlių, stelbiant piktžolėms. Geriausia, kai augalai ir stelbia piktžoles, ir jas toleruoja.

Augimo sparta itin svarbi stelbimo gebai

Sojos yra vienos vertingiausių ankštinių augalų pasaulyje. Jos svarbios tiek baltymingų miltų, tiek aliejaus gamybai, todėl vis labiau sojomis domimasi ir šiauresnėse šalyse: ieškoma tinkamų veislių ir auginimo technologijų. Sojų selekcininkai taip pat dirba ta linkme, kad žemdirbiai galėtų auginti šiuos vertingus baltyminius augalus ir trumpesnės vegetacijos sezono šalyse.

Sojos, kaip ir kiti pupiniai augalai, vegetacijos pradžioje auga lėtai, todėl silpnai konkuruoja su piktžolėmis. Sojų stelbiamoji geba priklauso nuo to, ar greitai augalai pasiekia savo maksimalų aukštį. Didelė sojų ir piktžolių konkurencija spartina sojų brendimą, mažina augalų aukštį, derlių ir sėklų kokybę. Didelis piktžolių tankumas mažina ne tik sojų derlių, bet ir derliaus nuėmimo našumą, didina drėgnumą ir spartina ligų plitimą.

Tik mechaninės ir agrotechninės priemonės

Ekologinės žemdirbystės sąlygomis piktžoles kontroliuoti galima tik mechaninėmis ir agrotechninėmis priemonėmis. Mechaninės - tai akėjimas ir tarpueilių purenimas. Agrotechninės - veislė, tarpueilių plotis, sėjos laikas. Optimalu akėti, kai piktžolės būna skilčialapių tarpsnio. Tuo metu darbas būna efektyviausias: akėjant sunaikinama per 70 proc. ir pažeidžiama per 10 proc. piktžolių.

Tačiau akėjimo laiką lemia ir sojų vystymosi tarpsnis. Sojas galima akėti, kai jos turi du tikruosius lapus. Jas akėjant ankstyvaisiais vystymosi tarpsniais, akėjimo greitis neturėtų būti didesnis negu 3-4 km/val. Akėjimas sumažina piktžolių kiekį ir eilutėse, tačiau patikimas derliaus priedas gaunamas tik akėjant ankstyvojo tarpsnio sojas.

Tarpueilių purenimo efektyvumą lemia purenimo laikas ir pasirinkta technika. Suvėlinus purenimą, piktžolės perauga, jas būna sunkiau sunaikinti. Be to, piktžolės jau būna padariusios savo blogą darbą - nustelbusios sojas.

Purentuvo tipas turi įtakos purenimo kokybei, ypač esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms (sausai, supuolusiai dirvai), kai noragėliai sunkiai sminga į dirvą ir prastai ją purena. Todėl purentuvo privalumas yra lengvai reguliuojamas purenimo gylis. Purenant tarpueilius sunaikinama dalis piktžolių, t. y. tik tarpueiliuose, o eilutėse jos lieka toliau augti.

Tyrimai Dotnuvoje

LAMMC Žemdirbystės institute vykdomi agrotechninių priemonių įtakos sojų piktžolėtumui tyrimai. Siekiama išsiaiškinti sėjos laiko, tarpueilių pločio ir inokuliacijos reikšmę sojų piktžolėtumui. Nustatyta, kad sojų pasėlyje vyravo trumpaamžės dviskiltės piktžolės (95 proc.), iš kurių daugiausia rasta baltųjų balandų, daržinių žliūgių, smalkinių tvertikų ir raudonžiedžių notrelių. Daugiamečių piktžolių sojų pasėlyje buvo tik 5 procentai, iš jų vyravo paprastosios kiaulpienės ir smulkiosios rūgštynės, augo pavienės dirvinės pienės.

Didžiausia piktžolių orasausė masė nustatyta ankstyvos sėjos, plačiais tarpueiliais augintose sojose. Sėjos pavėlinimas 2 savaitėmis beveik šešis kartus sumažino sojų piktžolėtumą, nes, ruošiant dirvą vėlyvajai sėjai (gegužės 25 d.), sunaikinamos tuo metu jau sudygusios piktžolės. Prisideda ir kita priežastis - per šiltesnius orus sojos sparčiau vystosi ir geriau stelbia piktžoles. Sojos, augdamos tankiau, iš esmės buvo ne tokios piktžolėtos. Inokuliacija neturėjo poveikio piktžolėms.

Veislė taip pat turi nemažos reikšmės sojų piktžolėtumui. Nustatyta, kad piktžolių, augusių skirtingų sojų veislių pasėliuose, masė gali skirtis 45 procentais. Ankstyvosios brandos sojų derliaus nuostoliai dėl piktžolių stelbimo būna mažesni negu vėlyvosios brandos.

Sojos, augdamos nevienodo turtingumo dirvožemiuose, skirtingai konkuruoja su piktžolėmis. Geriau piktžoles stelbia azoto neturtinguose dirvožemiuose augančios sojos ir silpniau, kai auga fosforo neturtinguose dirvožemiuose.

***

Augalų konkurencingumą lemia jų morfologija ir vystymasis. Dėl greito augalų sudygimo, spartaus lapijos formavimosi, didelio lapų ploto indekso ir augalų aukščio mažiau šviesos patenka ant dirvos. Tai pablogina sąlygas piktžolėms vystytis, tačiau padidina kultūrinių augalų konkurencingumą. Augalų kaita, sėklų norma, sėklų guolio kokybė, tarpueilių plotis, tręšimo lygis ir būdai yra svarbiausi veiksniai, lemiantys augalų konkurencingumą.