Kiaušiniai sudaro tik apie 2 proc. Lietuvos bendrosios žemės ūkio produkcijos, tačiau yra kasdieniai mūsų mitybos produktai, jeigu ne gryni, tai naudojami kepiniuose ar majonezui gaminti. Vienas mūsų šalies gyventojas per metus suvartoja daugiau kaip 200 kiaušinių. Per 2014 ir 2015 metus kiekvienas iš mūsų vidutiniškai suvalgėme po 224 kiaušinius.

Lietuvoje 2016 m. pradžioje buvo laikoma 9,3 mln. ūkinių paukščių, iš kurių 9,1 mln. sudarė vištos. Tad, kalbant apie Lietuvos kiaušinių rinką, ją galima vadinti vištų kiaušinių rinka, kadangi kitų paukščių rūšių laikoma nedaug ir daugiausia mėsai. Iš kitų paukščių kiaušinių Lietuvos rinkoje parduodami putpelių ir labai nedideliais kiekiais kitų paukščių kiaušiniai.

Kiaušinių gamybai 2016 m. pradžioje buvo skirta apie trečdalis visų laikytų vištų - 3,2 mln. dedeklių. Didžiausias vištų dedeklių skaičius ir tankis buvo Vilniaus ir Telšių apskrityse: Vilniaus apskrityje buvo laikoma 1 mln. 110,6 tūkst. dedeklių, kurių tankis buvo 114 vištų/km2, o Telšių apskrityje - 564,4 tūkst. dedeklių (129,8 vištų/km2). Mažiausiai vištų dedeklių buvo laikoma Tauragės apskrityje - 52,1 tūkst. (11,8 vištų/km2) ir Alytaus apskrityje - 59,4 tūkst. (11 vištų/ km2). Palyginti su 2011 m. pradžia, 2015-ųjų pabaigoje vištų dedeklių skaičius sumažėjo 25 proc., tačiau padidėjo jų dėslumas. Dėl to kiaušinių gamyba 2015 metais, palyginti su 2011-aisiais, išaugo 1,6 proc. - buvo padėta 786 mln. kiaušinių. Kiaušinių supirkimas 2015 m. siekė 518 mln. vnt. ir, palyginti su 2011 m., padidėjo dar labiau nei kiaušinių gamyba - 25,6 proc., nes supirktų kiaušinių dalis nuo gamybos išaugo nuo 53 proc. 2011 metais iki 66 proc. 2015 metais. Ši tendencija tęsėsi ir 2016 metais.

Vis didesnė visų kiaušinių dalis 2011-2014 m. buvo pagaminama žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse: nuo 76 proc. 2011 metais iki 78 proc. 2014-aisiais, nes kiaušinių gamyba čia augo. Ūkininkų ir šeimos ūkiuose 2011-2013 m. kiaušinių gamyba mažėjo, ūgtelėjo tik 2014-aisiais. Tačiau 2015 m. kiaušinių gamyba žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse 6 proc. sumažėjo, o ūkininkų ir šeimos ūkiuose 10 proc. išaugo, ir žemės ūkio bendrovėse bei įmonėse pagamintų kiaušinių dalis sumažėjo iki 75 procentų.

Eksportas ir importas

Beveik pusė supirktų kiaušinių realizuojami Lietuvos rinkoje, kita dalis eksportuojama. 2011 metais eksportuota 164,1 mln. kiaušinių (40 proc. visų supirktų), o 2015 m. jų eksportas išaugo iki 298,8 mln. (58 proc. visų supirktų) ir, palyginti su 2011-aisiais, padidėjo 82 proc. Didžiąją dalį produkcijos eksporto 2011-2015 m. sudarė kiaušiniai su lukštais, o kiaušiniai be lukštų: švieži, džiovinti, sušaldyti, virti ar kitaip apdoroti, bei kiaušinių tryniai sudarė tik 2-9 proc. viso kiaušinių eksporto. Tačiau per 2016 m. sausį-liepą eksportuotų kiaušinių be lukštų jau buvo 41 procentas.

Į Lietuvą nemažai kiaušinių importuojama. 2011-aisiais importuota 104,8 mln. kiaušinių, o 2015 metais - 210,2 mln. arba 2 kartus daugiau. Didžioji dalis importuotų kiaušinių buvo su lukštais, kiaušiniai be lukštų sudarė 10- 23 proc. viso importo. Augant importui, įvežtiniai kiaušiniai sudaro vis didesnę Lietuvos rinkoje parduodamų kiaušinių dalį. Ji išaugo nuo 22 proc. 2011 metais iki 35 proc. 2015-aisiais, o 2016 m. sausį- liepą sudarė 33 proc. Nepaisant sparčiau už eksportą didėjančio importo, kiaušinių užsienio prekybos balansas vis dar išlieka teigiamas: 2011 m. eksportas 57 proc. lenkė importą, 2015 m. - 42 proc., o per 2016 m. sausio-liepos mėn. - 32 proc.

Abipusė užsienio prekyba (eksportas ir importas) kiaušiniais nuolat vyksta su kaimyninėmis šalimis - Latvija ir Lenkija. Latvija yra didžiausia lietuviškų kiaušinių eksporto rinka, į ją 2015 m. buvo išvežta 37 proc. kiaušinių, o iš Lenkijos į Lietuvą 2015 m. įvežta daugiausia - 63 proc. visų importuotų kiaušinių.

Kitos šalys, į kurias nemažai eksportuojama - Estija (14 proc.) ir Vokietija (16 proc.) - taip pat yra daugiametės lietuviškų kiaušinių eksporto rinkos, tačiau į Jungtines Valstijas (12 proc.) kiaušinių eksportas prasidėjo tik 2015 metais. Kitos valstybės, į kurias 2015 m. eksportuoti kiaušiniai, daugiausia buvo ES šalys. Į trečiąsias šalis išvežama labai nedaug kiaušinių, išskyrus Rusiją, į kurią 2015 m. eksportuota 2 proc. kiaušinių. Kiaušinių importas be kaimyninių Lenkijos ir Latvijos šiek tiek didesnis yra iš Danijos (5 proc.), likusi importuotų kiaušinių dalis - iš kitų ES šalių.

Kainos

Kiaušinių kainos Lietuvos rinkoje per 2011-2015 m. laikotarpį pastebimiau buvo pakilusios tik 2012-aisiais, kaip ir visoje ES. Tai buvo vištų gerovę reglamentuojančios ET direktyvos 1999/74/EB, kuri įpareigojo iki 2012 m. pradžios pagerinti vištų laikymo sąlygas ir draudė jas laikyti nepagerintuose narvuose, vykdymo pasekmė, kai vištų dedeklių augintojai norėjo atsiimti įdėtas investicijas vištų gerovei pagerinti. Kitų priežasčių kiaušinių kainoms augti nebuvo: pagrindinės kiaušinių savikainos dalies - lesalų kainos beveik nekito, kitų išteklių šuolio taip pat nebuvo. Didmeninė kiaušinių kaina 2012 m., palyginti su 2011 m., padidėjo 43 proc. - iki 0,89 Eur/10 vnt., tačiau jau 2013 m. vėl 21 proc. sumažėjo - iki 0,71 Eur/10 vnt. Šiek tiek nukritus lesalų kainai, 2016 m. I pusmetį pamažėjo ir kiaušinių didmeninė kaina.

Tarp visų ES šalių Lietuvos didmeninė kiaušinių kaina yra viena iš žemesnių. 2015 metais ji buvo 15 proc. mažesnė už ES vidurkį, o 2016 m. I pusmetį buvo 20 proc. mažesnė už ES vidurkį. Lietuvos didmeninė kiaušinių kaina buvo mažesnė tiek už Latvijos, tiek už Lenkijos, tiek už Estijos didmenines kiaušinių kainas.

Mažmeninės kiaušinių kainos 2011- 2015 m. kito lygiagrečiai didmeninėms ir tik 2016 metų I pusmetį pasuko skirtingomis kryptimis. Didmeninė kiaušinių kaina 2016 m. I pusmetį, palyginti su 2015 m., sumažėjo 7,7 proc., o mažmeninė padidėjo 3,3 proc.

Nors didmeninėje prekyboje lietuviški kiaušiniai buvo pigesni už kaimyninių šalių, mažmeninė kiaušinių kaina Lenkijoje jau nuo 2015 metų vidurio tapo mažesnė nei Lietuvoje. Latvijos mažmeninė kiaušinių kaina paskutiniais metais lenkė lietuviškąją. Vidutinė mažmeninė kiaušinių kaina Lietuvoje 2016 metų I pusmetį buvo 9,1 proc. didesnė nei Lenkijoje ir 10 proc. mažesnė nei Latvijoje.

Artimiausioje ateityje didelių pokyčių didmeninėje kiaušinių rinkoje laukti nereikėtų. Pagrindinis kiaušinių gamybos išteklius - lesalai - dėl net šiek tiek atpigusių grūdų brangti neturėtų, energetinių išteklių kainos taip pat nedidėja, o pati didmeninė kiaušinių rinka gan konkurencinga. Mažmeninėje rinkoje kiaušinių kainos dėl pamažu didėjančio gyventojų perkamojo pajėgumo gali šiek tiek padidėti. Mažmeninei kainai įtakos turės ir kintanti mažmeninės prekybos maisto produktais koncentracija. Jeigu nauji šios rinkos žaidėjai, besiorientuojantys į mažesnes kainas, įgis didesnį svorį, mažmeninės kiaušinių kainos gali išlikti stabilios.