Purškimas glifosatais prieš derliaus nuėmimą yra vienas iš labiausiai visuomenę dominančių klausimų - dėl šio produkto purškimo korektiškumo ant subrendusių javų ir galimų likučių produkcijoje.

Lietuvoje 2015 metais įvairiais pavadinimais buvo registruoti 36 glifosatų preparatai (herbicidai), leistini naudoti javų, rapsų ir kitų augalų pasėliuose prieš jų derliaus nuėmimą. 2016 metais į sąrašą įtraukti 5 nauji produktai, tačiau išbraukta 20 ir vienas pervardintas, taigi 2016 metais liko 21 produktas.

Produktuose skiriasi veikliosios medžiagos koncentracija

Dauguma šių produktų yra su standartiniu 360 g/l glifosato kiekiu, kiti labiau koncentruoti, o labiausiai koncentruotame produkte yra dvigubas veikliosios medžiagos kiekis - 720 g/kg. Glifosatų veikliosios medžiagos norma hektarui, atsižvelgiant į paskirtį, dažniausiai svyruoja nuo 720 iki 1 440 g/ha, tai sudaro 2-4 l/ha herbicido su standartiniu (360 g/l) glifosato kiekiu. Didėjant glifosato koncentracijai preparate, mažėja preparato norma hektarui.

Glifosatų naudojimas prieš pjūtį

Pagrindinė glifosatų produktų naudojimo paskirtis yra piktžolių naikinimas. Jais prieš derliaus nuėmimą purškiama, siekiant sumažinti piktžolių žaliosios masės kiekį ir taip palengvinti derliaus nuėmimą.

Glifosatais pasėliai purškiami tada, kai grūdų (sėklų) drėgmė yra mažesnė negu 30 proc. arba kai paruduoja 75 proc. ankštinių augalų ankščių, bet ne vėliau kaip 14-10 dienų prieš pjūtį. Nupurškus pasėlius per jų brandą, iš dalies sukontroliuojamos vis dar žaliuojančios piktžolės, sumažėja žaliosios masės, taigi palengvinamas derliaus nuėmimas.

Glifosatais prieš pjūtį negalima purkšti sėklinių pasėlių ir javų, skirtų salyklui gaminti, nes tai gali sumažinti sėklų daigumą. Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad glifosatų panaudojimas prieš derliaus nuėmimą gali neigiamai paveikti grūdų daigumą. Škotijoje atlikti tyrimai parodė, kad glifosatų panaudojimas javuose, kai pasėlio grūdų drėgnumas yra 50 proc., sumažina jų daigumą apie 20 procentų. Tik panaudojus glifosatus javams visiškai subrendus, grūdų daigumas beveik nekinta.

Glifosato ir jo skilimo produkto AMPA likučiai grūduose

Registruojant bet kokį pesticidą, turi būti atliekama daugybė tyrimų: efektyvumo, augalų jautrumo, toksiškumo, poveikio aplinkai ir kt. Taip pat tiriami pesticido likučiai dirvoje, grūduose, sėklose ir jų produktuose.

Tyrimais nustatyta, kad likus 10-14 dienų iki derliaus nuėmimo glifosato panaudojimas yra saugus kultūriniams augalams, o jo likučiai grūduose ar sėklose neviršija leistinų normų. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai glifosatai prieš derliaus nuėmimą dėl įvairių priežasčių panaudojami vėliau negu rekomenduojama produktų etiketėse. Augalininkystės produkcijos perdirbėjams ir vartotojams kartais kyla abejonių, ar suvėlintai panaudotas glifosatas nesikaupia produkcijoje didesniais negu leistinos normos kiekiais, ar nepatenka į vartotojams skirtus produktus.

Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, 2015-2016 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute buvo atliktas tyrimas, kuriuo aiškintasi, ar glifosatų likučiai ir jų skilimo produktai ir skilimo produktų likučiai žieminių kviečių ir vasarinių miežių grūduose neviršija nustatytų normų. Tuo atveju, jei likučiai viršija normas, buvo numatyta tyrimus išplėsti ir įvertinti iš grūdų pagamintuose miltuose, kruopose, krakmole, salykle esančius likučius. Per tyrimą buvo pasirinktas rekomenduojamas etiketėse purškimo laikas ir jis buvo artinamas prie javapjūtės.

Pagal šiuo metu galiojantį ES reglamentą Nr. 396/2005 didžiausia leidžiama glifosatų likučių koncentracija yra 10 mg/kg kviečių ir 20 mg/kg miežių grūduose. Glifosatų ir jų skilimo produktų (metabolito) aminometifosfoninės rūgšties (AMPA) analizės atliktos sertifikuotoje „Eurofins" laboratorijoje Vokietijoje.

Dvejų tyrimo metų duomenimis, nedaug glifosatų ir jų skilimo produktų AMPA likučių buvo rasta kviečių ir miežių grūduose purškiant pasėlius visais terminais - likus 14, 10, 7, 4 ar 2 dienoms iki kūlimo, tačiau nustatyti kiekiai neviršijo leistinų normų.

Tiesa, abejų tyrimo metų meteorologinės sąlygos glifosatų purškimo metu buvo labai kontrastingos - tiek tarpusavyje, tiek ir palyginti su daugiamečiais vidurkiais. 2015-ųjų rugpjūtis buvo ypač karštas ir sausas, o 2016-ųjų - vidutiniškai šiltas ir išskirtinai lietingas. Šios sąlygos taip pat galėjo turėti įtakos glifosatų skilimo greičiui, todėl šie rezultatai neatsveria daugelio tyrimų, kuriais remiantis buvo nustatytas glifosatų panaudojimo prieš pjūtį laikas, registruojant produktus.

Atliekant tyrimą, buvo įvertinta ir glifosatų purškimo įtaka derliui, tūkstančio grūdų masei, hektolitro svoriui, grūdų daigumui, grūdų kokybiniams rodikliams (baltymų, glitimo (kviečiams), krakmolo kiekiui). Abejais tyrimo metais glifosatų panaudojimas, likus 14-2 dienoms iki pjūties, esminės įtakos žieminių kviečių ir vasarinių miežių grūdų derliui neturėjo, o grūdų drėgmė nesumažėjo, palyginti su nepurkštais. Kokybiniai kviečių ir miežių grūdų rodikliai taip pat iš esmės nesiskyrė.

Dvejus metus pakartoti tyrimai parodė, kad glifosatų panaudojimas prieš derliaus nuėmimą nesumažino grūdų daigumo, kai pasėliai purškiami esant visiškai kviečių ar miežių brandai, o faktinė grūdų drėgmė varpose - ≤ 24 procentai.

Nors nustatyti kiekiai neviršijo leistinų normų, tai neįrodo, kad glifosatų naudojimas prieš pat derliaus nuėmimą yra visiškai saugus apdoroto produkto vartotojui. Glifosatus, kaip ir kitus pesticidus, reikia naudoti atsakingai, todėl rekomenduojame laikytis herbicido etiketėje nurodytų reikalavimų ir naudoti pagal paskirtį tik esant būtinybei, registruotomis normomis, laikantis nurodytų sąlygų, saugos reikalavimų ir terminų.

***

Lietuvoje visi glifosato veikliąją medžiagą turintys herbicidai prieš derliaus nuėmimą yra leidžiami naudoti tik piktžolių kontrolei, bet ne defoliacijai. Norint sukontroliuoti gausiai išplitusias daugiametes piktžoles, rekomenduojama naudoti didžiausią registruotą normą, o vienmetėms ar negausiai išplitusioms daugiametėms vienaskiltėms piktžolėms pakanka mažesnės registruotos herbicido normos.