Prieš kelerius metus, renkant vienai Krikštonių kaimo gatvei pavadinimą, nuspręsta ją pavadinti Balandžių vardu - sportinių balandžių augintojų, kurioje jie gyvena, garbei.

Sportinių balandžių treneriai Ramūnas Jurčiukonis ir Mindaugas Lepeška, rodydami sparnuočius ir balandines, sutartinai teigia, kad savus paukščius atpažįsta netgi skraidančius ore. Ramūnas augina 87 karvelius, Mindaugas - 150. Abu jie yra geri draugai ir Alytaus sportinių balandžių augintojų klubo „Startas" nariai.

Sportinių balandžių augintojai Ramūnas ir Mindaugas - kaimynai. Didžiąją laisvo laiko dalį jie skiria pomėgiui auginti ir treniruoti šiuos sparnuočius, todėl ir skina pergales įvairiose varžybose. O štai balandininkui M. Lepeškai šį hobį tenka derinti ir su pagrindine veikla - ūkininkavimu.

Rekordininkas - olandų kilmės balandis

Šiemet R. Jurčiukonis dalyvavo Lietuvos balandžių sporto federacijos surengtose balandžių lenktynėse lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 83-iosioms metinėms paminėti ir 2016 m. Lietuvos aviacijos muziejaus taurei laimėti. R. Jurčiukonio sportinis balandis buvo greičiausias iš visų lenktynėse dalyvavusių 620 balandžių. ,,Šis rekordininkas - dvejų metų olandų kilmės patelė. Ją man padovanojo balandžių augintojas iš Simno Artūras Mikulionis", - pergale džiaugiasi Ramūnas.

Lietuvos 2016 m. sportinių balandžių čempionato varžybos, suskirstytos į 12 etapų, nestokojo įtampos. Balandžiai skrydžiui paleisti iš skirtingų Lenkijos vietų. Didžiausią atstumą sparnuotieji sportininkai turėjo įveikti 12-ajame etape - iš Vokietijos, Frankfurto miesto, jie parplasnojo apie 680 kilometrų. Ramūno balandis rekordininkas visuose etapuose buvo vienas iš pirmųjų, tačiau paskutiniajame etape nedalyvavo, nes treneris nerimavo, kad dėl blogo oro favoritas gali negrįžti. Kiti Ramūno balandžiai pasirodė prasčiau, tad čempionate jiems, kaip ir pernai, skirta antroji vieta. O tarp Alytaus sportinių balandžių augintojų klubo „Startas" narių Ramūnas tapo nugalėtoju, nuo praėjusių metų palypėjęs laipteliu aukštyn.

Iš pradžių Ramūnas laikė triušius, o sportinius balandžius augino jo brolis Kęstutis. Iš triušių gauni mėsos, o iš balandžių, tuomet atrodė Ramūnui, nėra jokios naudos. Vis dėlto vėliau nuomonę pakeitė ir pradėjo globoti balandžius. Pirmąją jų porelę įkurdino tvarto palėpėje, o netrukus pastatė dvi balandines ir 2010 m. su savo balandžiais pradėjo dalyvauti varžybose. Ir tais, ir kitais metais Ramūnas pasiekė neblogų rezultatų - Alytaus klube buvo trečias. Vėliau išvyko uždarbiauti į užsienį, grįžęs mokėsi ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Visa galva į balandžių sportą vėl pasinėrė 2014-aisiais, klube užėmęs ketvirtąją vietą, o po metų - antrąją.

Šiemet R. Jurčiukonis jau turi aštuonias taures, o balandis rekordininkas pripažintas geriausiu Lietuvos sportinių balandžių čempionato paukščiu.

Rūpinasi kaip mažais vaikais

Prieš varžybas Ramūnas balandžius treniruoja: vieną dieną į skrydžio trasą veža pateles, kad jos parskristų namo tam tikrą atstumą, o kitą - patinus. Patinai ir patelės laikomi atskirose balandinėse, tačiau po treniruočių parskridę paukščiai lizduose randa savo antrąsias puseles. Į varžybas balandžiai ir balandės irgi vežami atskirti, kad paleisti į orą skubėtų parplasnoti greičiau namo. Jie būna vieni kitų pasiilgę ir tikisi vėl susitikti savo lizduose.

Paklaustas, ar laukia grįžtančių iš varžybų balandžių, ar turi laiko naktį sumerkti akis, kad nepražiopsotų šio svarbaus momento, Ramūnas nusijuokia: „Dabar to daryti nereikia. Balandžiai turi mikroschemas, pagal kurias modernus klubo kompiuteris specialiomis antenomis užfiksuoja jų parskridimo laiką."

Trenerio auginami balandžiai vardų neturi. Jau 5-6 dienų paukštukams viena kojelė paženklinama specialiu identifikacijos žiedu (paukščio numeris, šalis, klubas, kuriam jis priklauso, ir gimimo metai). Ant kitos kojelės dedamos mikroschemos.

Savo sparnuotuosius sportininkus treneris stengiasi palepinti kuo skanesniais visaverčiais lesalais. Ūkyje užaugintų miežių ir kviečių jam dovanoja M. Lepeška. Lesina ir pirktiniais kukurūzais, rapsais, saulėgrąžomis, riešutais, žirniais. Kai kuriuos lesalus įsigyja kaimyninėje Lenkijoje. ,,Balandžiais tenka rūpintis kaip mažais vaikais", - linksmai kalba Ramūnas, per dieną jiems skiriantis 4-5 valandas dėmesio.

Baigė Ramūnas Druskininkų amatų mokyklą, vėliau nusprendė tapti gaisrininku ir šiuo metu dirba Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdyboje ugniagesiu gelbėtoju. 29 metų vyras jau rengiasi kurti šeimą. Ramūnas džiaugiasi, kad gyvenimo draugė pritaria jo hobiui auginti balandžius.

Kiaušinius pėsti parsinešė 7 kilometrus

Ūkininkas Mindaugas Lepeška sako, kad balandininkystės liga užsikrėtė būdamas dar visai mažas, maždaug penkerių metų. Senelis Adomas sodyboje laikė „prasčiokus" (laukinius balandžius) ir mažajam anūkui aiškino, kaip jais rūpintis, kaip atskirti patiną nuo patelės. Meilė šiems gražiems ir ištikimiems paukščiams širdyje išliko visam gyvenimui. Tuomečiame Kauno technologijos technikume įgijęs baldininko specialybę, Mindaugas kurį laiką gyveno ir dirbo mieste, bet, mirus tėvui, su šeima grįžo į Krikštonis. Kolūkyje vietoj tėčio ėjo fermos vedėjo pareigas.

Įsikūręs alytnamyje, Mindaugas paprašė statybininkų prie tvarto pastatyti ir balandinę - mat jo 8-metis sūnus Rytis įkalbėjo tėtį laikyti balandžius. „Su Ramūnu Jurčiukoniu jiedu mokėsi vienoje klasėje ir abu labai mylėjo karvelius. Prisimenu, kaip iš balandžių trenerio Armino Geležausko, gyvenusio tada Vilkiautinyje, balandžių kiaušinius parsinešė net 7 kilometrus pėsti, nes bijojo juos ant dviračio sukratyti", - pasakoja M. Lepeška. Karvelių augintojui reikėjo saugotis šeškų, kurie verždavosi į balandinę, o kartą išguldė visus sparnuočius. Mažasis Rytis, pamatęs tokį vaizdą, tada graudžiai verkė, bet supykęs taip užtaisė visus plyšius, kad šeškams nebeliko jokių šansų patekti į balandinę. Tuomet įsigijo naujų balandžių. Daug rūpesčių, pasak Mindaugo, kelia ir vanagai, nužudantys nemažai karvelių.

M. Lepeška kartu su sūnumi Ryčiu 2000-aisiais pradėjo dalyvauti varžybose. „Buvau nusipirkęs rudraibius patiną ir patelę, kurie įvairiose varžybose pasiekė labai gerų rezultatų", - džiaugiasi Mindaugas, šiemet ir pernai Alytaus klube A kategorijos varžybose pelnęs 3 vietą.

Ūkininkaujantis balandžių sporto entuziastas sako, kad paukščių treniruotėms tenka atiduoti nemažai savo laisvalaikio. Be to, varžyboms, susidedančioms iš 12 etapų, reikia laiko turėti. Taigi, balandžiams skirti beveik visi šeštadieniai...

Sėkmė varžybose, Mindaugo teigimu, priklauso ne tik nuo paukščių ir jų trenerio įdėto triūso. Labai didelę įtaką turi oro sąlygos. „Balandžiai protingi, gražūs, smagu stebėti, kai pakyla į orą, stengiasi kuo greičiau sugrįžti iš varžybų į namus. Nors nupirkus naują balandį, pripratinti jį prie namų nėra lengva. Iš pradžių nori pabėgti, labai sunkiai poruojasi. Balandžiai jaučia žemės magnetinį lauką. Ir nori numirti ten, kur yra gimę. Gyventi naujoje vietoje jie įpranta tik per 2-3 metus. Tik tada poruojasi, deda kiaušinius. Tiesą sakant, su jais nemažai vargo, bet tas vargas yra malonus", - tikina Mindaugas. Pavasarį balandžiai dažnokai nulesa prie namų žydinčias gėles, bet nei žmona Birutė, nei kaimynė dėl to nepyksta.

M. Lepeška augina ir baltus balandžius. Paleisti juos į dangų kartais prašo vestuvininkai. Per sūnaus Ryčio sutuoktuves pasveikinti atvykę klubo „Startas" nariai į dangų paleido 500 balandžių.

Senbuvių gretas papildo jaunimas

Šiuo metu balandžius treniruoja tik Mindaugas, nes sūnus, sukūręs šeimą, persikėlė gyventi į netoliese esantį Žilvičių kaimą, susilaukė atžalų, todėl kol kas neturi laiko atsidėti savo pomėgiui. Bet užtai padeda tėčiui ūkininkauti, abu kartu dirba daugiau kaip 50 ha žemės. Rytis augina grūdines kultūras, o tėvas veisia žirgus - Amerikos ristūnus. Pasinaudoję Europos Sąjungos parama, jie įsigijo traktorių, plūgą, skutiklį ir šienapjovę.

M. Lepeška džiaugiasi, kad klubo ,,Startas" senbuvių gretas papildo ir jaunimas. Įstojusiems į klubą senbuviai padovanoja po porelę balandžių. Mindaugas tikisi, kad ateityje bus galima steigti klubą ir Lazdijų rajone. Šiemet pirmą kartą varžybose startavo du balandžių sporto entuziastai iš Noragėlių kaimo - Gytis ir Darius Sabestinai. Dabartinis klubo vadovas Algis Kisielius irgi kilęs iš Lazdijų krašto, Seirijų miestelio. Nemažai balandžių laiko ir 70-metį perkopęs Sigitas Bračiulis iš Juozapavičių kaimo. Veteranas pats jau nedalyvauja varžybose, bet negaili jauniems klubo nariams naudingų patarimų.