Neužkrečiamosios avių nagų ligos dažniausiai kyla dėl nepakankamos nagų priežiūros (nekarpymo), netinkamo avių šėrimo tvartiniu laikotarpiu.

Šios ligos pasireiškia nagų deformacija, jų raginės kapsulės nuaugimu, baltosios linijos atsiskyrimu, tikrosios odos-gyvuonies išplitusiu aseptiniu uždegimu (laminitu), arba turi trauminę prigimtį ir pasireiškia tarpupirščių sinuso pūlingu uždegimu, nagos granulioma, tarpupirščių odos hiperplazija (fibroma), pūlingu gyvuonies uždegimu arba nagų sąnarių uždegimu.

Traumų sukeltos avių nagų ligos pasitaiko retai ir pavieniams individams, todėl avininkystei didesnės žalos nepadaro.

Nuaugusios nagos

Tai dažniausiai diagnozuojama avių nagų būklė, sukelianti avių šlubavimą. Nagos šoninės sienelės ragas užlinksta ant pado ir (arba) užpenčių. Tokia nagų būklė atsiranda, kai avys neturi galimybės vaikščioti kietu pagrindu ir nedyla nagų ragas (pvz., avis ganant drėgnose ganyklose).

Kita priežastis - greitesnis rago formavimasis sergant lėtiniu gyvuonies uždegimu (laminitu), dėl gausaus šėrimo baltymingu pašaru. Tarp pado rago ir užlinkusio rago kaupiasi mėšlas, purvas, tokiose nagose susidaro palankios sąlygos kilti užkrečiamosioms nagų ligoms.

Periodiškai ir reguliariai karpomos nagos yra svarbiausia tokią nagų būklę gerinanti ir daugumos avių nagų ligų profilaktikos priemonė.

Baltosios linijos liga (atsiskyrimas, trandijimas)

Baltoji linija matyti pado paviršiuje, pakėlus koją. Tai nagos sienelės gyvuonies plokštelinis ragas, jungiantis nagos sienelės ragą su pado ragu. Baltosios linijos liga yra tokia patologinė avių nagų būklė, kai pradeda irti plokštelinis ragas ir susidaro įvairaus gylio plyšys, nuo pado paviršiaus ties baltąja linija einantis į viršų briaunos link. Nagos sienelėje po ragu susidaro tuščia ert mė - kišenė, pilna mėšlo, pakratų, purvo. Liga gali apimti vieną arba kelias nagas, pradžioje pažeidžia mažą plotą, vėliau gali įvykti visiškas nagos raginės kapsulės atsiskyrimas. Ši liga diagnozuojama ir arkliams, galvijams, ožkoms.

Tikrosios ligos priežastys neaiškios, manoma, jog tai yra viena iš nagos gyvuonies uždegimo (laminito) komplikacijų. Ligos pradžioje, kol nepažeista nagos gyvuonis, avys nešlubuoja, bet, kai ji pažeidžiama, prasideda pūlingas sienelės gyvuonies uždegimas ir avis pradeda šlubuoti. Liga nustatoma kerpant vilną ir kartu atliekant rutininį nagų apdrožimą (ankstyva ligos stadija) arba, kai avis pradeda šlubuoti (pažengusi ligos stadija).

Nustačius baltosios linijos ligą, reikia apkarpyti nagą, išvalyti susidariusią ertmę, atlikti jos aseptiką, ištamponuoti degute, betadine ar kitame vietiniame antiseptike sumirkytu vatos ar binto tamponu ir nagą aprišti. Procedūrą kartoti keletą kartų ir laukti, kol ragas nuaugs. Kai avis šlubuoja dėl pūlingo laminito, naudotini antibiotikai.

Išplitęs aseptinis laminitas

Dėl nepakankamos nagos sienelės gyvuonies ir epidermio kraujotakos ši liga pasireiškia metabolizmo sutrikimu. Pagal ligos eigą skirstomos kelios ligos formos, kurių priežastys ir požymiai panašūs.

Ūmus laminitas kyla dėl toksinų, padidėjus didžiojo prieskrandžio rūgštingumui (acidozė, kai gausiai šeriama pašarais, turinčiais daug energijos, persiėdus sodrios žolės arba apsinuodijus prastos kokybės pašaru), sergant plaučių, tešmens, gimdos uždegimu, arba susilaikius placentai.

Poūmis ir slaptasis laminitas kyla, kai, siekiant didesnio priesvorio, avys ilgesnį laiką gausiai šeriamos daug baltymų turinčiais ir daug energijos duodančiais pašarais.

Lėtinis laminitas prasideda, kai pirmosios dvi laminito formos neatpažįstamos ir negydomos arba gydomos pavėluotai, nepakankamai kryptingai, kai sutrinka nagos raginės kapsulės gamyba.

Nagos trauma taip pat gali sukelti laminitą. Neatmetama ir genetinio veiksnio įtaka.

Klinikiniai požymiai priklauso nuo ligos eigos: ūmios eigos pradžioje būna sutrikusi virškinamojo trakto veikla: avis išpunta, viduriuoja, pasireiškia intoksikacija, po to staiga išryškėja dviejų priekinių, kartais visų keturių, kojų nagų skausmingumas, avis daug guli, nenori keltis ir vaikščioti, o pakelta vaikšto atsargiai, trumpais žingsniais, kartais remiasi riešais, iš skausmo griežia dantimis, karščiuoja. Pažeistų nagų sienelių sritis karšta, o užpenčiai šalti.

Poūmei ir slaptajai ligos eigai būdingitie patys klinikiniai požymiai, tik ne tokie ryškūs. Slaptasis laminitas dažniausiai neatpažįstamas, jo sukeltos nagų deformacijos išryškėja karpant nagas - aptinkamos pakraujavusios neskausmingos pado ir sienelių rago zonos.

Lėtinei eigai būdinga nagos deformacija, ant pado užlinkęs labai kietas sienelės ragas.

Pasireiškus klinikiniams laminito požymiams, svarbiausia išsiaiškinti pirminę priežastį ir ją šalinti, gydyti pirminę ligą. Ūmiais atvejais reikia peržiūrėti avių racioną ir šėrimo režimą, neduoti koncentratų, skausmą malšinti nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, pvz., aspirinu. Kai įtariama infekcijos įtaka - švirkščiami antibiotikai. Lėtiniu ligos atveju reikia kruopščiai ir periodiškai karpyti nagas, tai sumažina skausmą, kurį kelia nagos gyvuonį spaudžiantis nuaugęs ragas.

Nuo laminito galima apsisaugoti nedarant staigių avių raciono pokyčių, geriau, kad avys laisvai neprieitų prie koncentratų, į racioną reikėtų įtraukti priedus, mažinančius didžiojo prieskrandžio rūgštingumą ir didinančius jo buferines savybes.

Pūlingas tarpupirščių sinuso uždegimas

Jis prasideda tarpupirštyje, bet, laiku nepastebėjus, avies negydant, pūlingas procesas apima ir nagas. Tai specifinė, retai pasitaikanti avių liga.

Avių tarpupirštyje yra specifinis darinys - odos raukšlė arba tarpupirščio sinusas, tarpupirščio maišelis su pusiau skystu klijingu sekretu. Pūlingas tarpupirščių sinuso uždegimas prasideda, kai sritis traumuojama ganant avis ganyklose, ražienose, kur yra daug kietų kamblių, užsikišus sinuso angai purvu, moliu arba augalų dalimis. Ištekėti negalintis sekretas pradeda rūgti. Negydoma liga komplikuojasi pūlingu nagos gyvuonies uždegimu, kartais atsidalija raginė kapsulė.

Dažniausiai uždegiminis procesas lokalizuojasi vienoje kojoje. Į ganyklą išginta serganti avis labai šlubuoja, atsilieka nuo bandos, nepaėda, liesėja. Apžiūrint pažeistą sritį, matyti labai sutinęs tarpupirštis, oda paraudusi, suskausta liečiama, nagos atitolsta viena nuo kitos. Paspaudus sutinusią vietą, iš sinuso pro angą išteka nemalonaus kvapo pūlinga masė. Vėlesnės ligos stadijos, kai apmiršta sinuso sienelės audiniai, matyti susiformavusi opa.

Serganti avis gydoma konservatyviai arba taikomas chirurginis gydymas. Tai lemia ligos trukmė ir sinuso pažeidimo stiprumas. Ligos pradžioje, kol neprasidėjo pūlingas uždegimas, nagos nuvalomos, daromos antiseptinės vonelės su 1-2 proc. formalino tirpalu, išvaloma sinuso anga ir ertmė, be to, jo sieneles rekomenduojama ištepti 5 proc. spiritiniu jodo tirpalu. Tokios procedūros gali pakakti uždegimui nuslopinti. Vietiškai galima taikyti šildomuosius ichtomolio ir spirito (santykiu 1:10) kompresus.

Ligai įsisenėjus ir išplitus pūlingam uždegimui, veterinarijos gydytojas taiko chirurginį gydymą - sinusoektomiją, t. y. pašalina visą sinusą.

Nagų granulioma

Tai tokia avių nagų liga, kai nagos pado priekyje susiformuoja į avietės, braškės ar žemuogės paviršių panaši granuliacinio audinio išauga. Ji atsiranda per rutininį nagų karpymą įkirpus nagos gyvuonį, prasidėjus kraujavimui (dažniausiai nagos priekyje). Granulioma susidaro ir dėl atsitiktinės traumos arba sergant nagų puviniu.

Granulioma yra nagos gyvuonies ląstelių dauginimosi padarinys: gyvuonis praranda savybę gaminti nagos ragą ir vietoje jo gaminasi pati. Ilgainiui granulioma gali būti apsupta ir pasislėpusi aplink ją esančiame sveikos gyvuonies gaminamame rage, tačiau visai pasveikti avis gali tik gydoma veterinarijos gydytojo: taikomas vietinis srities nuskausminimas, ant kojos dedamas varžtis kraujavimui stabdyti, granuliomą dengiantis ragas nukerpamas, granulioma atidengiama ir nupjaunama, žaizdos paviršius prideginamas įkaitinta geležimi (kaip šalinant veršelių ragus), dezinfekuojamas vario sulfato arba formalino 5 proc. tirpalu. Naga sutvarstoma.

Tarpupirščių odos hiperplazija (fibroma)

Dėl šios ligos tarpupirštyje susidaro į karpą panaši odos išauga (nuospauda). Liga dažniausiai aptinkama galinių kojų tarpupirščiuose. Tai yra lėtinio tarpupirščių odos uždegimo pasekmė.

Odos uždegimą šioje vietoje gali predisponuoti ilgalaikis dirginimas grubios tekstūros pakratu, ganyklose esančiais kietais nušienautos žolės kambliais. Įrodyta genetinė predispozicija, nes kai kurių veislių avys šia liga serga dažniau (didesnio svorio ir kurių didesni tarpupirščių tarpai) negu kitų veislių. Ligai įtakos turi nutukimas, nuaugusios nagos, nagų puvinys.

Kol odos išauga nedidelė ir be žaizdų (nekomplikuotas atvejis), avys nešlubuoja, kai odos išauga išvešėja ir tampa didelių apimčių, išopėja, į ją patenka užkratas (komplikuotas atvejis), avys apšlumba.

Nekomplikuoti tarpupirščių odos hiperplazijos atvejai kontroliuojami avis dažnai pravarant per dezinfekcines vonias. Esant komplikuotai ligai, kai avis šlubuoja dėl išopėjusios ir infekuotos odos išaugos, atliekama operacija. Veterinarijos gydytojas avį narkotizuoja arba tik seduoja ir, atlikęs vietinę nejautrą, odos išaugą išpjauna. Galima taikyti ir krioterapiją (šaldymas skystu azotu), naudoti termo- arba elektrokauterį, arba vietiškai prideginančias medžiagas. Išpjovus odos išaugą, patartina nagas pado priekyje sujungti viela (kad nesiskėstų) - taip geriau gyja. Po chirurginio gydymo naga sutvarstoma.

Pūlingas nagų gyvuonies uždegimas

Tai liga, kai nagos gyvuonis infiltruojama pūlingu eksudatu, o pūliams kaupiantis tarp raginės kapsulės, pastaroji atskiriama nuo nagos gyvuonies. Liga prasideda, kai į gyvuonį per pažeistą raginę kapsulę arba su krauju patenka užkratas (bakterijos). Serga pavienės avys, uždegimui plėtojantis vienoje nagoje. Ligos klinikiniai požymiai yra panašūs į pūlingo nagų sąnarių uždegimo požymius, bet ne tokie ūmūs. Ligos negydant, vėliau nagos briaunos srityje virš išorinės arba tarpupirštyje virš vidinės sienelės susiformuoja pūlinys.

Ligą diagnozuoja ir gydo veterinarijos gydytojas. Reikia kuo skubiau apkarpyti nesveiką nagą ir, atvėrus pūlinį, išleisti pūlius, nagą plauti antiseptiniais tirpalais, ant pirštų srities dėti šildomąjį kompresą, gydyti antibiotikais 10 dienų, kad pūlingas procesas neplistų į nagos sąnarį. Kai toks gydymas neduoda efekto arba liga pažengusi ir prasideda komplikacijos, galima atlikti nagos sąnario egzartikuliaciją arba piršto amputaciją.

Pūlingas nagų sąnarių uždegimas

Ši sunki liga avis užklumpa, kai į nagos sąnario ertmę patenka užkratas (bakterijos). Bakterijos čia patenka per durtines kiaurines nagos sąnario žaizdas, suardžius nagos raginės kapsulės vientisumą į aštrius akmenis, nukerpant per daug nagos rago, sergant pūlingu nagos gyvuonies uždegimu, baltosios linijos liga. Susirgimas gali būti užkrečiamųjų nagų ligų: tarpupirščių odos uždegimo, infekcinio avių pirštų odos uždegimo, nagų puvinio, nekrobakteriozės, komplikacija. Užkratas į nagos sąnarį gali patekti ir per kraujotaką.

Dažniausiai pasitaiko pavienių avių vienos nagos uždegimas. Jis pasireiškia bendraisiais ir vietiniais požymiais. Bendriesiems požymiams būdingas aukščiausio laipsnio šlubavimas, sergančios avys daug guli, karščiuoja, praranda apetitą. Vietiniai požymiai: išplitęs ligotos kojos apynagės srities ir tarpupirščio sutinimas, stiprus skausmas, tarpupirštyje arba apynagės srityje susiformavęs pūlinys (abscesas).

Pūlingą nagos sąnario uždegimą diagnozuoja veterinarijos gydytojas. Ligą reikia atskirti nuo kitų ligų panašių požymių: baltosios linijos ligos, pūlingo nagų gyvuonies uždegimo ir kitų. Diferencijuojama atlikus tyrimą rentgeno spinduliais.

Kol liga yra ankstyvos stadijos, sergančios avies sąnario ertmė plaunama steriliu fiziologiniu tirpalu, po to į ertmę švirkščiami antibiotikai. Kai liga pažengusi ir nagos sąnaryje įvykę negrįžtami pokyčiai, gydoma chirurgiškai: atliekama nagos sąnario egzartikuliacija arba piršto amputacija.

Sutinkami pavieniai aprašytų neužkrečiamųjų avių nagų ligų atvejai, dažniausiai vienos kojos vienos nagos. Skyrus tinkamą gydymą ir priežiūrą, avis dažniausiai pasveiksta.

***

Nagų priežiūra

Tinkamai prižiūrint avių nagas, galima sumažinti avių sergamumą šiomis ligomis arba net visai jų išvengti. Nagų priežiūros esmė - tinkamas ir laiku atliekamas nagų karpymas, avių ganymas tam tinkamose ganyklose, jų laikymas sausose, vėsiose avidėse, kokybiškas šėrimas.

Ligų profilaktikai avių nagas rekomenduojama karpyti ne rečiau kaip du kartus per metus. Racionalu tai atlikti kerpant avis. Tačiau pasireiškus ligai, nagas karpyti reikia bet kuriuo metų laiku.

Nagos karpomos nagų karpymo replėmis, žirklėmis skardai kirpti ar kanopiniu peiliu. Fiksavus avį ant stalo, lovyje, ėdžiose arba ant žemės tarp kojų, minėtais įrankiais nukerpama pernelyg nuaugusi nagos sienelės dalis, kuri užpenčių srityje dažnai būna užlinkusi ant pado ir užpenčių. Pado rago drožti nereikia, nes jis tada bus plonas ir neapsaugos pado gyvuonies nuo nuospaudų. Pado ragas atsargiai padrožiamas tik tada, kai jis būna supleišėjęs ir atsisluoksniavęs.

Karpant nagų sienelių ragą reikia turėti omenyje tai, kad sienelių ragas turi būti 1 mm žemesnis palyginti su pado ragu. Tai yra todėl, kad avis turi remtis ne padu, o minamuoju kraštu, kurį sudaro sienelių ragas. Svarbu, kad po nagos apkarpymo jos minamasis kraštas būtų lygiagretus nagos briaunai, tokiu atveju naga yra taisyklingos formos.

Kai nagų ragas pernelyg minkštas, reikia jį sukietinti. Tam gali būti panaudotos medžiagos, kurios paima vandenį iš nagų rago. Tokių savybių turi formalinas, vario sulfatas, ragą kietina degutas. Dažnai gydant ligas nagos sutepamos degutu, gali būti naudojami jo aerozoliai (kubatolis, biokubatolis ir kt.).

Netinkamos avių ganyklos gali būti avių nagų ligų priežastis. Avims netinka drėgnos, pelkėtos ganyklos, nes jose nagų ragas išmirksta ir suminkštėja, dėl to lengviau pažeidžiamas, avys gali susirgti nagų puviniu. Negalima avių ganyti nupjautoje pievoje, kurioje gausu kietų sudžiūvusių kamblių, galinčių sužaloti tarpupirščių odą: kyla pūlingas tarpupirščių sinuso (maišelio) uždegimas, formuojasi fibroma.

Nagų ligų priežastis - avių laikymas netinkamose avidėse ir jų gausus šėrimas sultingaisiais pašarais. Kai avys laikomos šiltose ir drėgnose patalpose, kai joms nepakankamai pakreikta ir ankšta, jos gali susirgti nagų puviniu.