Nuo 2015 metų, kai įvyko Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos reforma, Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, privalu laikytis žalinimo reikalavimų - vykdyti aplinkos atžvilgiu palankesnę žemės ūkio veiklą. Kaip sekėsi mūsų žemdirbiams jų laikytis savo ūkiuose?

Praėjus beveik dvejiems metams po žalinimo įgyvendinimo, jau galima apibendrinti pirmąsias tendencijas ir kruopščiai išanalizuoti rezultatus. Tiek Europos Komisija (EK), tiek Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ėmėsi darbo - siekiama išspręsti visus iškilusius probleminius klausimus, optimizuoti visą žalinimo schemą ir palengvinti žalinimo reikalavimų įgyvendinimą pareiškėjams.

Trumpas žalinimo apibūdinimas

Žalinimas yra viena iš tiesioginių išmokų schemų, kuriai tenka net 30 proc. visų tiesioginių išmokų paketo lėšų. Žalinimo schema glaudžiai susijusi su aplinkosauga, tad ir kiekvienas atskiras žalinimo reikalavimas nukreiptas į vis skirtingą, tačiau su aplinkos atžvilgiu naudinga žemės ūkio veikla susijusį tikslą.

Pareiškėjai, norintys pretenduoti gauti žalinimo išmoką, privalo laikytis trijų pagrindinių žalinimo reikalavimų:

• išlaikyti turimus daugiamečių pievų ir ganyklų plotus (pievos nenaudojamos sėjomainoje penkerius ar daugiau metų). Šiuo reikalavimu siekiama kovoti su klimato kaita, kadangi žalienos mažina CO₂ išsiskyrimą į aplinką. Beje, reikalavimas laikomas įvykdytas visų ūkių tol, kol nepasiekiama didžiausia leistina daugiamečių pievų sumažėjimo riba (5 proc.) visos šalies mastu. Prognozuojama, kad bent jau artimiausiais metais Lietuvoje ši riba nebus pasiekta;
• įvairinti pasėlius. Pareiškėjams, deklaruojantiems daugiau negu 10 ha ariamosios žemės, tačiau priklausomai nuo pareiškėjo valdos dydžio, privalu turėti 2 arba 3 skirtingus pasėlius. Įvairinant pasėlius siekiama pagerinti bendrą dirvožemio kokybę;
• išskirti ekologiniu atžvilgiu svarbias vietoves (EASV). Biologinei įvairovei išsaugoti pareiškėjai, deklaruojantys daugiau negu 15 ha ariamosios žemės, privalo mažiausiai 5 proc. jos dalies deklaruoti kaip EASV, kuria gali būti azotą kaupiančių augalų, pūdymo, įsėlio ar posėlio, trumpos rotacijos želdinių plotai ar deklaruoti kraštovaizdžio elementai.

Juo stambesnis ūkis, tuo mažiau pažeidimų

Apžvelgus 2015 ir 2016 m. statistiką, galima konstatuoti, kad situacija Lietuvoje gerėja. Žalinimo reikalavimo neatitikimų mažėja, o pareiškėjai vis geriau prisitaiko prie jiems keliamų reikalavimų. Išanalizavus duomenis galima pastebėti tendenciją, kad didieji ūkiai su reikalavimais susidoroja geriau, t. y. juo stambesnis ūkis - tuo mažiau užfiksuojama pažeidimų. Tokia situacija susidariusi greičiausiai dėl to, kad didieji ūkiai turi daugiau galimybių minėtiems reikalavimams įgyvendinti.

Kalbant apie konkrečius žalinimo reikalavimus, vertėtų paminėti, kad daugiamečių pievų plotai Lietuvoje nemažėja. Pareiškėjai dažnai nuogąstauja dėl šio ypač gyvulininkystės ūkiams jautraus reikalavimo, tačiau dar kartą pabrėžiame, kad Lietuvoje nėra draudimo arti daugiametes pievas, o jei ateityje ir tektų taikyti pievų atkūrimo įpareigojimą, pirmiausia atkurti daugiametes pievas būtų reikalaujama ūkių, kurie 2012-2014 m. nelaikė gyvulių, o gyvulininkystės ūkių, pakeitusių ūkininkavimo kryptį, atkurti būtų reikalaujama tik tokiu atveju, jei prieš tai minėtų ūkių atkurtų daugiamečių plotų neužtektų.

Pareiškėjams lengviausiai sekėsi įgyvendinti pasėlių įvairinimo reikalavimą, kuris jiems nesukėlė papildomų sunkumų, nes ūkiai, neatsižvelgiant į jų specifikaciją, ir taip dažniausiai augina daugiau nei vienus žemės ūkio augalus. Šis reikalavimas įgyvendintas sklandžiai, užfiksuota mažiausiai pažeidimų.

Žemės ūkio veiklos subjektams sunkiausiai sekėsi įgyvendinti EASV reikalavimą. Be to, kad šio reikalavimo įgyvendinime fiksuojama daugiausiai neatitikimų, tačiau galima labai aiškiai įžvelgti ir pareiškėjų pasirinkimo tendencingumą. 2015 m. žemdirbiai turėjo tik dvi alternatyvas išpildyti EASV reikalavimą (pūdymas ir azotą kaupiantys augalai), o nuo 2016 m. EASV įgyvendinimo galimybių sąrašas gerokai išsiplėtė, tačiau populiariausi pasirinkimai liko tie patys - pūdymas ir azotą kaupiantys augalai.

Nestebina pareiškėjų pasirinkimas EASV reikalavimą įgyvendinti produktyviais elementais, t. y. deklaruoti plotus su įsėliu ar posėliu, plotus, kuriuose auginami azotą kaupiantys augalai ar pūdymą (potencialiai produktyvus plotas). Tokiu atveju pareiškėjai taip pat turi galimybę realizuoti užaugintą produkciją bei dažnu atveju dar pretenduoti ir į susietąją paramą už baltyminių augalų auginimą (jei auginami azotą kaupiantys augalai).

Nors ir buvo įdėta daug darbo plečiant EASV įgyvendinimo galimybių sąrašą, ypač kalbant apie kraštovaizdžio elementus (sukurtas atskiras EASV kraštovaizdžio elementų interaktyvus žemėlapis / sluoksnis), tačiau rezultatai nedžiugina - visos Lietuvos mastu deklaruota vos apie 200 elementų, tai yra neįtikėtinai mažai. Tačiau vertėtų paminėti, kad ir kitose ES valstybėse narėse situacija panaši.

Žalinimo įgyvendinimo ES valstybėse apžvalga

Pritaikius žalinimo schemą, net 72 proc. visos ES žemės ūkio paskirties žemės plotų reikia laikytis bent vieno iš žalinimo reikalavimo. Tai reiškia, kad net 72 proc. visos ES žemės ūkio paskirties žemės plotų vykdoma aplinkos atžvilgiu palankesnė žemės ūkio veikla. Tai nuteikia optimistiškai ir leidžia teigti, kad žalinimas pasiekia savo tikslą ir tikrai prisideda prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo.

Ir Lietuvoje, ir kitose ES valstybėse narėse drastiškų daugiamečių pievų plotų pokyčių neužfiksuota. Lietuvoje daugiamečių pievų dalis bendrame žemės ūkio paskirties plote yra apie 23 proc., o ES vidurkis yra apie 29 proc. Be abejonės, tenka sutikti, kad 23 proc. yra daug ir išlaikyti tokį plotą nėra lengva.

Tačiau reikia pripažinti, kad Lietuvos situacija, vertinant Europos kontekste, nėra prasta. Pagalvokite, ką turėtų daryti, tarkime, Airijos ūkininkai, kai šioje šalyje net 90 proc. žemės ūkio paskirties žemės yra daugiametės pievos. Kad ir kaip būtų, tačiau pagal 2015 m. duomenis nė viena ES valstybė neperžengė 5 proc. nustatytos daugiamečių pievų sumažėjimo ribos ir nėra taikomas reikalavimas atkurti daugiametes pievas, tad tokio precedento Europoje dar nėra.

ES lygmeniu net 75 proc. ariamosios žemės plotui taikomi pasėlių įvairinimo reikalavimai. 13 proc. plotų taikomas 2 pasėlių įvairinimo reikalavimas, o net 62 proc. plotų taikomas 3 pasėlių įvairinimo reikalavimas. Tai aiškiai rodo, kad, atvirkščiai negu Lietuvoje, ES vyrauja palyginti dideli ūkiai (per 30 ha).

Lietuvoje matoma tendencija, kad EASV reikalavimui išpildyti pasirenkama produktyvi veikla, pastebima ir visoje ES. Net 94 proc. EASV užskaitai deklaruoto ploto skiriama produktyviai veiklai (azotą kaupiantys augalai, įsėlis ar posėlis bei pūdymas) ir tik 4 proc. - kraštovaizdžio elementams. Aiškiai matomos tendencijos verčia Europos Komisiją imtis permainų.

Žalinimo perspektyvos nuo 2017 metų

Nuo pat šių metų liepos 6 d., kai EK pristatė žalinimo supaprastinimo pasiūlymų rinkinį, kuriuo siekiama ne tik palengvinti žalinimo reikalavimų įgyvendinimą, sumažinti su reikalavimų kontrole susijusią administracinę naštą, bet ir padidinti aplinkosauginę žalinimo reikšmę, ES institucijose vyko intensyvios diskusijos / derybos, kuriose aktyviai dalyvavo ir Lietuva.

Produktyviomis derybomis pasiekta, kad pirminis EK pasiūlymų rinkinys buvo labai pakoreguotas. Spalio 21 d. Briuselyje vykusiame posėdyje EK pateikė atnaujintą žalinimo supaprastinimo siūlymų paketą, kuriame buvo atsižvelgta tiek į Lietuvos, tiek į kitų valstybių narių išsakytą kritiką pirminiam reglamento keitimo projektui.

Dabartiniame reglamento keitimo projekte, kuris yra paskutinės derinimo stadijos (numatyta įsigaliojimo data - 2017 m. kovas), numatyti šie pagrindiniai pakeitimai:

• kraštovaizdžio elementų deklaravimo palengvinimas, vykdomas trimis pagrindinėmis kryptimis: nebelieka kraštovaizdžio elementų maksimalių galimų dimensijų reikalavimo (išskyrus palaukes), kraštovaizdžio elementai galės ribotis vienas su kitu, taip pat vietoje reikalavimo, kad kraštovaizdžio elementai privalo būti įsiterpę pareiškėjo ariamojoje žemėje, bus taikomas ribojimosi reikalavimas, t. y. jei elementas turi bendrą kraštinę su pareiškėjo ariamąja žeme, jis laikomas tinkamu EASV užskaitai;
• praplėstas žolinio įsėlio augalų sąrašas. Nuo šiol jį galės sudaryti tiek Naudmenų klasifikatoriaus III grupės baltyminiai žoliniai augalai, pvz., gryni dobilai, tiek ir visos kitos žolės, deklaruotinos kodu GPŽ (2016 m. įsėlio negalėjo sudaryti grynos baltyminės žolės);
• pareiškėjui suteikiama daugiau laisvės prižiūrint palaukes, kurios skirtos EASV. Palaukės turės būti sutvarkytos tokiu būdu, koks yra priimtiniausias ūkininkui, nebelieka 2016 m. galiojusios nuostatos, kad palaukėse galimas tik mulčiavimas;
• norint atitikti EASV reikalavimus, kitąmet bus galima deklaruoti augalus iš platesnio mišinių sąrašo, t. y. bus užskaityti visi mišiniai, tik svarbu, kad baltyminiai augalai juose dominuotų - jų negalės būti mažiau kaip 51 procentas;
• pirminiame siūlymo pakete buvo numatyta, kad pūdyme negali būti vykdoma žemės ūkio veikla bent 9 mėnesius per kalendorinius metus, tačiau EK, sulaukusi nemažai prieštaravimų, sušvelnino reikalavimą iki 6 mėnesių laikotarpio (preliminarus laikotarpis - nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki birželio 30 d.);
• taip pat pirminiame siūlymo pakete buvo numatyta, kad posėlis turėtų būti išlaikomas ne trumpiau nei 10 savaičių, tačiau EK ir šiuo klausimu nusileido bei sutrumpino laikotarpį iki 8 savaičių;
• pasak EK, siekiant didesnės aplinkosauginės naudos, bandoma uždrausti naudoti augalų apsaugos produktus EASV plotuose (azotą kaupiančių augalų, įsėlio ar posėlio, pūdymo plotai), tačiau Lietuvos nuomone (EK sulaukė nepasitenkinimo ir priešpriešos ir iš kitų valstybių narių), tai nėra suderinama su įprasta ūkininkavimo praktika. Nutarta, kad šio reikalavimo įgyvendinimas nukeliamas iki 2018 m. Taip bus daugiau laiko derybomis pasiekti mūsų ūkininkams naudingesnį sprendimą;

Apžvelgus visą žalinimo supaprastinimo paketo turinį, matyti, kad po derybų su EK pavyko gauti tikrai neblogų rezultatų, ir tikimės, kad žalinimo reikalavimai 2017 m. taps dar lengviau įgyvendinami Lietuvos pareiškėjams. Šiuo metu derinami nacionaliniai teisės aktai, atsižvelgiant į EK atnaujintus reglamentų projektus. Tikimės, kad galutinis Naudmenų deklaravimo taisyklių paketas 2017 metams bus patvirtintas iki š. m. gruodžio 1 d.

Taip pat derėtų pasidžiaugti ir sklandesniu išmokų mokėjimu. Spalio viduryje Žemės ūkio rūmuose vykusioje apskritojo stalo diskusijoje Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovai pabrėžė, kad tiesioginių išmokų avansų išmokėjimą paspartino septynis kartus paraiškose sumažėjęs aptinkamų neatitikimų skaičius. Ūkininkams jau nuo spalio 17 d. pradėti mokėti pirmieji tiesioginių išmokų avansai. Šiemet avansai mokami už šešias paramos schemas, per spalį avansus žadama išmokėti net 97 proc. pareiškėjų, o bendra išmokėta suma sieks 244 mln. eurų.

Apibendrinus visą pateiktą informaciją, galime konstatuoti, kad kryptingas darbas, tobulinant visą žalinimo schemą, nenuėjo veltui. Reikalavimų įgyvendinimas tampa vis lankstesnis, aplinkosauginė nauda aiškiai pastebima (didėjantys azotą kaupiančių augalų plotai ir pan.). Žalinimas yra aplinkos atžvilgiu palankesnė žemės ūkio veikla, tampanti vis lengviau įkandamu riešutu Lietuvos pareiškėjams.