Pieninių galvijų veislininkystės sėkmė - tai daugelio kartų gyvulių produktyvumo gerinimo rezultatai. Tam reikia surinkti aukštos kokybės duomenis, atlikti didelės apimties duomenų skaičiavimus ir analizę bei profesionaliai vykdyti veisimo programą.

Šiandienos iššūkiai reikalauja telkti visus turimus išteklius, kad būtų išlaikytas ir plėtojamas pienininkystės sektorius ir auginami Lietuvoje pieniniai galvijai, juolab kad artimiausi mūsų kaimynai ir toliau didina kontroliuojamų karvių skaičių, produktyvumą ir gerina pieno kokybę.

Didėjant karvių produktyvumo genetiniam potencialui, vis dažniau susiduriama su mastito problema dėl organizmo imuniteto stokos, prastų zoohigieninių sąlygų, šėrimo klaidų, streso, traumų, didelių temperatūros svyravimų, netinkamos tešmens higienos ir priežiūros, melžimo klaidų, taip pat - ir genetinio polinkio. Mastitas yra viena iš brangiausių pieninio tipo karvių ligų. Ekonominius nuostolius ūkininkai patiria dėl sumažėjusio jų produktyvumo (netenkama iki 25 proc. pieno per laktaciją), pablogėjusių pieno technologinių savybių, negautų veršelių, veterinarinių išlaidų. Be to, karvės, kurioms mastitą sukėlė kontaginiai mikroorganizmai, turi būti brokuojamos, siekiant išsaugoti bandos sveikatingumą.

Mokslininkai teigia, kad slaptuoju mastitu Lietuvoje serga 43-47 proc. laktuojančių karvių, o 2-10 proc. jų gali sirgti klinikiniu mastitu. Būtinybę gydyti slaptuoju mastitu sergančias karves rodo didelis somatinių ląstelių skaičius. Pieno, turinčio daug somatinių ląstelių, nesuperka perdirbėjai, iš jo pagaminti produktai kenkia vartotojų sveikatai, todėl mastitas - ne tik ekonominė problema.

Daugelio užsieno mokslininkų nustatyta mastito genetinė koreliacija su pieno produktyvumu rodo, kad, didėjant produktyvumui, sustiprėja genetinis ryšys su padidėjusiu karvių imlumu mastitui. Mastito paveldimumo tyrimai ir pieninių galvijų veislinės vertės nustatymas yra vykdomi Skandinavijos šalyse, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir kt. Minėtose valstybėse karvės yra vertinamos ne tik pagal somatines ląsteles piene, bet ir klinikinio mastito atžvilgiu.

Skandinavijos šalyse karvių mastito paveldimumo koeficientai svyruoja nuo 2 iki 5 proc. Mastito atvejų registravimo duomenys, norint genetiškai įvertinti gyvulius, naudojami iš veterinarinės apskaitos duomenų bazių, bandų valdymo programų ar produktyvumo kontrolės sistemos. Danijos, Suomijos ir Švedijos bulių genetinio vertinimo schema numato, kad keturis kartus per metus turi būti nustatomas karvių tešmens sveikatingumo indeksas pagal somatines ląsteles piene, tešmens morfologinius rodiklius ir klinikinio mastito atvejus.

Prancūzijoje karvių tešmens sveikatingumas vertinamas pagal pieno somatines ląsteles ir klinikinio mastito atvejus, užregistruotus per pirmąsias 150 karvės laktacijos dienų. Vertinama tris kartus per metus. Karvių klinikinio mastito paveldimumas Prancūzijoje siekia 1,8-2,3 procento.

Pagal Nyderlandų ir Belgijos bulių genetinio vertinimo sistemą nustatomas visų veislių karvių tešmens sveikatingumo indeksas - eurais gyvuliui per laktaciją, dėl ekonominių mastito sukeltų nuostolių. Genetiniai vertinimai vykdomi tris kartus per metus ir įtraukiami į tešmens sveikatingumo indeksą kartu su pieno somatinėmis ląstelėmis. Nyderlanduose karvių mastito paveldimumas sudaro 8,9 proc. ir yra didžiausias iš visų valstybių.

Veislininkystės programose naudojami požymiai turi turėti didelę ekonominę naudą, priimtiną tyrimų ir kontrolės kainą ir būti lengvai matuojami. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos ir VĮ „Pieno tyrimai" bendri tyrimai parodė, kad šalyje veisiamoms pieninių galvijų veislių karvėms taip pat nustatytas genetinis polinkis sirgti mastitu (paveldimumas 3,8 proc.) ir nepalanki genetinė koreliacija su produktyvumu, todėl, įgyvendinant karvių sergamumo mastitu mažinimo ir pieno kokybės gerinimo schemas, būtinos efektyvios ir ilgalaikės veislininkystės priemonės.