Ūkininkui svarbu ne tik užauginti kuo daugiau produkcijos, bet ir kuo pelningiau ją parduoti. Štai kodėl taip svarbu tinkamai saugoti daržovių derlių. Esminiai reikalavimai saugomai produkcijai - kad ji išlaikytų prekinę išvaizdą, skonį ir kvapą, neprarastų svorio ir nekeistų spalvos.

Didieji Lietuvos ūkininkai jau turi pakankamai patirties saugoti žemės ūkio produkciją, ūkininkų žinios ir taikomos technologijos neatsilieka nuo pažangiausių Vakarų Europos ūkių. Lietuvos daržininkai sugeba ne tik išauginti labai kokybiškas daržoves, bet ir moka puikiai jas išsaugoti.

Daržovės dažniausiai laikomos vėsiai. Saugant didelius kiekius, daug nuostolių būna dėl džiūstančios produkcijos. Šiems nuostoliams sumažinti naudojamos specialios technologijos - automatinės produkcijos saugojimo sistemos, derinančios temperatūros, oro sudėties ir vėdinimo režimus.

Gelbsti profesionali įranga

Tinkama temperatūra palaikoma šaldymo įrenginiais arba šaltuoju metų laiku naudojant lauko orą. Situacija sandėlyje stebima aplinkos ir produkcijos temperatūros, CO₂ ir santykinio oro drėgnumo davikliais. Visi duomenys patenka į valdymo pultą, iš kurio automatiškai duodamos komandos šaldymo ir vėdinimo įrangai. Šiuolaikinę saugyklą galima prižiūrėti ir nuotoliniu būdu, valdant mobiliuoju telefonu arba kompiuteriu.

Šaldymo įranga yra vienintelis variantas ūkininkui, norinčiam užsiimti versliniu daržovių auginimu, nes greitai realizuojama produkcija yra pigi ir nerentabili. Norint realizuoti, tarkime, morkas ištisus metus, jas būtina laikyti apie 0 laipsnių temperatūros ir 96-98 proc. drėgmės aplinkoje. Be specialių įrengimų, išmaniosios šaldymo įrangos, palaikančios tokį aukštą santykinį drėgnumą, tiksliai reguliuojančios temperatūrinį režimą, to užtikrinti neįmanoma.

Be laikymo sąlygų, produkcijos saugojimo laikas ir prekinė išvaizda priklauso nuo daugelio kitų veiksnių. Pirmiausia tai klimato sąlygos, kuriose buvo auginama produkcija, dirvos savybės, tręšimas, efektyvi apsauga nuo ligų ir kenkėjų per vegetaciją. Daug nulemia ir veislės savybės, taip pat produkcijos nuėmimo ir transportavimo sąlygos. Didžiausi nuostoliai dėl ligų galimi tada, kai nesilaikoma reikalavimų ir ruošiant produkciją, ir sudarant tinkamas laikymo sąlygas.

Su kopūstais - kaip su kiaušiniais

Patekę į saugyklas, vos pastebimai pažeisti bakterijų, kopūstai pradeda pūti, užkrečia šalia esančias gūžes ir paverčia jas gleivinga, dvokiančia mase. Kartu su bakterijomis dažnai aptinkami kekerinio (Botrytis cinerea) ir sklerotinio (Sclerotinia sclerotiorum) puvinių grybai. Šie puviniai pasirodo ant jau esamų pažeidimų, atsiradusių dėl mechaninių sužalojimų, kitų ligų ar kenkėjų veiklos. Pažeidimų vietose susidaro palyginti didelių, rudų, vandeningų dėmių, jos apsitraukia pilkos ar baltos grybienos apnašu, kuriame vėliau susiformuoja juodi grybo dariniai - skleročiai.

Laikyti skirti kopūstai kertami 5-6 cm ilgio kotais ir su 3-4 prigludusiais žaliais išoriniais lapais. Išoriniai lapai yra atsparesni mechaniniams ir ligų sukėlėjų pažeidimams. Kitus neprigludusius lapus geriau nuimti, nes, laikant produkciją krūvose, jie užkemša tarpus tarp gūžių ir neleidžia prieiti orui.

Kopūstuose yra apie 92 proc. vandens. Vos tik nuėmus derlių, svarbu kuo greičiau kopūstus atvėsinti ir laikymo patalpose išlaikyti ne mažesnę kaip 90 proc. arba didesnę santykinę drėgmę. Esant mažesniam negu 80 proc. drėgnumui, kopūstai praranda drėgmę ir gūžių audiniai raukšlėjasi. Jei santykinė drėgmė sandėlyje žema, tenka papildomai drėkinti patalpas.

Geriausiai kopūstai laikosi šaldytuvuose ir saugyklose su aktyviąja ventiliacija. Kopūstams išlaikyti per žiemą reikalinga 0-1 °C temperatūra ir 90-95 proc. santykinė oro drėgmė. Įsitikinta, kad kopūstai geriausiai laikosi vos šiek tiek aukščiau nulio laipsnių pakilusioje (maždaug 0,2 °C) temperatūroje. Daugiau negu 1,5 °C šiluma kopūstų sandėlyje jau negerai - pradeda plisti ligos.

Lygiai taip pat blogai, jei temperatūra nukrenta žemiau 0 °C laipsnių - tuomet gali būti pažeista vidinė gūžių dalis ir dėl to jos gali patamsėti, atsirasti taškuotoji nekrozė. Kopūstų lapai būna nusėti smulkių, šiek tiek įdubusių, aiškiai matomų pilkų ar juodų dėmelių. Dėmelės būna nuo 2 mm iki 1 cm dydžio, išsidėsčiusios pavieniui arba grupėmis, kartais tarpusavyje susiliejusios, apvalios, pailgos arba kampuotos. Žiediniuose kopūstuose taškuotoji nekrozė matyti tik žiedynų viduje - juos perpjovus.

Apšalę lapai ir prilediję tarpai kliudo orui patekti prie centrinės gūžės dalies, todėl audiniai žūva dėl deguonies trūkumo. Neretai pasitaiko, kad kopūstų lapai būna nusėti smulkių pilkai juodų dėmelių - ši taškuotoji nekrozė prasideda kopūstus ilgai laikant žemoje, 1-4 °C šalčio temperatūroje.

Apskritai su kopūstais reikia elgtis taip pat atsargiai, kaip su kiaušiniais. Labai svarbu kuo švelniau (nedaužant galvų) nuimti kopūstų derlių, nepalikti per ilgų kotų, lauke galvas krauti į žemagrindes priekabas, o sandėliuose geriausia kopūstus laikyti ne palaidus, o konteineriuose. Tai palengvina ne tik produkcijos laikymą, bet ir jos pakrovimą bei iškrovimą. Konteinerius lengviau išdėstyti taip, kad pagerėtų oro cirkuliacija ir per visą produkcijos saugojimo laiką būtų palaikoma reikiama temperatūra. Laikant kopūstus krūvose (rietuvėse), gūžės sukraunamos ne storesniu kaip 1,5 m sluoksniu su specialiai įrengta ventiliacija.

Kitos daržovės ne tokios lepios

Svogūnai išlaikomi naudojant aktyvųjį vėdinimą ir palaikant tinkamą temperatūros režimą. Svogūnai ir česnakai nuimti gerai džiovinami ir laikomi sausai. Jeigu svogūnus nuimsime per anksti, ropelės nespės apsidengti išoriniais lukštais, kaklelis liks storas ir atviras, per kurį dar lauke į svogūną lengvai pateks ligų sukėlėjai ir atsiras puvinių. Iš jų labiausiai išplitęs kaklelio puvinys (Botrytis spp.). Be Botrytis spp., svogūnus sandėliuose puola Aspergillus, Penicillium genčių grybai, o pastarasis yra žalingas ir laikomiems česnakams. Per ilgai laikyti svogūnus dirvoje irgi negerai: perbrendusių svogūnų ropelių audiniai skyla, lukštai nubyra, dažnai pakartotinai dygsta šaknys.

Jeigu česnakai ne visai subrendę, ropelės purios, nestandžios, greitai užsikrečia ligų sukėlėjais. Perbrendusių česnakų lukštai lengvai atsiskiria, skiltelės taip pat nebūna sukibusios. Geriausiai išsilaiko česnakai su ne mažiau kaip 3 sluoksniais išorinių lukštų.

Svogūnai ir česnakai laikomi gerai vėdinamame sandėlyje, oro drėgmė turi būti žemiau negu 80 proc. (jokiu būdu ne didesnė, o dar geriau, kad drėgmė būtų 70- 75 proc.), temperatūra maistiniams svogūnams ir česnakams - apie 0 °C. Šaltai laikomos daržovės prieš laiką nesudygsta, be to, jas mažiau puola puviniai. Neblogai svogūnai išsilaiko ir truputį aukštesnėje temperatūroje, nuo 0 iki 3 °C. Porams tinkamiausia temperatūra yra -1,5 °C ir 98-100 proc. santykinė oro drėgmė.

Šakniavaisinių daržovių laikymo metu turėtų būti 0-1 laipsnio šilumos ir 95-98 proc. drėgmės. Iš visų šakniavaisinių daržovių burokėliai nuimami pirmiausia. Kadangi trečdalis burokėlių šakniavaisių išauga virš žemės, o lapai vegetacijos pabaigoje būna jau menki, todėl šakniavaisiai per rudenines šalnas gali greitai apšalti.

Sandėliuojami sveiki, nesuskilę, mechaniškai nepažeisti, neapšalę, nesuvytę šakniavaisiai. Burokėliai saugyklose laikomi konteineriuose ar dėžėse skylėtais šonais, užtikrinančiais gerą vėdinimą. Konteineriai ar dėžės 20 cm atitraukiami nuo sienų ir pakeliami nuo grindų. Jeigu laikoma krūvose ar aruoduose, jų aukštis turėtų būti 1,5-2 m. Reikia atsiminti, kad geriausios laikymo sąlygos yra 3-4 °C temperatūra ir 95-98 proc. santykinė drėgmė. Saugyklas reikia dažnai vėdinti, bet neleisti, kad sumažėtų drėgmė.

Atskirai - apie bulvių saugojimą

Pačios populiariausios Lietuvoje ilgalaikio saugojimo daržovės - tai bulvės. Priklausomai nuo situacijos rinkoje, išsaugotų iki naujo derliaus bulvių kaina gali skirtis nuo rudeninės 2-3 kartus. Pavasariop mažėjanti pasiūla ir padidėjusi kaina vilioja daugelį ūkininkų investuoti į šiuolaikines bulvių saugyklas.

Bulvės, nelygu jų būklė, saugoti ruošiamos keliais būdais. Jei bulvių gumbai visiškai subrendę, turi stiprią odelę ir nėra apnikti ligų, gali būti vežami tiesiai į saugyklas. Jei bulvių gumbai ligoti, jos surinktos drėgnu oru iš molingų dirvų, jas reikėtų krauti atskirai ir sandėliuoti tik išrūšiavus, nuėmus žemes ir apdžiovinus.

Taisyklingą bulvių saugojimą sudaro gydomasis laikotarpis, kai bulvės 15-18 dienų palaikomos aukštesnėje 18-20 °C šilumos temperatūroje, esant 90-95 proc. santykinei oro drėgmei. Šio laikotarpio pradžioje užgydomos kasant ir transportuojant susidariusios žaizdelės. Geresniam užgijimo procesui užtikrinti bulvės turi gauti pakankamai deguonies.

Nelygu laikomų bulvių kiekis, nustatomas optimalus vėdinimo režimas. Vėdinant stengiamasi labai neatšaldyti oro, vėdinama 5-6 kartus per parą po 40-50 minučių, daromos 2-3 valandų pertraukos. Oro srautas turėtų būti 100-150 m3 per valandą 1 tonai bulvių. Šiuo laikotarpiu išaiškėja ligomis užkrėsti gumbai, kuriuos reikia išrinkti. Periodo pabaigoje temperatūra mažinama iki 10-12 °C šilumos.

Antrame etape bulvės atšaldomos mažinant temperatūrą po 0,5 °C, labiau ligotos atšaldomos staigiau, po 1 °C per parą. Sėklinių bulvių optimali laikymo temperatūra yra 3-4 °C šilumos, valgyti skirtų bulvių - 4-6 °C šilumos. Perdirbamas bulves rekomenduojama laikyti aukštesnėje temperatūroje: skirtas traškučiams - 7-10 °C, skrudintų bulvyčių gamybai - 6-8 °C šilumos. Santykinis oro drėgnis turėtų būti 85-90 proc., jis palaikomas aktyviuoju vėdinimu. Pavasarį temperatūrą rekomenduojama mažinti iki 1,5-2 °C, kad nepradėtų augti ūgliai.

Geriausiai bulvės laikysis stacionariose saugyklose, kur yra aktyvi vėdinimo ir šaldymo-šildymo įranga. Dažniausiai tokios saugyklos statomos naudojant greitai surenkamas daugiasluoksnes kompozicines plokštes. Vėdinimo ir šildymo kanalai montuojami grindyse. Temperatūros ir vėdinimo režimus kontroliuoja automatika.

***

Šiemet auginusieji kopūstus džiaugiasi tikrai geru derliumi. Morkų derlius vidutinis ar net geresnis negu įprastai, svogūnais ūkininkai taip pat nesiskundžia. Tiesa, pastarųjų dviejų daržovių dygimui pavasarį įtakos turėjo tvyrojusi sausra. Nesiskundžiama ir bulvių derliumi. Jei daržovių nuėmimo darbų netrikdė nepalankūs orai, o saugyklose yra pakankamai vietos šiųmetiniam gausiam derliui, lieka tikėtis tik gerų kainų. O jas kaip visuomet nemaža dalimi lemia derlingumas gretimose šalyse.

***

Praėjęs ruduo nebuvo labai palankus daržovėms nuimti, nes darbus trukdė dažni lietūs, o kai kuriuose rajonuose po liūčių buvo sunku su technika įvažiuoti į dirvą. Iki pirmojo šaltuko ir sniego, užklupusio mūsų šalį jau pirmą lapkričio savaitę, bulves ir svogūnus tikrai spėta nuimti. Kai kur laukuose lapkričio pradžioje dar buvo likusių morkų ir kopūstų. Šaltis šias daržoves gali paveikti kritiškai. Kopūstai pakenčia šiek tiek šalčio (maždaug iki -3 ^oС šalčio), bet tokius kopūstus geriau skirti perdirbimui, o ne ilgam laikymui. Morkas daržininkams yra tekę imti ir sningant. Žinoma, trumpalaikis 2-3 ^oС šaltis morkoms gal ir nieko baisaus, juolab kad žemė dar neperšalusi. Tačiau 8-10 laipsnių šaltis jau kelia grėsmę. Paprastai tokiais atvejais augintojai nespėtas nuimti daržoves tiesiog palieka laukuose.