23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2016/12
Augintinius skaičiuoja ne galvomis, o kilogramais
  • Jurga ZALECKIENĖ
  • Mano ūkis

Erdvioje fermoje tamsu ir visiškai tylu, nors čia knibždėte knibžda gyvių, kasdien suėdančių tiek, kiek patys sveria. Du tūkstančiai kilogramų sliekų - taip savo augintinius skaičiuoja ūkio „Sliekynė" šeimininkė Dovilė Padūmienė.

Palei fermos sienas per visą pastato ilgį driekiasi vermiložės, kuriose sukrautos maždaug metro aukščio komposto krūvos. Tai sliekų pašaras, kuris po truputį, pereidamas per jų organizmą, virsta vertinga natūralia trąša - biohumusu. Ore tvyro salsvas obuolių rūgštelės kvapas - pasirodo, sliekai neseniai pamaloninti jų taip mėgstamomis obuolių išspaudomis.

Dabar fermoje gyvena apie 2 tonas sliekų. Atliekų perdirbimo tempą lemia po sluoksnį krūva užauginama iki metro aukščio. Paprastai per metus pereinami du ciklai, kitaip tariant, biohumuso krūvos užauginamos du kartus.

Gruodžio viduryje sliekai paprastai užmigdomi žiemai, nes vėsūs orai šiuos žemės gyventojus labai slopina. Svarbu užtikrinti, kad komposto krūvos neperšaltų, nes tokiu atveju sliekai neišgyventų. „Žinoma, nereikia painioti neigiamos temperatūros lauke su neigiama temperatūra vermiložėje - tinkamai paruošus, pastaroji labai retai peršąla tiek, kad sliekai žūtų", - paaiškina D. Padūmienė.

Verslo kryptį lėmė netikėta dovana

Viskas prasidėjo nuo netikėtos dovanos - Dovilei dėdė įteikė kibirą Kalifornijos sliekų. „Mat prieš tai buvau pasiguodusi, kad mūsų sklypo žemė labai prasta, niekas nenori augti", - dovanos kilmę paaiškina moteris. Ji prisimena, kad tuokart dovaną priėmė gana skeptiškai, tiesiog suleido sliekus į komposto krūvą ir pamiršo iki pavasario. O tada pati nustebo pamačiusi, kad krūvoje - jau ne šiukšlės ir atliekos, o riebi juoda žemė. Ta žeme patręštos braškės vasarą užderėjo taip gausiai, kaip niekada iki tol. Štai tada Dovilei ir kilo minčių rimčiau pažvelgti į Kalifornijos sliekų auginimą ir pradėti tuo verstis.

Tuo metu biohumusu prekybos centruose dar nebuvo prekiaujama. Vienintelis natūralus produktas, skirtas žemei pagerinti, tais laikais buvo durpės, tačiau jos ne visada tinkamiausias pasirinkimas, nes rūgština dirvą. Tad, atradusi savo verslo nišą, Dovilė prisipirko sliekų iš kitų šalies augintojų ir 2012 m. pradėjo prekybą biohumusu.

Netoli Kauno įsigijo seną, visiškai apleistą, berželiais apaugusią fermą, po truputį ją susitvarkė ir pritaikė sliekams auginti bei biohumusui ruošti. Moteris patikina, kad realizacijos bėdų neturi - produkcija parduodama didmenininkams, taip pat prekiaujama per medelynus, vis daugėja pirkėjų elektroninėje parduotuvėje. Ūkininkai, šiltnamininkai, sodininkai dažnai atvažiuoja ir tiesiai į fermą: didesni ūkiai perka didmaišiais, kuriuose telpa po kubą biohumuso. Ūkis siūlo įsigyti ne tik gryno biohumuso, bet ir jo mišinių, jau paruoštų substratų daigams auginti, taip pat Kalifornijos sliekų - veisimui ar žvejybai.

Yra ir toks įdomus produktas kaip biohumuso arbata - drobiniuose maišeliuose supilstytas humusas. „Biohumuso arbatėlė - puiki kambarinių augalų trąša. Ją lengva pasidaryti patiems. Reikia tik paimti 10 l drungno vandens ir 1 l gryno biohumuso. Humusą geriausia supilti į audinio maišelį ir įmerkti į kibirą. Palaikyti 3-4 dienas, vis pamaišant, ir tuo tirpalu laistyti gėles", - pamoko Dovilė.

Praktiniai patarimai norintiesiems įsiveisti sliekų

Ne vienas, išbandęs tręšimą biohumusu, ir pats sugalvoja sliekus auginti. Dovilė jiems patarimų negaili. Geriausia sliekų įsigyti tada, kada šilta - rudenį arba pavasarį. Žiema yra pats netinkamiausias metas pradėti veisti sliekus, nebent planuojama sliekus laikyti patalpose.

Viskas prasideda nuo sliekų pašaro ruošimo. Tam iš esmės tinka visos organinės atliekos. Kuo greičiau jos skyla, tuo geriau. Puikiai tinka virtuvės atliekos - supuvę vaisiai ir daržovės, jų lupenos; sodo ir daržo atliekos - lapai, peržydėjusios gėlės, nupjauta ar išravėta žolė; kavos tirščiai, arbatos pakeliai, susmulkinti kiaušinių lukštai, lapai; popierius, kartonas (irgi patartina susmulkinti), nudžiūvę augalai, šienas, šiaudai, mėšlas.

Kraikui patartina naudoti kuo įvairesnius komponentus, sliekams tai patiks, be to, kompostas bus turtingesnis įvairių medžiagų. Dar galima pridėti kelias saujas žemių, kad kraikas lengviau susimaišytų ir greičiau suirtų. „Sliekai neturi dantų, maistą jie sučiulpia", - šypsosi sliekų augintoja. Sliekams netinka riebaluotas, keptas, chemikalais užterštas maistas; žuvis, mėsa, kaulai, pieno produktai, medžiai, sumedėję augalai. „Pjuvenos, medžių šakos ilgiau skaidosi ir mes jų stengiamės nenaudoti", - paaiškina sliekų augintoja.

Dar vienas svarbus dalykas - sliekų pašarą reikėtų perkaitinti. Kompostuojamos atliekos natūraliai kaista, todėl geriausia sliekams jas atiduoti tada, kai jau būna pasibaigęs termofilinis procesas (kai perdirbama masė įkaitusi iki 70 laipsnių ir daugiau) ir jau prasidėjęs mezofilinis procesas (temperatūra kritusi iki 40 laipsnių šilumos). Kompostuojant perdega didžioji dalis piktžolių sėklų, žūva patogeniniai mikroorganizmai, mat pakyla labai aukšta temperatūra ir paviršiniame 20-30 cm sluoksnyje net gali susidaryti pelenų.

„Nors iš tiesų viskas priklauso nuo krūvos dydžio. Jei dabar aš į šias krūvas papilčiau iki 5 cm storio sluoksnio šviežių atliekų, tas nestoras sluoksnis perkaistų nieko blogo nepadarydamas sliekams. Mes paprastai kas savaitę šeriame maždaug po 5 cm storio sluoksnį. Vieną, antrą savaitę užkloji šviežiomis atliekomis - kaista, bet dar nieko, sliekai sulenda giliau ir iškenčia. Bet jei jau trečią savaitę vėl užpilsi tokį pat šviežių atliekų sluoksnį, oro jos dar gaus - viskas, procesas „užsikurs" ir jau bus galima kviesti gaisrinę", - perspėja „Sliekynės" šeimininkė.

Ir čia pat nuramina, kad toks pavojus kyla tik tikrai didelėse kompostinėse. Paprastai sodyboje, standartinėje mažoje kompostinėje, tokių kritinių užkaitimų nepasitaiko. Nebent šviežiai nupjauta žolė gali labai staigiai padidinti temperatūrą. „Todėl klientus visada perspėju, kad šviežią žolę jie perkaitintų atskirai arba naudotų dviejų dalių kompostines: vienoje dalyje laikytų sliekus, o į kitą krautų šviežią žolę. Kitais metais pusės apkeičiamos", - paaiškina Dovilė. Lauke į krūvą suversta šviežia žolė perkaista maždaug per savaitę ir tada jau galima duoti ją doroti sliekams.

Kaip tręšti biohumusu?

Sliekų augintoja visus įspėja, kad sodinti į gryną humusą negalima, nes tai per daug koncentruota medžiaga, reakcija per daug šarminė - pH yra maždaug apie 8-8,5. Todėl biohumusą puikiai tinka maišyti su durpėmis, nes šios rūgštesnės. Galima maišyti ir su paprasta daržo žeme - maksimaliai į mišinį dedama iki 1/3 biohumuso. Rožės, pomidorai, agurkai, braškės, avietės - didžiausi biohumuso mėgėjai.

Jei šiltnamis apleistas, žemė šimtą metų netręšta, tai reikėtų jos paviršių gerai sukultivuoti ir išbarstyti apie 5 l/m2 humuso, kurį lengvai su grėbliu sugrėbliuoti, kad derlingas substratas pasiskirstytų 5-7 cm paviršiniame sluoksnyje. Kitas variantas - nukasti visą paviršinį gruntą ir užpilti jau paruoštu biohumuso ir durpių mišiniu.

Jei žemė nenualinta, tai, į šiltnamį sodinant pomidorus ar agurkus, į kiekvieną duobutę reikėtų įpilti geras rieškučias (maždaug 0,5 l) biohumuso, kuris lengvai permaišomas su žemėmis, duobutė palaistoma ir į ją sodinamas augalas. Vėliau per vegetaciją kas mėnesį dar galima pabarstyti po saujelę biohumuso aplinkui augalą.

Gerinant gryną smėlį ar sunkų molį, humuso įterpti reikėtų kasmet. „Po kelerių metų pamatysite, kad žemė visai pasikeis. Tik tam reikia laiko. Mūsų namuose buvo visiškas smėlis, visai kaip Nidoje. Kantriai vežėme biohumusą ir dabar jau džiaugiamės tikrai gera žeme", - patikina Dovilė.

Sliekai biologines atliekas biohumusu paverčia per 3-9 mėnesius, vidutiniškai galima skaičiuoti - per pusmetį. O kaip tada sliekus iškrapštyti iš humuso kaupo? „Metam tinklus. Tikrai, nejuokauju, - šypsosi Dovilė. - Ant krūvų užmetame tankius tinklus, į juos pridedame jauko, kuris privilioja sliekus - belieka juos atsargiai pernešti į naują vietą".

Auginant sliekus namų sąlygomis, galima apsieiti ir be tinklų. Reikia tiesiog ant humuso krūvos viršaus padėti papuvusių ar sutrintų daržovių ir vaisių. Kuo smulkesnė masė, tuo greičiau ji privilioja sliekus. Masalui labai tinka duona, kuri gali būti ir supelijusi (tik sudžiūvusią duoną reikėtų išmirkyti), puikiai vilioja sliekus arbūzų žievelės. Masalas pridengiamas juoda plėvele ir paliekamas 3-4 dienoms. Per tiek laiko dauguma sliekų iš krūvos sulenda prie vaišių.

„Prieš atidengdami plėvelę prie krūvos jau atvažiuokite su karučiu ar su kibiru (žiūrint, kiek sliekų jau prisiauginote), tada greitai atidenkite ir su semtuvu nukaskite visus sliekus ir perkelkite juos į kitą vietą. Jei nebijote ir nesibjaurite, galite paprasčiausiai su rankomis perdėti sliekus į kitą krūvą, kur jie nedelsdami pradeda vėl darbuotis", - praktiškai paaiškina Dovilė.

Svarbu neiškasti humuso rudenį, geriau tai daryti pavasarį, o per visą vasarą vėl sukaupti kuo didesnę krūvą. Mat kuo didesnė komposto krūva, tuo sunkiau ji peršąla, ir tuo daugiau vietos yra kur sliekams sulįsti pasislėpti.

Dovilė pataria artėjant žiemai visus sugrėbtus lapus drąsiai krauti ant komposto krūvos, kaip ir visus surinktus krituolius obuolius, supuvusias daržoves. Jei yra galimybė, labai pravartu visas tas augalines atliekas pasluoksniuoti su šviežiu mėšlu. Ir labai patartina prieš žiemą visą krūvą uždengti polietilenu ar tentu, kad atlydžio vanduo nesubėgtų į kompostinę. Nes jei vanduo suteka į kompostinę, o paskui smarkiai pašąla, tai jau kyla didelė grėsmė, kad sliekai neišgyvens. Dar viena išeitis - žiemai sunešti sliekus į rūsį. Tik tada juos teks vis pamaitinti šviežiomis atliekomis.

Dar šiek tiek įdomybių iš sliekų gyvenimo

Sliekai gyvena apie 15 metų. Pagal dauginimosi pobūdį sliekai yra hermafroditai, jie apvaisina vienas kitą. Lytinė sistema išsidėsčiusi priekiniame kūno gale. Sliekas turi balnelį, kuris reikalingas daugintis. Kai sliekas apsivaisina, balnelis pradeda didėti, nuslenka nuo slieko ir susiformuoja kokonas, kurio forma panaši į mažą citrinytę. Gali būti labai įvairios spalvos - tamsiai rudos, geltonos, žalsvos, rausvos. Iš kokono išsirita nuo 2 iki 22 sliekučių, ir jie iš karto pradeda savo savarankišką gyvenimą, kimba doroti atliekas.

Įruošiant lauko kompostinę, apsaugai nuo kurmių reikėtų ant žemės patiesti metalinį 1 cm skersmens akutėmis tinklelį. Tada ant tinklelio užkloti 10 cm storio apirusių atliekų sluoksnį ir suleisti sliekus. Skaičiuojama, kad 1 kg sliekų per metus sudoroja apie kubinį metrą atliekų.

Kompostavimo dėžei pagaminti galima panaudoti įvairias plastikines ar medines dėžes, senus kibirus, statines, galima susimeistrauti ar įsigyti medinę kompostinę. Kompostavimo dėžė turi būti pakankamai erdvi, 40-70 cm aukščio. Ją galima įrengti tiesiai ant žemės, nebijant, kad sliekai paspruks: Kalifornijos sliekai gyvena ten, kur yra maisto, tad jei kompostinėje bus atliekų, jie niekur nebėgs. Jei kompostinei naudojamas plastikinis indas, dugne kas 5 cm reikia išgręžti skyles, kad nubėgtų perteklinis vanduo. Sliekams optimali yra 80-85 proc. drėgmė.

Dovilei patinka jos tylūs ir nekaprizingi augintiniai, rami darbų tėkmė. Žinoma, ji kartais pasvarsto galimybę plėsti gamybos apimtis - su kompostavimo krūvomis galima būtų kraustytis ir į lauką, mat greta fermos šeima yra įsigijusi daugiau kaip 1 ha žemės. „Viskas taip sustyguota, kad darbo užtenka man vienai, tik kartais prie vyriškų darbų ranką prideda vyras. Norint plėstis, jau reikėtų priimti darbuotojų, garantuoti jiems darbo vietą ištisus metus. Kol kas man užtenka tiek, kiek turiu", - šypsosi sliekų fermos savininkė Dovilė Padūmienė.