03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2016/11
Pieno sektoriaus ateitis. Požiūris iš šalies
  • Aldona STALGIENĖ LAEI
  • Mano ūkis

Ūkininkų pasirinktus plėtros kelius ir kritinius sėkmės veiksnius galima suprasti geriau žinant sektoriaus ir aplinkos, kurioje ūkininkai dirba, taip pat konkrečių šalių kontekstą. Ar sutampa ūkininkų ir suinteresuotųjų šalių nuomonės dėl strateginių pasirinkimų, ar ūkininkų požiūris atitinka grandinės narių požiūrį ir kas yra sektoriaus varomoji jėga? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo Nyderlandų ir Centrinės bei Rytų Europos šalių mokslininkai tyrėjai.

Remiantis SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių) analize, verslas pasirenka strategiją, geriausiai atitinkančią jo vidines stiprybes ir silpnybes, išorines galimybes ir grėsmes tam, kad pagerintų savo veiklos rezultatus. Ūkininkavimo kontekste tai reiškia, kad strategija pasirenkama eksploatuojant ūkio stiprybes, pasinaudojant galimybėmis ir apeinant verslo aplinkos keliamas grėsmes, kad būtų pasiekti tikslai. Verslo aplinka siejama su grandine, kurioje ūkininkas gauna prekes ir paslaugas, jo žaliaviniai produktai yra perdirbami ar tiesiogiai parduodami vartotojui. Be to, politikai, ministerijos, nevyriausybinės ir ūkininkų organizacijos (kitaip - suinteresuotųjų grupės) vaidina svarbų vaidmenį grandinės funkcionavime.

Nyderlanduose ir trijose Centrinės ir Rytų Europos šalyse (Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje) buvo atliktas „ISM+ projekto" tyrimas, kurio tikslas - išanalizuoti suinteresuotųjų nuomonę apie ūkių strategijas ir ateities lūkesčius. Tyrimas atliktas viename iš pagrindinių žemės ūkio sektorių - pienininkystėje.

Šis suinteresuotųjų šalių tyrimas yra didesnio tyrimo dalis, kuriame analizuotos pienininkystės ūkininkų (1 028) nuomonės ir vizijos dėl ūkio ir jo plėtros 2011-2016 metais. Suinteresuotosioms šalims pateikti tokie patys klausimai kaip ir ūkininkams 2011, 2013 ir 2016 metais, o temos apėmė ūkių plėtros kelius ir strategijas, įskaitant kooperaciją, išteklių prieinamumą, galimybes ir grėsmes, ūkininkų įgūdžius, ateities lūkesčius ir veiklos rezultatus. Dauguma atsakymų į klausimus buvo skalėje nuo 1 (neigiama nuomonė) iki 7 (teigiama nuomonė).

Klausimynas pateiktas Lietuvos, Lenkijos, Slovėnijos ir Nyderlandų suinteresuotosioms šalims 2015-2016 metais. Tai buvo aštuonių kategorijų pienininkystės grandinės partneriai: tiekėjai, veislininkystės ir veterinarijos organizacijos, finansinės organizacijos, ūkininkų sąjungos, pieno perdirbimo įmonės, universitetų, tyrimo ir konsultavimo organizacijų ekspertai, ministerijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Atsakymus teikė labai platus spektras asmenų: nuo stambaus pienininkystės kooperatyvo vadovo, žemės ūkio ministro, ūkininkų organizacijos lyderio, žemės ūkio banko direktoriaus, ūkių valdymo ir grandinės tyrėjo iki ūkininkavimo sistemos profesoriaus. Iš viso į klausimus atsakė 40 Lietuvos, 30 Lenkijos, 45 Slovėnijos ir 46 Nyderlandų suinteresuotieji asmenys.

Pieno ūkių ateitimi labiausiai tiki olandai

Suinteresuotųjų šalių nuomonės dėl pienininkystės ūkių strategijų, išteklių prieinamumo, galimybių ir grėsmių, ūkininkų gebėjimų ir ateities lūkesčių labai priklauso nuo šalies, kurioje gyvenama.

Plėtros keliai. Lietuvos suinteresuotosios šalys žemiausiai įvertino pienininkystės ūkių galimas didinimo ir intensyvinimo strategijas, tačiau jos, kaip ir Slovėnijos suinteresuotieji asmenys, aukščiausiai įvertino diversifikavimo ir ekologinio ūkininkavimo perspektyvas. Lietuvoje labiausiai tikėtinas mišraus ūkininkavimo diversifikavimas, o Slovėnijoje - kad ūkininkai ne tik ūkininkaus, bet ir teiks kaimo turizmo paslaugas, gamins išskirtinius produktus. Slovėnijos suinteresuotieji asmenys įvertino kooperacijos privalumus, o Lenkijos ekspertams šis bendradarbiavimo instrumentas atrodo nepatraukliai.

Ištekliai. Žemę įsigyti sudėtinga visose šalyse. Lenkijos suinteresuotosios grupės aukščiausiai įvertino subsidijų ir kreditų prieinamumą. Slovėnijos ekspertai teigia, kad sudėtingiau prieinamos tinkamos žinios ir patarimai, o Lietuvoje - darbo jėga.

Galimybės ir grėsmės. Lenkijos suinteresuotosioms grupėms atrodo mažiau patraukli ES žalinimo praktika, palyginti su Slovėnijos, Nyderlandų ir Lietuvos suinteresuotųjų nuomonėmis. Vietos tinkamumas ir teisės aktai įvertinti aukštesniais balais Lenkijoje nei Slovėnijoje. Nyderlandų suinteresuotieji asmenys aukštesniais balais įvertino laisvos rinkos galimybes ir orientaciją į vartotojus.

Ūkininkų gebėjimai. Lietuvos ir Slovėnijos suinteresuotosios šalys įvertino savo šalių pienininkystės ūkininkų gebėjimus žemesniais balais nei Nyderlandų suinteresuotieji asmenys.

Ateities lūkesčiai. Nyderlandų suinteresuotosios grupės pozityviau vertina pieno gamybos sektoriaus ateitį, palyginti su kitų šalių suinteresuotųjų nuomonėmis. Šie rezultatai ypač siejasi su ekspertų nuomonėmis apie rinką, pieno kvotų panaikinimą ir ūkininkų gebėjimus.

Perdirbėjai skeptiški dėl kooperacijos

Suinteresuotųjų grupių nuomonės dėl pienininkystės ūkių plėtros kelių, išteklių prieinamumo, galimybių ir grėsmių, ūkininkų gebėjimų ir ateities lūkesčių iš esmės sutampa. Pastebėta tik keletas skirtumų. Ministerijų ir nevyriausybinių organizacijų suinteresuotieji asmenys pozityviau vertino diversifikavimą ir ekologinį ūkininkavimą nei tyrimų ir konsultavimo organizacijos. Kooperaciją geriau įvertino ūkininkų sąjungos ir pieno perdirbimo įmonės nei ekspertai. Tiekėjai buvo pesimistiškesni subsidijų ir kreditų prieinamumu nei ministerijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai ar suinteresuotųjų ekspertų grupė.

Suinteresuotųjų požiūris į strategijas

Pagal suinteresuotųjų šalių pateiktus vertinimus išskirtos aštuonios „strategijų grupės". Gausiausia suinteresuotųjų šalių dalis (26,1 proc.) įsitikinusi, kad pieno gamyba bus didinama, nors trūksta tinkamų žinių ir paslaugų; 22,4 proc. visų suinteresuotųjų mano, kad ūkininkai orientuojasi į gamybos didinimą ir intensyvinimą, laisvą rinką ir pozityviai vertina sektoriaus perspektyvas.

Tačiau nagrinėjant suinteresuotųjų nuomones pagal šalis, išryškėja skirtumai. Daugiausia Lietuvos suinteresuotųjų (27,5 proc.) mano, kad ūkininkai renkasi strategiją „laukti ir žiūrėti", nors turi pakankamai žinių ir gali lengvai gauti subsidijų. Lenkijos didžioji suinteresuotųjų dalis (40,0 proc.) tikisi, kad ūkininkai specializuosis pienininkystėje teigiamai vertindami vietovę, kurioje ūkininkauja. Beveik pusė Slovėnijos suinteresuotųjų (48,9 proc.) viliasi, kad jų šalies pieno gamintojai didins gamybą, nors ir sunkiau gaudami tinkamų žinių ir paslaugų. Lietuvos (12,5 proc.) ir Slovėnijos (17,8 proc.) suinteresuotieji pesimistiškiau vertina pienininkystės ūkių ateitį. Nyderlanduose manoma (65,2 proc.), kad jų pieno ūkiai pasirinks plėtrą, intensyvins gamybą, teigiamai vertinama laisva rinka ir pieno sektoriaus ateitis.

Vertinant strategijas pagal atskiras suinteresuotųjų kategorijas, daugiausia tiekėjų pritaria tai pačiai strategijai, kaip ir Nyderlandų suinteresuotieji. Ministerijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų nuomone, ūkininkai didins gamybą, nors menkas tinkamų žinių ir paslaugų prieinamumas. Visų šalių suinteresuotieji ekspertai mano, kad ūkininkai renkasi „laukti ir žiūrėti" strategiją, nors turi žinių ir lengvai gauna subsidijų. Ūkininkų sąjungos, pieno perdirbėjai tikisi, kad ūkininkai didins ir intensyvins gamybą.

Grandinės funkcionavimo įžvalgos suteikia būtinos informacijos politikos formuotojams ir grandinės suinteresuotosioms šalims. Tai ypač svarbi informacija ES politikos formavimui, nes identifikuoti reikšmingi šalių skirtumai analizuojant pagal strategijų grupes. Tyrimas atskleidė suinteresuotųjų šalių požiūrių į pieno sektorių ir jo ateitį įvairovę pasirinktose ES šalyse - būtent tai gali padėti modeliuoti ir įdiegti priemones vietiniu, o ne visos ES lygiu.